Širdies ir kraujagyslių pokyčiai retai ateina staiga. Jie formuojasi tyliai, kartais net dešimtmečiais, be aiškių ženklų ar signalų. Po 40-ies šis procesas dažnai tampa intensyvesnis, nes organizmo gebėjimas kompensuoti tam tikrus mitybos ir gyvenimo būdo ypatumus pamažu mažėja.
Dalis produktų, kurie atrodo visiškai įprasti, ilgainiui gali turėti vis didesnę įtaką kraujagyslių būklei. Tačiau problema ta, kad šis poveikis nėra juntamas iš karto – jis atsiskleidžia tik laikui bėgant.
Kodėl vieni maisto produktai veikia nepastebimai, bet ilgalaikiai, o kiti – greitai ir akivaizdžiai? Kokie įpročiai dažniausiai tampa rizikos veiksniu, net jei atrodo visiškai įprasti? Ir kokių signalų nereikėtų ignoruoti? Apie tai kalbamės su patyrusia gydytoja.
Širdies senėjimas prasideda anksčiau, nei daugelis mano
Daugelis žmonių mano, kad širdies ligomis susergama netikėtai, tačiau Kauno klinikų Širdies centro Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. dr. Olivija Dobilienė pabrėžia, jog realybėje šie procesai vystosi daugelį metų. Būtent po 40-ojo gimtadienio organizme vykstantys pokyčiai tampa labiau pastebimi, o ilgą laiką kaupti rizikos veiksniai pradeda daryti vis didesnę įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai. Tačiau gydytoja aiškina, kad širdies ir kraujagyslių ligų riziką lemia ne vien natūralus organizmo senėjimas.
Kauno klinikų Širdies centro Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. dr. Olivija Dobilienė
FOTO: ELTA / Žygimantas Gedvila
„Biologinis senėjimo procesas, kuriuo grindžiamas chronologinis senėjimas, gali turėti lemiamą įtaką su senėjimu susijusioms širdies ir kraujagyslių ligoms. Tačiau šios ligos dažniausiai išsivysto dėl rizikos veiksnių ir vidinio biologinio senėjimo proceso sinerginio poveikio“, – sako profesorė.
Pasak medikės, nors amžiaus pakeisti negalime, daugelį kitų veiksnių įmanoma kontroliuoti. Todėl širdies ir kraujagyslių ligų rizika nėra nulemta vien metų skaičiaus. Didelę reikšmę turi ir žmogaus pasirinkimai bei gyvenimo būdas.
Rizika kaupiasi dešimtmečiais
Profesorė pabrėžia, kad viena pagrindinių augančio mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų priežasčių yra ilgalaikis modifikuojamų rizikos veiksnių poveikis.
„Viena iš priežasčių, paaiškinančių didėjantį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų vyresniame amžiuje, yra ilgalaikis modifikuojamų rizikos veiksnių poveikis. Tarp jų – padidėjęs sistolinis kraujospūdis, aukštas bendrojo ir mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio kiekis, rūkymas, cukrinis diabetas bei nutukimas“, – vardija O. Dobilienė.
Pasak specialistės, po 40 metų organizme vyksta ir natūralūs biologiniai pokyčiai: kraujagyslės tampa standesnės, blogėja jų gebėjimas išsiplėsti, kraujagyslių sienelėse pamažu kaupiasi aterosklerozinės plokštelės. Be to, didėja lėtinis uždegimas ir oksidacinis stresas, kurie spartina kraujagyslių pažeidimus.
„Ilgainiui susikaupia ir gyvenimo būdo pasekmės – netinkama mityba, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas, antsvoris ar nepakankamas miegas. Todėl rizika didėja ne dėl vienos konkrečios priežasties, o dėl daugelio veiksnių visumos“, – pabrėžia profesorė.
Anot gydytojos, svarbu suprasti, kad infarktas dažniausiai nėra staigus įvykis. Tai dešimtmečius trunkančio aterosklerozės proceso rezultatas, todėl kuo anksčiau pradedama rūpintis širdies sveikata, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų pasekmių ateityje.
