Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kuris yra ir ginkluotųjų pajėgų vadas, pirmą kartą istorijoje pateikė informaciją, kad Lietuvai realiai gresia NATO penktojo straipsnio situacija. Tačiau buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pabrėžė, jog reakcija į tokią pateiktą informaciją buvo ir yra neadekvati – ji turėjo būti visiškai kitokia.
Apie prezidento pareiškimą, Rusijos keliamą grėsmę, kaip jai ruošiasi Lietuva tinklalaidėje „Istorijos pabaiga: nuolat pildoma“ diskutavo apžvalgininkas Vytautas Bruveris ir Jungtinių Amerikos Valstijų Stanfordo universiteto ekspertas Gabrielius Landsbergis.
Deramo dėmesio nesulaukė
Šalies vadovas Gitanas Nausėda neseniai pareiškė, jog yra duomenų, kad Rusija planuoja tam tikras selektyvias kinetines operacijas prieš kaimynines valstybes.
Tačiau prezidento teigimu, Ukrainą užpuolusi šalis nėra pajėgi vykdyti karinių operacijų dviem frontais. Jis taip pat pridūrė, kad Lietuva ruošiasi galimoms provokacijoms.
Gitanas Nausėda
FOTO: Dainius Labutis | Elta
„Man toks įspūdis buvo, kad ne visai taip pastebėtai ar nepakankamai pastebėtai, be tokio deramo, tokio adekvataus rezonanso praėjo paties prezidento Gitano Nausėdos atviras, oficialus, ex cathedra interviu, pripažinimas, kad taip, prezidentas disponuoja ir Lietuva, suprask, disponuoja žvalgybos duomenimis, kažkokia informacija, pranešimais apie tai, kad Rusija gali ruošti išpuolį, kinetinius išpuolius, teroristinius, hibridinius, nežinau, atvirus, ne hibridinius išpuolius prieš Lietuvos kritinę infrastruktūrą.
Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos valstybių, Lenkijos infrastruktūrą. Taip iš esmės patvirtinta visa ta serija pastaromis savaitėmis kursuojančių tiek tarptautinėje spaudoje, tiek oficialių pareigūnų pasisakymuose pranešimų apie tai, kad Rusija ketina tai daryti.
Šviežiausias pareiškimas buvo iš krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, kuris iš esmės pakartojo tą patį, gal net šiek tiek švelniau nei prezidentas, kuris kalbėjo apie žvalgybos duomenis, apie, taip sakant, realų tikėtiną pavojų.
Pasisakę buvo pareigūnai, buvo kažkokia oficiali informacija apie tai, kad situacija kontroliuojama, yra sustiprinta kritinių objektų apsauga. Bet iš esmės, ką pasakė vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, kad Rusija ketina, galvoja mus pulti, reiškia, puls Rusija ir atakuos NATO penktąjį straipsnį. Atrodo, kad galima tikėtis tokiame kontekste kažkokios didesnės reakcijos“, – nusistebėjo V. Bruveris.
Vytautas Bruveris
FOTO: Žygimantas Gedvila | Delfi
G. Landsbergis tvirtino, kad buvo pasirinktas labai įdomus laikas ir būdas pranešti, ko gero, vieną, jo vertinimu, svarbiausių geopolitinių žinučių Lietuvai nuo karo Ukrainoje pradžios, kai visuomenė buvo supažindinta su tuo, kad Rusija žengia į Ukrainą, tikėdamasi užimti Kyjivą.
„Dabar mes gauname žinutę, iš esmės pasakančią, kad Rusija nebesibaimina atsako iš NATO ir ketina atakuoti kritinę Lietuvos infrastruktūrą. Tai čia yra labai svarbi žinia, kuri tikrai nepelnytai buvo nustumta ganėtinai žemai.
Visų pirma, kas yra kritinė infrastruktūra, ką mes apibrėžtume šituo terminu? Manau, kad ne tiek daug objektų Lietuvoje yra tikrai pripažįstami kaip kritinė Lietuvos išgyvenimui reikalinga infrastruktūra. Tai turbūt suskystintų dujų terminalas, Būtingės terminalas, didieji kokie nors telekomunikacijų, ryšių tinklai, dujotiekis ir panašūs dalykai.
