Daug kas skundžiasi, kad Lietuvoje vis daugėja bedarbių, kurie tyčia neieško darbo ir laimingai gyvena iš išmokų, kol kiti kasdien lenkia nugaras sukiai dirbdami. Dėl to pasigirsta siūlymų riboti nedarbo išmokas ir jų gavimo laiką, kad žmonės tuo nebesinaudotų, pvz., 5 metus iš eilės, kaip yra dabar.
Ekonomistas, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas Raimondas Kuodis savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė, kad nė viena valdžia iki šiol šios problemos neišsprendė.
Anot jo, reikėtų įvesti suminį nedarbo išmokų gavimo per visą gyvenimą limitą. T. y., kad žmogus per visą gyvenimą bendrai nedarbo išmoką galėtų gauti tik, pvz., 5 metus. Juos išnaudojus, šių išmokų jis nebegautų.
R. Kuodis taip pat paminėjo, kad reikėtų kapitalizuoti „Sodros“ sąskaitas. Tai reikštų, kad tiek, kiek konkretus žmogus pervedė įmokų už nedarbo draudimą, tik tiek pinigų išmokų pavidalu ir galėtų atgauti – ne daugiau.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar tokia tvarka prigytų ir kokie pokyčiai šiuo klausimu išties žadami.
Bedarbiai – ir 5 metus iš eilės
„Sodra“ patarėja komunikacijai Malgožata Kozič primena, kad nedarbo išmokos mokėjimo trukmė yra 9 mėn., tačiau jos mokėjimas gali būti pratęsiamas:
- 2 mėn., jei iki senatvės pensijos amžiaus bedarbiui yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir jam nėra paskirta išankstinė senatvės pensija;
- iki 30 d., jei nedarbo išmokos mokėjimo metu bedarbis tapo laikinai nedarbingu dėl ligos arba traumos;
- iki 30 d., jei bedarbis savanoriškai gydosi priklausomybę nuo azartinių lošimų ar psichoaktyviųjų medžiagų;
- nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui, jei bedarbei nedarbo išmokos mokėjimo metu išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas.
„Taigi, nedarbo išmoka gali būti mokama ir ilgiau negu 9 mėn. Pvz., žmogus, kuris yra priešpensinio amžiaus ir nedarbo išmokos mokėjimo metu buvo nedarbingas dėl ligos, nedarbo išmoką gali gauti 12 mėn.“ – apibendrino M. Kozič.
Vis tik ji atskleidė, kad per pastaruosius 5 metus (nuo 2020 iki 2024 m.) net 8,3 tūkst. žmonių nedarbo išmoką gavo bent po kartą visus 4 metus iš 5.
O 3,7 tūkst. žmonių nedarbo išmoką gavo visus 5 metus iš eilės, t. y. kiekvienais metais, neišskiriant, kiek laiko ją gavo.
Tai reiškia, kad tam tikru laikotarpiu jie išmoką gavo ir 2020, ir 2021, ir 2022, ir 2023, ir 2024 m.
Kiek laiko ir kokias išmokas gauna bedarbiai?
„Sodra“ atstovė nurodė, kad mažiausia nedarbo išmoka siekia 215 eurų, o didžiausia – 1,4 tūkst. eurų.
Ji skaičiuoja, kad šių metų gegužę nedarbo išmoką gavo 82,1 tūkst. žmonių, o tai yra daugiau nei tokiu pat metu 2024 m. (78,8 tūkst.) ir 2023 m. (75,2 tūkst.).
Kasmet didėja ir vidutinė nedarbo išmoka. Jei 2023 m. gegužę ji siekė 487 eurus, pernai – 557 eurus, tai šiemet vidutinė nedarbo išmoka yra 625 eurai.
Pastaraisiais metais ilgėja ir vidutinė nedarbo trukmė.
Pasak Užimtumo tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, šių metų pirmąjį pusmetį gyventojai bedarbiais vidutiniškai buvo 245 d., pernai – 226 d., o užpernai – 217 d.
Vis tik M. Kozič pastebi, kad šiemet nedarbo išmokų gavėjų mažėja: sausį nedarbo išmoką gavo 87,5 tūkst. žmonių, kovą – 85,8 tūkst., balandį – 82,2 tūkst.
Kokių pokyčių gali sulaukti bedarbiai?
Vis tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nepritarė aukščiau išsakytai idėjai, kad, kiek pinigų žmogus įmokėjo, tiek ir gautų neturėdamas darbo.