Organizmas po 40-ies: prasideda pokyčiai, kurių dažnai nepastebime
Daugelis žmonių ketvirtąjį ar penktąjį gyvenimo dešimtmetį vis dar jaučiasi aktyvūs ir sveiki, tačiau būtent šiuo laikotarpiu organizme pradeda ryškėti biologinio senėjimo procesai. Nors išoriškai jie dažnai nėra matomi, mokslininkai pastebi, kad organizmo viduje vyksta reikšmingi pokyčiai, galintys turėti įtakos širdies ir kraujagyslių sveikatai ateityje.
„Remiantis naujausia 2024–2025 m. tarptautine moksline literatūra, ketvirtasis–penktasis gyvenimo dešimtmetis yra laikotarpis, kai organizme pradeda ryškėti biologinio senėjimo procesai. Įdomu tai, kad 2024 m. publikuotas Stanfordo universiteto tyrimas parodė, jog apie 44-uosius metus vyksta viena iš didžiausių molekulinių organizmo pokyčių bangų. Jos metu keičiasi tūkstančiai baltymų, lipidų, metabolitų ir žarnyno mikrobiotos komponentų“, – pasakoja profesorė.
Miokardo infarktas
FOTO: Anciens Huang | Shutterstock
Pasak jos, šie pokyčiai nėra vien teoriniai laboratoriniai rodikliai. Jie tiesiogiai siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų bei lėtinio uždegimo rizika. Vienas svarbiausių procesų – kraujagyslių senėjimas.
„Po 40 metų arterijų sienelės palaipsniui praranda elastingumą, storėja jų vidinis sluoksnis, blogėja endotelio funkcija. Dėl to kraujagyslės prasčiau prisitaiko prie kraujotakos pokyčių, dažniau vystosi arterinė hipertenzija ir aterosklerozė“, – aiškina O. Dobilienė.
Profesorė priduria, kad kartu organizme stiprėja ir vadinamasis mažo intensyvumo lėtinis uždegimas. Nors žmogus dažniausiai nejaučia jokių simptomų, šis procesas gali skatinti aterosklerozinių plokštelių formavimąsi ir ilgainiui didinti miokardo infarkto, insulto riziką.
Keičiasi medžiagų apykaita, hormonų veikla ir kūno sudėtis
Dar vienas svarbus pokytis, pasak specialistės, yra lėtėjanti medžiagų apykaita ir blogėjantis organizmo gebėjimas reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje. Būtent todėl daugelis žmonių pastebi, kad po 40-ies priaugti svorio tampa kur kas lengviau nei anksčiau.
„Apie 40–50 metus organizmo ląstelės tampa mažiau jautrios insulinui. Dėl to lengviau didėja gliukozės koncentracija kraujyje, auga 2-ojo tipo diabeto ir metabolinio sindromo rizika. Net ir išlaikant tą pačią mitybą, svoris dažnai pradeda augti greičiau nei anksčiau“, – sako profesorė.
Tuo pačiu metu keičiasi ir kūno sudėtis: mažėja raumenų masė, daugėja visceralinių, arba pilvo ertmėje besikaupiančių riebalų. Būtent šie riebalai, anot pašnekovės, laikomi vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
„Ne mažiau svarbūs ir hormoniniai bei kraujagyslių funkcijos pokyčiai. Su amžiumi mažėja azoto monoksido gamyba, todėl kraujagyslėms tampa sunkiau išlikti elastingoms. Moterims papildomą įtaką daro ir perimenopauzės laikotarpiu mažėjanti estrogenų koncentracija“, – pabrėžia O. Dobilienė.
Profesorė teigia, kad dėl estrogenų mažėjimo didėja MTL cholesterolio kiekis, dažnėja pilvinis nutukimas, kyla arterinis kraujospūdis ir spartėja aterosklerozė. Todėl po menopauzės moterų širdies ir kraujagyslių ligų rizika sparčiai priartėja prie vyrų rizikos.
Šie organizmo signalai gali įspėti apie didėjančią miokardo infarkto riziką
Viena didžiausių širdies ir kraujagyslių ligų problemų yra ta, kad jos ilgą laiką gali vystytis beveik nepastebimai. Žmogus gali jaustis pakankamai gerai ir neįtarti, kad kraujagyslėse jau vyksta pavojingi pokyčiai. Vis dėlto O. Dobilienė pabrėžia, kad organizmas neretai siunčia tam tikrus signalus, kurių ignoruoti nereikėtų.