Iš esmės reikia suvokti, kad šiaip NATO kalboje kritinė infrastruktūra, strateginė infrastruktūra, jos užpuolimas yra karo paskelbimas“, – pabrėžė G. Landsbergis.
SGD laivas-saugykla Independence
Neabejojama, kad V. Putinas ieško naujų taikinių
Jis teigė, kad jam teko skaityti svarstymų iš Lenkijos, kaip Rusija gali užpulti Baltijos valstybes ar Lenkiją.
„Rusai perima ne tokį mažą kiekį ukrainietiškų dronų – perima juos, mokosi iš jų, išrinkinėja, ką gali panaudoti, tą panaudoja.
Na, įsivaizduokime, ukrainietiškas dronas, rusų valdomas, įskrenda į Baltijos šalies, Lietuvos teritoriją, trenkiasi į kažkokį strateginį objektą. Galbūt net ne vieną.
Rusija pradeda, kad štai jūs leidote ukrainiečiams neva naudotis savo teritorija atakoms prieš Rusiją, matote, kuo tai baigiasi. Tai nepakeičia fakto iš esmės, kad tai yra Rusijos ataka, kuri būtų labai greitai nustatyta dėl to, kad turime labai artimus ryšius su ukrainiečiais, reikėtų patikrinti, kad tai yra perimti dronai, kurie buvo panaudoti rusų, viskas. Tai iš esmės dabar prezidentas ir gynybos ministras realiai tą ir pasako.
Mes jau kalbėjome, kad Putinas, negebėdamas toliau stumtis į priekį Ukrainoje be didesnės mobilizacijos, be didesnio visuomenės sutelkimo, gali ieškot taikinių NATO valstybėse, kurie galbūt išprovokuotų ir šiokį tokį NATO atsaką ir leistų jiems stipriau mobilizuoti visuomenę, įvesti dar griežtesnius apribojimus arba bent jau pateisinti, kodėl šiandien tas karas taip nesiseka, nes, žiūrėkite, kariauju su visu NATO“, – priežastis, kodėl Rusija ieško kitų taikinių, vardijo G. Landsbergis.
Gabrielius Landsbergis
FOTO: Žygimantas Gedvila | Delfi
V. Bruveris pridūrė, kad tai Vladimirui Putinui leistų pagrįsti, legitimuoti tą pačią mobilizaciją, kuri šiaip iš tiesų būtų labai rizikingas žingsnis režimui.
Jaučia pagrįstą nerimą
Kai neabejojama, jog Rusija ieško naujų taikinių NATO valstybėse, Lietuvos aukščiausi pareigūnai tai patvirtino, kyla klausimas – kas toliau?
„Esmė dabar yra ta, kad aukščiausi pareigūnai pranešė žinias, padirbo kaip pranešėjai. Ar čia ir viskas? Kas realiai padaryta, kas daroma?“ – klausimus kėlė V. Bruveris.
G. Landsbergis antrino, kad pati didžiausia problema visoje šitoje situacijoje yra tai, kad visuomenė, kai buvo paskelbta tokio svarbumo žinia, negirdi apie tai, kas dėl to būtų daroma.
„Norėčiau gal apgint šiek tiek – yra pranešimų. Aišku, su kariuomenės vadovybe ir jos komunikacija čia yra atskira istorija. Ministras Kaunas dabar šneka apie, taip sakant, už kampo esantį rusų antpuolį, o kariuomenė visą laiką tradiciškai šneka apie tai, kad klausykite, miegokite ramiai, apsiraminkite, nieko čia nebus, o jeigu kas ir bus, jūs esate patikimose kariuomenės rankose.
Bet yra tokia bendresnio pobūdžio informacija, nelabai detali ir specifinė. Suprantama, kad tokių dalykų gal viešumoje labai detaliai nereikėtų pateikti – kas padaryta, kokios pajėgos, kur mestųsi ir panašiai.
Bet oficialūs įvairaus lygmens pareigūnai sako, kad skirta papildoma apsauga tai kritinei įvairiausiai infrastruktūrai, sustiprinta, viskas stebima, kontroliuojama, jeigu reikia, bus aktyvuota ir daugiau dalykų ir panašiai. Tai, žodžiu, yra tokie pranešimai“, – teigė V. Bruveris.
Tačiau G. Landsbergis pripažino, kad jam kyla nerimas ir neabejojo, kad jis yra pagrįstas.
