A.Kubilius: „Reikia laimėti prie Chersono, kad nereikėtų kariauti prie Vilniaus“

Naujienos

Penktadienį Seime vykstančioje tarptautinėje konferencijoje „Lietuva Ukrainai“ europarlamentaras, konservatorius Andrius Kubilius teigė, jog ateinantį dešimtmetį pasaulio dėmesys bus sutelktas Ukrainai – pasak jo, tai bus svarbu ir Lietuvos saugumui. Europarlamentaras taip pat pabrėžė, jog būtina didinti paramą Ukrainai, o tam reikėtų numatyti kolektyvinius Europos šalių įsipareigojimus.

Įžanginį žodį taręs A. Kubilius paaiškino, kaip kilo mintis surengti tokią konferenciją.

„Visi kartu buvome priėmę sprendimą, kad turime paremti Chersono apskritį, pasirinkome paremti nedidelę Tiahynkos kromadą (kromada yra pagrindinis administracinio suskirstymo vienetas Ukrainoje, panašus į savivaldybę – red. past.), kuri turi istorinių ryšių su Lietuva. Ten stovi dar Vytauto laikų tvirtovės bokštas.

Pradėję tokią paramos akciją pamatėme, kiek daug dėl Ukrainos kartu daro Lietuvos žmonės. Bet kartu pamatėme, ko dar reikėtų, kur galime dar efektyviau veikti. Kur galime bendradarbiaudami ir keisdamiesi patirtimi pasiekti dar daugiau rezultatų“, – sakė A. Kubilius.

Europarlamentaro teigimu, Europos Parlamente susiduriama ir su iššūkiais remiant Ukrainą, tad Lietuvos lyderystė yra būtina.

„Mums būnant Europos Parlamente tenka matyti platesnį vaizdą, kaip parama Ukrainai yra sprendžiama ES arba NATO mastu. Matome ir gerų dalykų, bet matome ir iššūkių, kuriuos reikia spręsti. Lietuva, būdama šių organizacijų nare, gali imtis svarbių iniciatyvų, ką šiuo metu ir darome, esame subūrę parlamentarų tinklą „United for Ukraine“, – aiškino A. Kubilius.

Konservatoriaus vertinimu, ateinantį dešimtmetį pasaulio dėmesys bus sutelktas į Ukrainą – A. Kubiliaus teigimu, nuo Ukrainos ateities priklausys taika visoje Europoje.

„Artimiausias dešimtmetis bus Ukrainos dešimtmetis – tiek mums, tiek Europai, tiek pačiai Ukrainai. Ukrainos atstatymas ir tapimas Europos Sąjungos nare yra reikalingi ne tik Ukrainai, bet reikalingi ir mums, visai Europai. Tai kelias į stabilią taiką visame Europos kontinente.

Ukrainos darbotvarkė yra ypatingai svarbi, todėl mūsų pastangos rinktis, tartis, efektyvių rezultatų, mūsų įsitikinimu yra labai svarbios“, – perspėjo A. Kubilius.

Andrius Kubilius BNS Foto

Kubilius – Ukraina pergalę pasiekti gali tik su didesne parama

Vėliau diskusijoje A. Kubilius teigė, jog dabartinė Ukrainai teikiama parama yra nepakankama, esą paramos užtenka tik Ukrainai nepralaimėti.

„Turime paprastai suprasti, kad pergalė reikalinga ir mums. Reikia laimėti prie Chersono, kad nereikėtų kariauti prie Vilniaus. Paprasta logika“, – sakė A. Kubilius.

„Reikia suprasti, kad jeigu radikaliai nesikeis paramos sistema, kalbėti apie pergalę artimiausiu metu bus neįmanoma“, – pridūrė A. Kubilius.

A. Kubiliaus nuomone, Ukraina dar gali pasiekti pergalę mūšio lauke, tačiau tik su ženkliai didesne Vakarų valstybių parama.

„Visiškai akivaizdu, kad Ukraina gali tokią pergalę pasiekti, bet tai padaryti gali tik su Vakarų parama“, – teigė A. Kubilius.

Su tokiu vertinimu sutiko diskusijoje dalyvavusi Ukrainos vyriausiųjų ginkluotųjų pajėgų vado Valerijaus Zalužno patarėja Liudmila Dolgonovska.

„Džiaugiamės parama, tačiau ji yra visiškai nepakankama, kad patenkintume poreikius. Dar vienas dalykas, kurio reikia Ukrainai – dronai. Būtent dronai pakeitė karo eigą, pakeitė karo taktiką. Padidintas dronų skaičius padėjo panaikinti priešo pranašumą ginklais. Tačiau naudojantis kitų šalių pagalba, Rusijai pavyko įsigyti dronų“, – sakė L. Dolgonovska.

