A.Anušauskas paaiškino, kodėl dauguma gyventojų nenori papildomai mokėti už gynybą: „Nejaučia grėsmės“

Naujienos

Nerimą keliančios gyventojų nuotaikos – tik 2 iš 10 apklaustų gyventojų sutiktų mokėti didesnius mokesčius dėl savo saugumo. Kol valdžia svarsto, iš kur paimti daugiau pinigų kariuomenei stiprinti, aišku viena – pinigai iš niekur neatsiras, tad reikės didinti mokesčius. Tik kol kas dar nežinia, kam ir kokius.

Ukrainoje siautėjantys ir mirtį nešantys okupantai nė negalvoja sustoti, karas įsiliepsnojo ir tarp „Hamas“ teroristų bei Izraelio. Atmosfera kaista ir kalbant apie Kiniją, pirmiausia žvelgiant į Taivaną, kurio užnugarį bent jau žada saugoti amerikiečiai. Visi šie karštieji taškai rodo, kad Vakarų demokratinis pasaulis, kuriam priklauso ir Lietuva, ant didelių iššūkių slenksčio. Iššūkių, kuriuose reikia rodyti jėgą.

Tiesa, Lietuvos žmonės nėra linkę mokėti už savo saugumą. Naujienų agentūros BNS užsakyta apklausa parodė, kad mokesčių didinimui dėl didesnio gynybos finansavimo pritaria vos 2 iš 10 gyventojų.

Dar beveik trečdalis pareiškė, kad patys daugiau mokėti nenori, bet tą turėtų daryti verslas. Net 36 procentai pasisakė, kad apskritai nepritaria gynybos finansavimo didinimui, o 14 procentų nė neturi nuomonės.alsavimo. Tai nėra teisinga, nes žiūrint į mūsų pačių pajėgumus, kuriuos reikia vystyti, žiūrint, į grėsmes perspektyvoje, kurios irgi gali keistis, kas dabar neaktualu, gali būti aktualu“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Tas gynybos mokesčio finansavimas galėtų būti ir iš verslo mokesčių, kuriuos moka, ar tai būtų pelno mokestis, ar gyventojų pajamų mokestis savarankiškai dirbantiems, ar net ir tas pats PVM, kurį verslas irgi moka. Tai tikriausiai tas suprantama, bet mes kalbame, kad tai turi turėti tam tikro visuotinumo, nes gynyba yra visų klausimas“, – sako verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Lietuva negali aklai pasitikėti NATO

Buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius sako, kad nėra teisinga patiems nesirūpinti savo saugumu ir tik tikėtis, jog prireikus ateis kažkas kitas ir mus apgins.

„Mes turime atlikti savo namų darbus, yra 3 NATO straipsnis, kuris įpareigoja kiekvieną NATO šalį pačiai pasiruošti ir būti lygiaverčiai kitoms NATO šalių kariuomenėms, būtent tam sąveikumui, kad mes galėtume stoti petys petin“, – teigia A. Pocius.

„Žmonės neišsigando karo Ukrainoje ir tikisi, kad mes išsisuksime, kad meška, kuri stovi ir kažką iš Baltijos šalių nori suvalgyti, tai mes įsivaizduojame, kad mes būtinai būsime paskutiniai, kad kažką pirmą suvalgys“, – sako Nepriklausomybės Akto signataras Albinas Januška.

Juo labiau, kad amerikiečių atsargos generolas Benas Hodgesas pareiškė – kol suveiks NATO mechanizmai, Lietuvai užpuolimo atveju gintis vienai gali tekti net iki 2 savaičių.

„Dar prasidedant krizei, bus pradėtas judėjimas, mobilizacija ir Lietuvai nereikės kovoti 2 savaičių“, – tikina A. Anušauskas.

Kyla iššūkių

Nors Anušauskas pripažįsta, kad su politinių sprendimų priėmimu iššūkių yra.

„Turėjau galvoje SECUR, tai yra NATO pajėgų Europoje vadą, jis turi įgaliojimus, papildomi įgaliojimai yra, tačiau mes norėtume šiek tiek platesnių. Kokių, nesakysiu, bet tiesiog norime, kad jis turėtų galimybę reaguoti dar plačiau“, – sako A. Anušauskas.

Gerai gyventi ir nesirūpinti savo saugumu įprato ne tik lietuviai, bet ir kiti vakarų Europos gyventojai. Nuo antrojo pasaulinio karo kone visa Europa įprato, kad už jos saugumą atsako Amerika.

„Kad Europa turi pati imtis atsakomybės, tai jau yra aišku. Kaip užkurti mūsų pramonę, nes, kaip matome, Vakarų šalys yra šiek tiek kai kurios atsipalaidavusios ir atgaminti tai, kas buvo kažkada sunaikinta, nėra taip lengva“, – teigia A. Pocius.

Bet patiems amerikiečiams pamažu trūksta kantrybė, kad turtinga Europa pinigų savo saugumui skirti nenori.

„Užaugo naujos kartos, kurios yra absoliučiai įsitikinusios, kad karo galima išvengti, pats projektas Europos yra taikos, kad galima pinigais daryti įtaką, švelnioji jėga, kuri daro įtaką pasauliui ir dėl visko galima susitarti, svarbu bendradarbiauti, tokia dvasia gyvena Europa ir pamiršo viską, kas buvo ir nelabai nori prisiminti“, – teigia A. Januška.

Vokietijos Kylio ekonomikos instituto tyrėjai neseniai atliko skaičiavimus, kaip savo gynybą finansuoja vadinamasis G7 – 7 didžiausios Vakarų pasaulio ekonomikos. Rezultatai badantys akis – per pusantro šimto metų laikotarpį išlaidos socialinei apsaugai pasiekė istorines aukštumas. O išlaidos gynybai istorines žemumas.

„Mes ir vėl gyvename pavojingais laikais, bet duomenys rodo, kad gynybos biudžetai G7 šalyse tik vos vos reaguoja į šią naują realybę“, – teigia Kylio instituto profesorius Christophas Trebeschas.

Šių metų Lietuvos gynybos biudžetas yra daugiau nei 2 milijardai eurų, įskaitant ir bankų solidarumo lėšas. Tačiau bankų mokesčių nuo kitų metų jau nebeliks.

Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.

Šaltinis: tv3.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!