„Turėjome dronų įskridimus į Lietuvą. Apie dronų įskridimo faktą sužinome ne iš mūsų turimos įrangos, o apie tai mums pranešė kolegos Baltarusijoje, matyt, vengdami kažkokios numanomos ar įsivaizduojamos galimos eskalacijos iš lietuvių pusės, tiesiog geriau pasirenka įspėti, kad žiūrėkite, link jūsų skrieja dronas, kurio mes nesugebame perimti, numušti.
Lygiai taip pat gali būti, kad jie įspės apie ir link strateginių objektų skriejantį droną. Sakys, jog mes čia su tuo niekuo nesusiję. Iš esmės vienintelis pozityvus dalykas, kad mes tokiu būdu sužinome ir štai paskelbiamas oro pavojus.
Tada visuomenėje kyla pasipiktinimas, kur yra radarai, kokios yra sistemos, o mums pasakoma, kad tų radarų parduotuvėj nenusipirksi, ukrainietiški mums netinka ir bus dedamos geriausios pastangos tai sistemai įsigyti.
Man atrodo, mažų mažiausia, paskelbus informaciją apie tai, kad gresia pavojus strateginei, kritinei infrastruktūrai, tai turbūt ne žali žmogeliukai gresia, taip manyčiau, turbūt vis tiek kalbame apie oro pavojų, dronų įskridimus ir panašiai“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Todėl jis tvirtino, kad prezidentas ir krašto apsaugos ministras, paskelbę apie Rusijos rengiamas atakas, turėjo pasakyti, kokios pamokos išmoktos iš jau buvusių dronų įskridimo, kad dabar esame tokiems pavojams pasiruošę.
„Gal man nepavyko įskaityti tose žinutėse būtent tokio pranešimo. Čia iš tikrųjų mano yra ir pagrįstas nerimas. Jei papildomas dėmesys kritinei infrastruktūrai yra daugiau apsaugos, dažnesni patikrinimai, kažkas, galbūt informacija NATO, dabar tai ką darytume diplomatinėmis priemonėmis arba kažkokiomis kitomis civilinėmis, ne karinėmis priemonėmis – gali būti, kad to neužteks, jei išsipildys įspėjimas, apie kurį kalba prezidentas ir ministras.
Jei teisingai suprantu, tai, sakykime, energetikos objektai yra ginami pačių įmonių, tai yra jų atsakomybė, pasienis yra pasienio tarnybų gynyba ir taip toliau. Mes esame ganėtinai tokioje fragmentuotoje sistemoje, kur kiekviena institucija yra atsakinga už savo mažą dalį, bet tokio visą apimančio visuotinės gynybos suvokimo mes išsivystę nesame“, – konstatavo G. Landsbergis.
Informaciją pateikė partneriai
Jis akcentavo ir tai, kad Lietuvos gynybai skiriami didžiuliai pinigai, o informacijos, kaip jie išleidžiami, yra labai mažai. Ir tai kelia papildomą nerimą, nes jau tenka kalbėti apie NATO penktojo straipsnio situacijas.
„Pagaliau Lietuvoje realiai atėjo diena, kai mes kalbame apie tikras penkto straipsnio situacijas, kurios atsiranda dėl Rusijos agresyvumo, dėl mūsų partnerių galbūt nepakankamai atgrasančio įsitraukimo ir į pagalbą Ukrainai, ir į pagalbą mums.
Jei apie tai kalbame, reiškia, nepakankamai yra padaryta. Tai man kaip piliečiui norisi pirmiausia atsakymo: tai kas keičiasi?“ – situacijos rimtumą įvertino G. Landsbergis.
Paklaustas, kas, jo manymu, turėtų būti daroma, kokia turėjo būti reakcija į prezidento perspėjimus, jis tvirtino, kad faktas tas, jog politikai neturėtų ramiai atostogauti.
Robertas Kaunas, Gitanas Nausėda
FOTO: Dainius Labutis | Elta
„Seimas išeina atostogų, ramiai atostogauja. Du už valstybės saugumą labiausiai atsakingi pareigūnai Vyriausybės keitimosi metu pasako realiai, kad Lietuvai gresia penktojo straipsnio situacija.
Nežinau, NSGK posėdis, VGT posėdis, neeilinis Seimo posėdis, žurnalistai apgulę prezidento rūmus, siekiantys išgauti daugiau informacijos, kuris objektas yra numatytas, kuriuos mes giname, kaip mes ginamės.