„Dažnai ankstyvų simptomų nebūna, tačiau įspėjamieji ženklai gali būti spaudžiantis ar deginantis krūtinės skausmas fizinio krūvio metu, dusulys lipant laiptais ar greičiau einant, neįprastas nuovargis, širdies ritmo sutrikimai bei padidėjęs kraujospūdis“, – vardija profesorė.
Pasak gydytojos, ypač svarbu atkreipti dėmesį į pokyčius, kurie anksčiau nebuvo būdingi.
„Prie galimų ankstyvų kraujagyslių pažeidimo požymių taip pat priskiriami erekcijos sutrikimai vyrams bei sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija. Šie simptomai ne visada siejami su širdies ligomis, tačiau jie gali būti svarbūs vertinant bendrą širdies ir kraujagyslių sistemos būklę“, – pažymi pašnekovė.
Specialistė pabrėžia, kad net ir nestiprūs, bet pasikartojantys simptomai neturėtų būti laikomi natūralia amžiaus pasekme. Kuo anksčiau nustatomi kraujagyslių pakitimai ar rizikos veiksniai, tuo didesnė tikimybė užkirsti kelią infarktui ir kitoms sunkioms širdies ligoms. Todėl pajutus neįprastą krūtinės diskomfortą, dusulį, širdies permušimus ar pastebėjus sumažėjusį fizinį pajėgumą, verta nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju.
Ar vyrai ir moterys vienodai rizikuoja patirti miokardo infarktą?
Kauno klinikų Širdies centro Išeminės širdies ligos skyriaus vadovės teigimu, iki menopauzės moterų rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis dažniausiai būna mažesnė nei vyrų. Pasak jos, vyrams infarktas dažniau pasireiškia jaunesniame amžiuje, todėl jų širdies ir kraujagyslių sveikatai dėmesį reikėtų skirti anksčiau. Tuo metu moterims liga neretai diagnozuojama vėliau, nes jos simptomai gali būti ne tokie akivaizdūs kaip klasikinis krūtinės skausmas.
„Būtent dėl netipinių simptomų moterys kartais delsia kreiptis pagalbos arba jų negalavimai iš pradžių susiejami su kitomis sveikatos problemomis. Dėl šios priežasties svarbu žinoti, kad širdies ligos ne visada pasireiškia vienodai ir ne visada sukelia stiprų skausmą krūtinėje“, – aiškina medikė.
Anot jos, tiek vyrai, tiek moterys turėtų atkreipti dėmesį į širdies sveikatą, reguliariai tikrinti rizikos veiksnius ir neignoruoti net iš pirmo žvilgsnio nesusijusių simptomų, tokių kaip nuovargis, dusulys ar sumažėjęs fizinis pajėgumas.
Šiuos sveikatos tyrimus po 40-ies verta atlikti reguliariai
Širdies ir kraujagyslių ligos dažnai vystosi tyliai. Kaip aiškina O. Dobilienė, šiuolaikinės Europos kardiologų rekomendacijos ragina reguliariai stebėti pagrindinius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos rodiklius.
„Po 40 metų reikėtų reguliariai vertinti arterinį kraujospūdį, bendrą cholesterolio kiekį, mažo tankio lipoproteinų (MTL) ir didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolį, trigliceridus, gliukozės koncentraciją arba glikuotą hemoglobiną (HbA1c), taip pat kūno masės indeksą ir liemens apimtį“, – vardija profesorė.
Pasak specialistės, tam tikrais atvejais tyrimų apimtis gali būti didesnė. Ypač atidžiai savo sveikatą turėtų stebėti žmonės, kurių šeimoje širdies ligos pasireiškė ankstyvame amžiuje.
„Didelės rizikos pacientams, ypač turintiems šeiminę ankstyvos išeminės širdies ligos anamnezę, rekomenduojama atlikti ir lipoproteino (a) (Lp a)) tyrimą. Šis tyrimas gali suteikti papildomos informacijos apie paveldėtą širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – aiškina gydytoja.