Konservatorius pabrėžė, jog nors JAV ir Europos ekonomika kartu sudėjus gerokai viršija Rusijos galimybes, net ir su Vakarų parama, Ukraina karui išleidžia ženkliai mažiau nei Rusija. Vadinasi, paramai Ukrainai skiriama tik labai nedidelė dalis biudžeto.

„Karo reikalai fronte per praėjusius metus gal ir nesivystė, taip kaip mes norėjome. Kaip taip gali būti, kai sudedant JAV ir Europos ekonomikas ir palyginant su Rusija, skirtumas yra 25 kartai? Kodėl to nematome fronte?“ – klausė konservatorius.

„Skaičiai iš viešų šaltinių duoda labai aiškų atsakymą. Rusija karui Ukrainoje išleido daugiau nei 100 mlrd. eurų, o Ukraina su visa Vakarų parama išleido 80 mlrd. eurų. Ūsų parama yra tokio lygio, kad leidžia Ukrainai nepralaimėti, bet ne daugiau“, – pridūrė A. Kubilius.

MBS dronai (nuotr. asm. archyvo)

Siūlo ieškoti kolektyvinių sprendimų

Parlamentaras taip pat atkreipė dėmesį, jog Ukraina karui panaudojo gerokai didesnį dalį šalies BVP, nei Rusija. Vakarų valstybės paramai Ukrainai ir toliau skiria tik dešimtąsias procento, nuo savo šalies BVP.

„Rusija mobilizavo 6 proc. savo BVP, kai Ukraina mobilizavo 25 proc. savo BVP. Kitaip sakant, viską ką jie surenka, jie išleidžia karui. Bet Europos Sąjungos karinė parama siekia tik 0,075 viso BVP. JAV atrodo šiek tiek geriau, bet jų parama irgi yra tik 0,1 proc. nuo viso BVP“, – pastebėjo europarlamentaras.

Konservatoriaus pastebėjo, jog labai nedidelę biudžeto dalį paramai Ukrainai skiria Prancūziją, bei šalys aplink Viduržemio jūrą.

„Lietuva atrodo neblogai – Lietuvos ir Estijos parama per du metus siekė apie 1,2 proc. (per metus 0,6 proc.), neblogai atrodo Vokietija. Bet, pavyzdžiui, Prancūzija skyrė 0,02 proc. ir visa Viduržemio jūros pakrantė yra tame pačiame lygmenyje“, – apgailestavo konservatorius.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (nuotr. SCANPIX)

Vis dėlto, A. Kubilius kritikavo Lietuvos ateinančių metų įsipareigojimus Ukrainai.

„Sekantiems 3 metams Lietuva oficialiai skelbia, jog suteiks 200 mln. eurų pagalbą. Per metus lieka po 70 mln. eurų.

Praeitų metų rugpjūčio-spalio laikotarpiu naujų paramos įsipareigojimų Ukrainai sumažėjo 90 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Visi atidavė tai, ką turėjo sukaupę kariniuose sandėliuose ir dabar turime problemą“, – sakė A. Kubilius.

Pasak A. Kubiliaus, Europa turėtų ieškoti kolektyvinio sprendimo paramai Ukrainai užtikrinti – visos valstybės turėtų skirti bent po 0,25 proc. nuo šalies BVP Ukrainai.

„Mano manymu reikia radikalaus pasikeitimo – bendro Vakarų Europos šalių apsisprendimo skirti 0,25 proc. nuo BVP paramai Ukrainai. Skaičiavimai rodo, kad Vakarų parama tada būtų tris kartus didesnė ir leistų Ukrainai viršyti Rusijos pajėgumus“, – teigė A. Kubilius.

„Jeigu parama liks individualių šalių apsisprendimu, įtikinti šalis Viduržemio regione bus labai sunku. Todėl, mano manymu, reikia pereiti prie kolektyvinio sprendimo. Iš kokių šaltinių tai būtų finansuojama, galima spėlioti – ar iš Europos Sąjungos šalių narių, Europos Sąjungos biudžeto, ar ES skolintųsi“, – pridūrė A. Kubilius.

Europarlamentaro nuomone, paramą Ukrainai Lietuva galėtų užtikrinti ir pati gamindama dronus, kuriuos ukrainiečiai galėtų išbandyti karo lauke.

„Vienas iš kelių, kaip galėtume užtikrinti savo paramos lygį – pasirūpinti, kad galėtume gaminti tai, ko reikia Ukrainai. Pavyzdžiui, galėtume kviestis dronų gamintojus iš Ukrainos, kurie turi patirties, gali išbandyti juos fronte. Galėtume gaminti dronus čia, tokiu būdu padėdami ir Ukrainai“, – teigė europarlamentaras

Šaltinis: tv3.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!