Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo svarstyti vienodą 10 metų draudimą kandidatuoti į Seimą parlamentarams, kurie, numatydami nepakankamą balsų skaičių apkaltai, patys atsistatydina.
V. Čmilytė-Nielsen teigimu, apkaltos išvengiantis politikas gali taktiškai apskaičiuoti, kad Seime nepakaks balsų jo pašalinimui, ir pasitraukti pats, todėl tokį reguliavimo skirtumą verta peržiūrėti.
Liberalų lyderė pabrėžė, kad tam reikėtų konstitucinės pataisos. Kiekviename iš dviejų balsavimų jai turėtų pritarti bent 94 Seimo nariai, o Konstitucija numato ne trumpesnę nei trijų mėnesių pertrauką tarp balsavimų.
Pasak jos, net iniciatyvą pateikus prasidėjus rudens sesijai, ji praktiškai galėtų įsigalioti tik kitoje Seimo kadencijoje.
Diskusijos pretekstu tapo liepos 22 dieną Lietuvos apeliacinio teismo paliktas galioti „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio apkaltinamasis nuosprendis dėl antisemitinių pareiškimų.
Teismas atmetė politiko ir jo advokato apeliacinius skundus, kuriais siekta išteisinimo, iš dalies patenkino prokuroro skundą ir padidino baudą nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų. Teismas konstatavo, kad R. Žemaitaitis viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą žydų tautybės žmonėms bei šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvoje vykdytą Holokaustą.
Sprendimas įsiteisėjo jo paskelbimo dieną. R. Žemaitaitis jį pavadino politizuotu, teigė iš Seimo nesitrauksiantis ir žadėjo kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą kasacine tvarka.
Rinkimų kodeksas numato, kad apkaltos proceso tvarka iš pareigų pašalintas arba Seimo mandato netekęs asmuo į Seimą ar prezidentus gali būti renkamas tik praėjus mažiausiai 10 metų nuo Seimo sprendimo. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje R. Žemaitaitį pašalinus apkaltos būdu toks draudimas nebūtų taikomas.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas po apeliacinio teismo sprendimo taip pat sakė, kad galima svarstyti laikiną draudimą nepalankų teismo sprendimą gavusiam parlamentarui dalyvauti rinkimuose. Vis dėlto jis teigė, kad prieš pradedant apkaltą R. Žemaitaičiui reikėtų sulaukti kasacinio skundo termino pabaigos arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Viktoras Fiodorovas laikėsi priešingos pozicijos ir teigė, kad apkaltos procedūrą reikėtų pradėti jau gavus apeliacinį apkaltinamąjį nuosprendį.