Ji atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje daugelį šių tyrimų galima atlikti dalyvaujant Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje, kuri skirta 40–60 metų vyrams ir moterims. Nustačius padidėjusią riziką arba esant tam tikriems nusiskundimams, gydytojas gali rekomenduoti ir išsamesnius tyrimus.
„Priklausomai nuo individualių rizikos veiksnių, gali būti atliekama elektrokardiograma, širdies echoskopija, kraujagyslių ultragarsinis tyrimas vertinant vidinio sluoksnio storį, kraujagyslių standumo tyrimas ar vainikinių arterijų kalcio tyrimas kompiuterine tomografija“, – sako profesorė.
Anot specialistės, daugelis pavojingų širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčių prasideda gerokai anksčiau, nei atsiranda pirmieji negalavimai. Todėl reguliariai atliekami profilaktiniai tyrimai leidžia laiku nustatyti padidėjusią riziką ir imtis priemonių, kurios gali padėti išvengti miokardo infarkto, insulto ar kitų sunkių širdies ligų ateityje.
Gydytoja įvardijo produktus, kurie nepastebimai didina miokardo infarkto riziką
Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, dažnai ieškoma vieno konkretaus „blogojo“ produkto, kurio reikėtų atsisakyti. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausią grėsmę širdžiai kelia ne pavieniai maisto produktai, o bendras mitybos modelis, kuriame gausu itin perdirbto maisto.
„Tarp didžiausią nerimą keliančių produktų yra perdirbta mėsa: įvairios dešros, dešrelės, rūkyti gaminiai. Taip pat riziką didina saldinti gėrimai, greitasis maistas, pramoniniu būdu gaminami kepiniai, produktai, kuriuose gausu druskos, bei įvairūs itin perdirbti užkandžiai“, – vardija pašnekovė.
Gydytoja pabrėžia, kad šių produktų poveikis dažniausiai nėra juntamas iš karto. Problema ta, kad jie dažnai tampa kasdienės mitybos dalimi ir ilgainiui prisideda prie padidėjusio kraujospūdžio, cholesterolio sutrikimų, antsvorio, uždegiminių procesų bei aterosklerozės vystymosi.
„Daugelis didelių kohortinių tyrimų rodo, kad kuo didesnę raciono dalį sudaro itin perdirbtas maistas, tuo labiau didėja miokardo infarkto, insulto ir ankstyvos mirties rizika“, – pažymi profesorė.
Anot jos, retkarčiais suvalgytas greitojo maisto patiekalas ar desertas savaime infarkto nesukels. Kur kas didesnę reikšmę turi tai, kokią vietą tokie produktai užima kasdienėje mityboje. Kuo daugiau racione natūralių, mažiau perdirbtų produktų, daržovių, vaisių, ankštinių kultūrų, žuvies ir viso grūdo gaminių, tuo mažesnė ilgalaikė širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Kas širdžiai pavojingiau – cukrus, druska ar sotieji riebalai?
Diskusijos apie sveiką mitybą dažnai sukasi apie vieną klausimą – kuris ingredientas organizmui kenkia labiausiai. Vieni kaltina cukrų, kiti – druską ar sočiuosius riebalus. Tačiau šiuolaikinis mokslas rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizikos negalima paaiškinti vienu produktu ar viena maistine medžiaga.
„Mokslinė literatūra maisto produktų nebeskirsto taip paprastai. Vertinant populiacijos mastu, kiekviena iš šių medžiagų veikia organizmą skirtingais mechanizmais ir prisideda prie skirtingų rizikos veiksnių formavimosi“, – aiškina profesorė.
O. Dobilienė dalinasi, kad pernelyg didelis druskos kiekis maiste pirmiausia siejamas su padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu, kuris yra vienas svarbiausių infarkto ir insulto rizikos veiksnių. Tuo tarpu gausus cukraus vartojimas didina nutukimo, 2-ojo tipo cukrinio diabeto ir metabolinio sindromo tikimybę.
„Sotieji riebalai gali didinti MTL cholesterolio koncentraciją, ypač kai jų vartojama daug. Tačiau didžiausią žalą dažniausiai sukelia ne viena medžiaga atskirai, o jų derinys itin perdirbtuose produktuose“, – pabrėžia profesorė.