Tai yra istoriškai pirmą kartą tokia informacija yra pasakyta“, – konstatavo G. Landsbergis.
V. Bruveris norėjo išgirsti savo pašnekovo versiją, kodėl prezidentas G. Nausėda pasakė taip, kaip jis pasakė, ir būtent dabar.
„Sprendžiant pagal žodyną ir pagal tą informaciją, kuri atsiranda, tai nėra naujutėlaitė informacija. Tai yra atgarsiai to, ką mes girdėjome iš lenkų, į ką vėliau reagavo Estijos pareigūnai viešai, estų kariuomenės vadas reagavo, kad jis tokios informacijos patvirtinti negali.
Buvo tokių pasisakymų, kad gal čia Lenkijos vidinės tokios politinės dinamikos išraiška, kad prezidento ir vyriausybės kovoje bandoma užimti pozicijas, kuri pusė yra labiau tokia patriotiška, kovojanti su pavojais ir telkianti visuomenę, ir tam reikia tam tikrą informaciją galbūt ne iki galo tiksliai paviešinti tam, kad susidarytų didesnė kažkokia takoskyra su oponuojančia puse valstybės viduje.
Mano nuojauta kužda, kadangi ta informacija, kai ji pasirodė viešumoje, atsirado tokių svarstymų, kad gal čia ne iki galo tikslu, gal čia kažkokie politiniai motyvai už to slepiasi ir panašiai, jog prezidentas siekė apsisaugoti.
Esu susidūręs su tokia situacija, kad jei mes gauname iš partnerių kažkokią informaciją, dažniausiai ji būna pasakoma tiesiog kaip žaibas iš giedro dangaus“, – sakė G. Landsbergis.
„Įsivaizduokime, kad partneriai praneša arba informuoja NATO valstybes nares, kad, žiūrėkite, turime tokią pagrįstą informaciją, ruoškitės, čia yra rimta, čia yra tikras pavojus.
Na, visi taip gūžteli pečiais: ką mes dabar darysime, artėja vasara, turime kitų problemų, gal čia kažkaip galime tą praleist. Na tai ką partneriai daro tada?
Ateina dar kartą, ateina su raudonu voku, atsivynioja siūlelį nuo voko, išsitraukia lapą ir paskaito, kas iš tikrųjų laukia.
Ir tada jau valstybės vadovas, susipažinęs su papildoma informacija, tokioje situacijoje, matyt, jaučiasi priverstas informuoti visuomenę, kad po to nebūtų tokių klausimų, kurie buvo ir tebėra Ukrainos prezidentui Zelenskiui“, – savo versiją pateikė G. Landsbergis.
Žadama skelbti mobilizaciją
V. Bruveris akcentavo, jog Rusija turi net kelias priežastis eskaluoti situaciją, ieškoti naujų taikinių.
„Dabar pats tikėtiniausias scenarijus, kad Rusijos diktatūra arba rimčiau nei bet kada svarsto šitą galimybę, arba jau yra priėmusi sprendimą tai daryti dar prieš kokius nors vadinamuosius rinkimus, kurie bus rudenį jų Dūmos, po kurių kaip tik ir žadama skelbti visuotinę mobilizaciją.
Vienas iš galimų tokių faktorių, kuris skatintų režimą tai daryti, partnerių, ir žinome, apie kuriuos partnerius čia kalba, galbūt nepakankamas, kaip čia pasakyti, atrodymas pasiryžus tuoj pat, nedelsiant reaguoti pilnu mastu, kaip ir turėtų būti pagal įsivaizdavimą, nerašytą sutarimą, kaip turėtų veikti tas NATO penktasis straipsnis. NATO, kur Amerika yra, vis dar yra ir ilgai dar bus pagrindinė jėga ir pagrindinis partneris.
Gitanas Nausėda ir Donaldas Trumpas NATO viršūnių susitikime Hagoje
FOTO: Toby Melville | Reuters / Scanpix
Gali būti čia taip, kad tas papildomas faktorius yra galutinai jau pasitvirtinęs faktas, kad Amerika beviltiškai atrodo įklimpusi Irano kare, jis Trumpui ir jo administracijai nėra lengvas pasivaikščiojimas“, – vardijo V. Bruveris.
Šaltinis: DELFI.LT
