Seime imtasi iniciatyvos drausti darbo imigrantams į Lietuvą atsivežti savo šeimos narius. Seimo narys Vytautas Sinica perspėja apie didėjančią radikalizacijos grėsmę, ypač gausėjant imigrantų srautams iš Vidurio Azijos ir kitų musulmoniškų šalių bei jiems iš religinio gyvenimo išstumiant nuo seno mūsų šalyje gyvenančius totorius.
Artėjanti imigrantų „šeimų banga“
Mišrios Seimo narių grupės frakcijos narys Vytautas Sinica laidoje „Alfa taškas“ pristatė savo iniciatyvą, kuria siekiama uždrausti vadinamiesiems darbo migrantams atsivežti savo šeimas į Lietuvą. Pataisą, kurią parašais jau palaikė 50 Seimo narių, norima svarstyti dar šiais metais, kad ji turėtų poveikį jau kitąmet.
V. Sinica įspėja, kad paskubėti priimti pataisas reikia dėl to, kad kiti metai gali būti lūžiniai, mat nemaža dalis Lietuvoje dirbančių imigrantų pagal dabar galiojantį įstatymą galės į mūsų šalį atsivežti savo šeimos narius.
„Pagal dabar galiojantį įstatymą, norint atsivežti šeimą, žmogus turi būti legaliai išdirbęs 3 metus Lietuvoje. Kaip tik 2022 m. pavasarį karo Ukrainoje fone I. Šimonytės Vyriausybė labai liberalizavo darbo migracijos taisykles.
Tada įvyko šuolis – į Lietuvą atvyko netoli 60 tūkst. darbo migrantų 2022 m. ir daugiau nei 60 tūkst. 2023-iaisiais, – statistikos duomenis priminė pašnekovas. – Tai kiti metai bus pirmi metai, kai tie žmonės bus pradirbę 3 metus ir galės aplikuoti bei atsivežti savo šeimos narius.“
Pasak V. Sinicos, vidaus reikalų ministras teisingai pastebėjo, kad pernai prašymų atsivežti šeimos narius buvo vos šimtas, o štai kitais metais, anot jo, tokių paraiškų galime sulaukti dešimtimis tūkstančių.
„Taigi, geriausia tą įstatymo pataisą priimti dar šiemet, kad jis turėtų poveikį jau kitais metais“, – laidoje „Alfa taškas“ vylėsi V. Sinica.
Užsieniečių mūsų šalyje drastiškai daugėja. Pasak V. Sinicos, per 30 nepriklausomybės metų Lietuvoje apskritai buvo apie 60 tūkst. užsieniečių.
„O dabar mes per metus tokius pokyčius darome! – stebisi politikas. – 2020 m. Lietuvoje buvo 60 tūkst. užsieniečių, o praėjusiais metais – jau 230 tūkst. Dabar jų šiek tiek sumažėjo, bet sumažėjo daugiausia iš Baltarusijos (atvykusiųjų – red. past.).“
Laukiama nauda taps našta?
Laidoje V. Sinica įvardijo dvi pagrindines priežastis, kodėl būtina uždrausti darbo imigrantams atsivežti savo šeimas. Pirmoji – kultūrinis demografinis Lietuvos veidas. Pasak politiko, mažai šaliai net ir papildomi 60 tūkst. naujų imigrantų yra „didelis pokytis“.
Antroji priežastis – socialinis klausimas. Pasak V. Sinicos, darbdaviai dažnai argumentuoja, kad imigrantai neša pajamas į biudžetą, tačiau, pabrėžia jis, atsivežant šeimos narius, ši logika dingsta. Tuomet „švietimas, sveikatos apsauga ir kai kurios išmokos tampa biudžeto našta“.
Nors šeimos nariai gali dirbti, vaikai ir pensinio amžiaus tėvai, anot politiko, tikrai nedirbs. Be to, kalbant apie augančius srautus iš musulmoniškų šalių, pavyzdžiui, Uzbekistano, Kazachstano ir pastaruoju metu dešimtis kartų išaugusius atvykėlius iš Pakistano, egzistuoja kultūrinė tendencija, jog moterys dirbti net negali, mat kultūriškai tai yra „pažeminimas vyrui“.
„Bendra tendencija būtų, kad tie atvežami žmonės bus tiesiog socialinės rūpybos sistemos išlaikyti“, – teigia V. Sinica.
Integracijos iššūkiai
Atsakydamas į klausimą, ar valstybė neturėtų daugiau dėmesio skirti imigrantų integracijai, V. Sinica neslėpė skepticizmo. Jis pabrėžė, kad Lietuva nėra sėkmingai integruojanti kitataučius ar kitų religijų žmonių šalis, o stebint pastarųjų metų srautus, „neįvyko jokia integracija“.
Laidos svečias perspėjo apie didėjančią radikalizacijos grėsmę, ypač dėl atvykstančių žmonių iš Vidurio Azijos šalių. Apie tai prieš porą metų kalbėjo ir Valstybės saugumo departamento vadovas.
V. Sinica nurodė, kad naujai atvykę musulmonai Lietuvoje naudojasi tuo, kad islamas mūsų šalyje yra priskiriamas prie tradicinių religijų. Taip yra dėl čia šimtus metų gyvenančių totorių, kurie išpažįsta islamą.
Vis tik totorių išpažįstamas islamas pasižymi nuosaikumu, jame visiškai nėra vietos radikalizacijai ir terorizmui. Juos gan agresyviai iš religinio gyvenimo išstumia naujai į Lietuvą atvykę musulmonai.
„Totoriai yra labai specifinė musulmonų bendruomenė, kuri visos tos islamiškų šalių radikalizacijos visiškai neturi. […]
Perimta tiesiogine prasme Kaune mečetė, kuri tarpukariu buvo statyta konkrečiai totoriams, – primena Seimo narys. – Vilniuje Naujamiestyje veikiančiame islamo centre totoriai taip pat vietos nemato ir neranda.
Totoriai viešumoje buvo priversti atsiriboti prieš porą metų nuo pono Begansko (Lietuvos musulmonų bendruomenių tarybos pirmininko Aleksandro Begansko – red. past.), kuris dabar yra vienas iš muftijų, nes yra pora muftiatų. Tai to, pavadinkime, imigrantus musulmonus vienijančio muftiato, vadovaujamo pono A. Begansko, viešai išsigynė totorių bendruomenė, pareiškusi, kad ši jiems daro gėdą. O kur dar reikalavimai Liepkalnyje ant žmonių kaulų statyti mečetę?“
Radikalizacijos grėsmė
Musulmonų radikalizacijos centrai, esantys prie mečečių, yra fiksuojami visoje Europoje. Tokiuose centruose veikia religinės mokyklos, kurios oficialiai pristatomos kaip bibliotekos. Prisidengiant bibliotekos vardu yra aiškinama, kad bendruomenė jokios religinės veiklos nevysto.
„Atrodo viskas gražu. Galiausiai būtent ten, jeigu yra randami radikalizacijos, taip pat ir teroro, išpuolių organizavimo centrai, tai jie būna būtent prie mečečių, tose aplinkose“, – įspėja V. Sinica.
Siekdamas spręsti šią problemą, V. Sinica siūlo teisės aktais išskirti, kad tradicinė religija Lietuvoje yra tik totorių islamas, atimant šį statusą iš visų kitų islamo srovių, kurios atvyksta su naujais imigrantais.
Šaltinis: ALFA.LT