Būtent todėl greitasis maistas, pramoniniai kepiniai, įvairūs užkandžiai ar perdirbti mėsos gaminiai dažnai laikomi vienais nepalankiausių pasirinkimų širdies sveikatai – juose paprastai gausu ir druskos, ir cukraus, ir sočiųjų riebalų.
Užkandžiai ir gėrimai: kada jie tampa rizikos veiksniu širdžiai?
Daugelis žmonių mano, kad didžiausią įtaką sveikatai daro pagrindiniai dienos valgiai, tačiau kalbinama medikė atkreipia dėmesį, jog nemažą reikšmę turi ir visi užkandžiai, kuriais mėgaujamės dienos eigoje. O. Dobilienės teigimu, vertinant užkandžiavimo poveikį širdies sveikatai, svarbiausias yra ne pats valgymų dažnis, o maisto pasirinkimai.
Saldumynai
FOTO: Bignai | Shutterstock
„Jeigu užkandžiai yra vaisiai, riešutai ar natūralus jogurtas, neigiamos įtakos paprastai nėra. Problemų dažniausiai kyla tuomet, kai užkandžiavimas tampa nuolatiniu įpročiu, o pasirenkami produktai yra gausūs cukraus, druskos ir riebalų“, – sako profesorė.
Ne mažiau dėmesio, anot gydytojos, reikėtų skirti ir gėrimams. Nors daugelis žmonių pirmiausia vertina maistą, būtent saldinti gėrimai šiandien laikomi vienu geriausiai ištirtų mitybos rizikos veiksnių.
„Reguliarus saldintų gėrimų vartojimas siejamas su didesne 2 tipo cukrinio diabeto, nutukimo ir arterinės hipertenzijos rizika. Tyrimai taip pat rodo sąsajas su didesne miokardo infarkto ir insulto tikimybe. Pavyzdžiui, energetiniai gėrimai gali sukelti kraujospūdžio padidėjimą, širdies plakimo padažnėjimą ar net širdies ritmo sutrikimus. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kurie jau serga širdies ligomis arba arterine hipertenzija“, – teigia profesorė.
O. Dobilienė pabrėžia, kad širdies sveikatai svarbus ne tik pagrindinis maistas, bet ir kasdieniai pasirinkimai tarp valgymų. Vaisiai, riešutai ar natūralus jogurtas gali būti visaverčiai užkandžiai, o dažnas saldumynų, traškučių, saldintų ar energetinių gėrimų vartojimas ilgainiui gali didinti nutukimo, diabeto, padidėjusio kraujospūdžio bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Svarbiausia – ne draudimai, o kasdieniai pasirinkimai
Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją, žmonės dažnai tikisi išgirsti vieną konkretų produktą, kurio reikėtų visiškai atsisakyti. Vis dėlto daug svarbiau yra bendri mitybos įpročiai.
„Tačiau jei reikėtų išskirti tris grupes, kurių ribojimas duotų didžiausią naudą širdies sveikatai, tai būtų perdirbta mėsa – dešros, dešrelės, rūkyti gaminiai, saldinti gėrimai bei itin perdirbti užkandžiai ir kepiniai, tokie kaip traškučiai, sausainiai, saldūs pusryčių dribsniai ar pramoniniu būdu gaminami pyragaičiai“, – sako profesorė.
Pasak specialistės, būtent šiuose produktuose dažniausiai gausu druskos, pridėtinio cukraus, sočiųjų riebalų ir įvairių maisto priedų. Reguliarus jų vartojimas siejamas su didesne nutukimo, arterinės hipertenzijos, padidėjusio cholesterolio, cukrinio diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
„Po 40-ies nereikia visiškai atsisakyti vieno kažkokio produkto, o verčiau kuo dažniau rinktis Viduržemio jūros tipo mitybą: daugiau daržovių, ankštinių, vaisių, pilno grūdo produktų, žuvies, riešutų ir alyvuogių aliejaus. Būtent toks mitybos modelis šiuo metu turi stipriausius mokslinius įrodymus mažinant miokardo infarkto ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų riziką“, – pabrėžia O. Dobilienė.
Anot profesorės, svarbiausia – ne draudimai, o kasdieniai pasirinkimai
Finansuojama iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (valstybės biudžeto) lėšų.
Šaltinis: DELFI.LT