Ministerija pabrėžė, kad nedarbo draudimo išmoka yra socialinio draudimo įmokomis grįsta išmoka.
Anot jos, socialinio draudimo principas suponuoja, kad šios išmokos yra grindžiamos solidarumu, o ne individualiu kaupimu.
T. y. dirbantys remia tuos, kurie laikinai negali dirbti. Ir iš kitos pusės – jei žmogus moka įmokas, jis turi teisę gauti išmokas.
„Taip pat reikėtų įvertinti, kad nedarbo rizika dažnai priklauso ne nuo paties žmogaus – kyla ekonominės krizės, dėl sveikatos problemų reikia keisti darbo pobūdį, bankrutuoja darbdavys ir kt.
O nedarbo išmokų ryškus apribojimas ar sumažinimas gali prisidėti prie skurdo ir pajamų nelygybės didėjimo“, – atkreipė dėmesį ministerija.
Visgi SADM yra parengusi ir pateikusi Seimui svarstyti Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimus su siūlymais, kaip taikliau taikyti nedarbo išmokas, esant išmokų pakartotinumui:
- į nedarbo draudimo stažą neįskaičiuoti laikotarpių, per kuriuos apdraustasis gavo nedarbo išmokas;
- į apdraustojo draudžiamąsias pajamas, skaičiuojamas nedarbo išmokai gauti, neįskaičiuoti nedarbo išmokos;
- pakartotinai nedarbo išmoką skirti tik tuomet, jei nuo ankstesnės išmokos pradžios iki bedarbio statuso įgijimo dienos įgytas nedarbo draudimo stažas yra ne trumpesnis kaip 12 mėn.
Pasak ministerijos, siūlomi pakeitimai bus svarstomi Seimo rudens sesijoje.
Kiek be darbo yra jaunuolių ir kiek – vyresnių?
Užimtumo tarnybos duomenimis, birželio 1 d. iš viso darbo ieškojo 153,9 tūkst. žmonių, kas yra 5,4 tūkst. daugiau nei prieš metus.
59,9 tūkst. iš jų – vyresni nei 50 metų asmenys, kurių yra 1,5 tūkst. daugiau nei prieš metus.
Pasak M. Jankauskienės, bedarbio statusą turinčių 16–24 m. jaunuolių yra 15,5 tūkst., t. y. 200 daugiau nei prieš metus. Taigi birželį jaunimas sudarė dešimtadalį visų registruotų bedarbių.
O 11,2 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų yra su negalia – jie sudaro 7,3 proc. visų registruotų bedarbių. Negalią turinčių asmenų registruota taip pat 200 daugiau nei pernai.
Vis tik liepos 1 d. bedarbių skaičius sumažėjo 600 (iki 153,4 tūkst.), taigi dabar jų yra 1,4 tūkst. mažiau nei prieš metus.
Kada stabdomas nedarbo išmokos mokėjimas
M. Kozič primena, kad nedarbo išmokos mokėjimas nutraukiamas tuomet, kai Užimtumo tarnyba nutraukia arba panaikina bedarbio statusą. Tai gali įvykti šiais atvejais:
- žmogus įsidarbina neterminuotai arba terminuotai ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui;
- pradeda vykdyti savarankišką veiklą (ilgiau nei 6 mėn.);
- pradeda mokytis pagal bendrojo ugdymo programas;
- pats prašo nutraukti savo registraciją Užimtumo tarnyboje.
„Tokiais atvejais, jei žmogus per 6 mėn. nuo nutraukimo vėl įgyja bedarbio statusą, nedarbo išmokos mokėjimas gali būti atnaujintas, bet ne daugiau kaip 2 kartus“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Ji paminėjo, kad nedarbo išmokos mokėjimas sustabdomas ir tada, kai laikinai sustabdomas bedarbio statusas.
Pvz., kai žmogus trumpam įsidarbina, dalyvauja Užimtumo tarnybos remiamose užimtumo priemonėse, yra pašaukiamas į privalomąją karo tarnybą ir pan.:
„Tokiais atvejais nedarbo išmokos mokėjimas automatiškai sustabdomas, bet gali būti atnaujintas nuo bedarbio statuso atnaujinimo dienos. Išmokos mokėjimo atnaujinimų po bedarbio statuso sustabdymo skaičius nėra ribojamas.“
Šaltinis: tv3.lt