Po 17 metų diskusijų Europos Komisija pagaliau atšaukė LGBTQ direktyvą
Europos Komisija paskelbė, jog atsisako tęsti ilgai svarstytą ir daug diskusijų sukėlusią direktyvą dėl „lygiateisiškumo užimtumo rinkos ribų išplėtimo nepriklausomai nuo religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos“. Šis sprendimas užbaigia nuo 2008 metų vykusias diskusijas, kurių metu pasiūlymas buvo ne kartą kritikuojamas dėl galimo valstybių narių kompetencijos pažeidimo ir prieštaravimo sutarčių laisvės principui.
Sprendimą nutraukti direktyvos svarstymą Europos Komisija paskelbė savo 2025 metų darbo programoje, kuri buvo paviešinta šių metų vasarį. Komisija aiškiai nurodė, jog tolesnis progresas šioje srityje yra mažai tikėtinas, nes ilgą laiką nepavyko pasiekti konsensuso tarp Europos Sąjungos valstybių narių[1].
Komisijos vicepirmininkė, atsakinga už žmonių, gebėjimų ir pasirengimo sritį, Roxana Mînzatu, oficialiai patvirtino šį sprendimą, argumentuodama tuo, jog siūlymas jau ilgą laiką buvo užblokuotas, o perspektyvos jį įgyvendinti iš esmės neegzistuoja.
„Rengiant pirmąją šio mandato darbo programą, Komisija išsamiai įvertino visus šiuo metu nagrinėjamus pasiūlymus. Buvo svarstoma, ar siūlymai aktyviai diskutuojami, ar įmanoma pasiekti susitarimą, ar priešingai – jie ilgai užblokuoti ir neturi realios perspektyvos judėti į priekį. Po šio vertinimo Komisija pateikė sąrašą iš 37 pasiūlymų, kuriuos ketina atšaukti“, – teigė Komisijos atstovė[2].
Buvo siekiama palankesnių sąlygų LGBTQ bendruomenei ES lygmeniu
Direktyva nuo pat pradžių sulaukė aštrios kritikos. Viena pagrindinių institucijų, aktyviai prieštaravusių direktyvos projektui, buvo konservatyvi Lenkijos teisės organizacija „Ordo Iuris“. Šios organizacijos ekspertai dar 2014 metais perspėjo, jog direktyvos pasiūlyme yra punktų, kurie aiškiai kertasi su sutarčių laisvės principu.
Jie atkreipė dėmesį, jog atsisakymas sudaryti sutartį su asmeniu dėl jo „saugomų charakteristikų“, tokių kaip seksualinė orientacija, galėtų lemti dideles finansines sankcijas. Tai, anot jų, reikštų rinkos mechanizmų pakeitimą administraciniu spaudimu, o verslininkai susidurtų su milžiniškais papildomais kaštais bei sunkumais.
Kita esminė kritikos kryptis buvo susijusi su siūloma neapibrėžta „priekabiavimo“ sąvoka, kuri, pasak ekspertų, galėtų apimti net ir tokias abstrakčias situacijas kaip „bauginančios atmosferos sukūrimą“. Teisininkai akcentavo, jog toks teisinis neapibrėžtumas sukeltų rimtų problemų verslo subjektams ir privatiems asmenims, iš esmės paversdamas juos itin pažeidžiamais galimų teisminių ginčų akivaizdoje.
Valstybės ir toliau pačios spręs LGBTQ klausimus
Svarbų vaidmenį diskusijose atliko ir Lenkijos vyriausybė, vadovaujama konservatyvios partijos „Teisė ir Teisingumas“ (PiS), kuri nuosekliai kritikavo šią direktyvą. Taip pat prie prieš projektą pasisakė kai kurie Europos Parlamento nariai, įvairios organizacijos.
Jie pabrėžė, kad Europos Komisijos sprendimas turi svarbią simbolinę reikšmę, nes akivaizdžiai parodė, jog aktyvios visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų pastangos gali sėkmingai sustabdyti LGBTQ ideologijos sklaidą teisės aktuose Europos Sąjungos lygmeniu. Tad įvairūs klausimai, susiję su šia tema, ir toliau išliks pačių valstybių, o ne ES kompetencijoje.
Šaltinis: 77.lt
