Vilniečiai buvo išvežami autobusais į geležinkelio stotį
Antradienio rytą Vilnius tapo gyvu civilinės saugos scenarijumi – mieste prasidėjo gyventojų evakavimo pratybos, kurių mastas stebino net patyrusius organizatorius. Iš įvairių sostinės vietų, tarp jų ir Antakalnio gatvėje įrengto surinkimo punkto, gyventojai buvo registruojami ir gabenami į Vilniaus geležinkelio stotį, iš kur traukiniai išriedėjo Kauno kryptimi.
Kiti dalyviai autobusais buvo išvežami vadinamaisiais „žaliaisiais koridoriais“, lydimi policijos ekipažų. Miesto gatvėse buvo galima išvysti, kaip visa ši logistinė grandinė veikia realiomis sąlygomis – tarsi repeticija tam, kas, tikimės, niekada netaps būtinybe[1].
Pratybose dalyvavo apie 500 savanorių, imitavusių įvairius evakuojamų žmonių profilius – nuo moksleivių iki pažeidžiamų visuomenės grupių. Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas žurnalistams sakė, kad viskas vyksta pagal planą ir be trikdžių. Jo teigimu, šis projektas atskleidžia augantį visuomenės susidomėjimą civiline gynyba – žmonės vis dažniau domisi, kaip elgtis nelaimės atveju, o tai, pasak Vitkausko, rodo bręstantį visuomenės pasirengimą.
Sostinės meras Valdas Benkunskas pabrėžė, kad pratybos – ne tik techninis išbandymas, bet ir socialinė pamoka. Miesto gatvėmis judantys autobusai su savanoriais leido patikrinti, kaip realiame eisme veiktų „žalieji koridoriai“, o kartu įvertinti, ar pakankamai efektyviai veikia gyventojų perspėjimo sistema.
Silpnoji grandis – gyventojų perspėjimo sistema
Kol vieni gyventojai išvyko į Kauną, kur jų laikiną prieglobstį suteikė Valdo Adamkaus lengvosios atletikos maniežas, Vidaus reikalų ministerija šias pratybas vertina plačiau – kaip regioninio saugumo repeticiją.
Ministras Vladislavas Kondratovičius priminė, kad Lietuva kartu su Baltijos šalimis ir Lenkija siekia parengti bendrą evakuacijos planą, o infrastruktūros klausimai, tokie kaip kelio Lazdijai–Augustavas modernizavimas, išlieka itin aktualūs.
Tuo metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Renatas Požėla priminė, kad dar yra kur tobulėti – perspėjimo ir informavimo sistema tebėra silpnoji grandis.
Šiuo metu Lietuvoje perspėjimo sirenos dengia apie 70 proc. teritorijos, o per dvejus metus planuojama aprėpti 80 proc. šalies. Nepaisant to, pratybų organizatoriai pripažįsta – šiandienos veiksmas Vilniuje parodė, jog Lietuva juda teisinga kryptimi: link visuomenės, kuri žino, ką daryti, kai svarbiausia tampa ne kasdienybė, o išlikimas.
Buvo tikrinamos gyventojų perspėjimo sistemos
Tuo tarpu antradienį visoje Lietuvoje vidurdienį kaukė perspėjimo sirenos – tai buvo dalis didžiausių mobilizacinės sistemos pratybų „Vyčio skliautas 2025“. Nuo 11.52 iki 11.55 val. girdėjosi garsinis signalas „Perspėjimo sistemos patikrinimas“[2].
Po sirenų kaukimo per radiją, televiziją ir regionines stotis buvo skelbiama svarbi informacija. Tuo pat metu gyventojų telefonus pasiekė trumpieji perspėjimo pranešimai, kuriuos gavo tik tie, kurių telefonuose buvo įjungta perspėjimų priėmimo funkcija.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 1163 sirenos, apimančios apie 69 proc. gyventojų. Planuojama iki 2029 m. tinklą išplėsti iki 1438 sirenų, kad perspėjimo sistema pasiektų 75 proc. šalies gyventojų. Pratybas koordinavo Nacionalinis krizių valdymo centras ir Mobilizacijos bei pilietinio pasipriešinimo departamentas, o vykdymu rūpinosi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Pats svarbiausias klausimas – o kur bėgti?
Tuo tarpu, kol miestai ruošiasi masinei evakuacijai, pagrindinis klausimas – o kur bus vežami gyventojai – taip ir lieka neatsakytas. Dar gegužės pradžioje Vilnius pristatė universalų evakuacijos planą ekstremalioms situacijoms – karo, branduolinės nelaimės ar stichinių katastrofų atveju.
Gyventojai turėtų trauktis trimis pagrindinėmis kryptimis: į Panevėžį ir Šiaulius, Klaipėdą per Kauną arba į Alytų su galimybe tęsti kelionę link Lenkijos. Evakuacija suplanuota penkiais etapais: perspėjimas sirenomis ir SMS, nukreipimas į surinkimo punktus, pagalba kelyje, organizuotos kolonos su palyda ir sugrįžimo tvarka.
Tačiau praktika rodo, kad planas gali būti sunkiai įgyvendinamas: keliai siauri, tiltai kritinės būklės, pagrindinės trasos jau dabar stringa dėl transporto spūsčių. Žmogiškųjų resursų, kuro ir karinės technikos koordinavimas krizės metu kelia papildomų iššūkių. Ekspertai pabrėžė – nors planas suteikia informaciją ir galimybę pasiruošti, realybėje evakuacija gali užtrukti kelias dienas, o kai kurie pavojai gali tapti mirtinai realūs.
Šaltinis: 77.LT
