Nors El Nino reiškinys šildo pasaulio klimatą ir prisideda prie globalios temperatūros augimo, klimatologas pabrėžia, koks iš tikrųjų yra jo poveikis Lietuvai. Pasirodo, jis priklauso nuo daugelio kitų atmosferos bei klimato veiksnių, todėl aiškių ir vienareikšmių orų pokyčių mūsų šalyje kol kas išskirti negalima.
Pasak klimatologo Donato Valiuko, El Nino šildo pasaulio klimatą, tačiau Lietuvoje jo poveikis nėra tiesioginis ir stipriai priklauso nuo kitų mūsų regioną veikiančių klimato veiksnių.
„Svarbiausia suprasti, kad pats El Nino reiškinys formuojasi Ramiajame vandenyne.
Kai vandenyno paviršius sušyla, tai turi įtakos globaliai temperatūrai, tačiau Lietuva yra pakankamai toli, todėl poveikis mūsų regionui yra netiesioginis.
Tropikuose jis jaučiamas daug aiškiau, o pas mus situaciją lemia ir kiti veiksniai, kurie kartais gali būti net stipresni“, – sakė jis.
Pasak eksperto, El Nino poveikis Lietuvoje ir Baltijos regione gali skirtis kiekvienais metais, tačiau vasaromis jo įtaka būna silpnesnė ir sunkiau nuspėjama.
„Dėl to El Nino poveikis mūsų regione ne visada būna vienodas – vienais metais jis gali būti labiau juntamas, kitais mažiau.
Dažniausiai siejama, kad Šiaurės Europoje žiemos gali būti švelnesnės ir drėgnesnės, daugiau vakarinių ciklonų, tačiau vasaromis poveikis Baltijos jūros regionui yra silpnesnis ir sunkiai prognozuojamas“, – įvertino pašnekovas.
Kalbant apie rekordinius metus, kaip pažymėjo klimatologas, pasaulinė temperatūra ir taip kyla, o El Nino dar papildomai prisideda prie šilumos augimo, todėl padidėja rekordinių metų tikimybė.
Įvertino, kada reiškinys gali pasireikšti
El Ninjo poveikis pasauliui gali pradėti ryškėti 2027 metais.
„Prognozės rodo, kad El Nino gali pradėti formuotis antroje šių metų pusėje. Poveikis po truputį stiprėtų rudenį ir žiemą, tačiau pagrindinis jo efektas greičiausiai persikeltų į 2027 metus.
Tai priklauso ir nuo to, kiek ilgai pats reiškinys tęsis, nes kiekvienas El Nino būna skirtingos trukmės“, – atkreipė dėmesį D. Valiukas.
Klimatologo teigimu, šis reiškinys galės pasireikšti kitais metais, kadangi jis jau prasidėjo 2026 m. pirmoje pusėje – be jokios žymios įtakos.
„Visgi bendra tendencija tokia, kad ryškesnis poveikis galėtų pradėti formuotis nuo vasaros vidurio, o iki žiemos reiškinys jau būtų pakankamai išsivystęs.
Kadangi pirmoji šių metų pusė praėjo be El Nino įtakos, didesnė dalis poveikio persikelia į kitus metus“, – komentavo jis.
Paklaustas, ar dėl El Nino reiškinio Baltijos jūroje ir visoje Lietuvoje gali būti karščiau, ekspertas neskubėjo to patvirtinti.
„El Nino bendrai pakelia pasaulinę vidutinę temperatūrą, todėl kai kuriuose regionuose dažniau pasitaiko karščio bangos, sausros ar gaisrai.
Pavyzdžiui, vienose pasaulio vietose gali stiprėti sausros, kitose – prasidėti liūtys. Tačiau kiekvienas regionas paveikiamas skirtingai.
Baltijos regionui El Nino įtaka nėra labai aiški, nes mūsų klimatą stipriai veikia ir kiti faktoriai – Arktis, Šiaurės Atlanto osciliacija bei vietiniai atmosferos procesai“, – akcentavo D. Valiukas.
Dėl to, kaip jis pats pristatė, aiškaus ir tiesioginio poveikio nei Lietuvos orams, nei Baltijos jūros temperatūrai kol kas išskirti negalima.
Dar anskčiau naujienų portalui tv3.lt apie šį reiškinį komentavo klimatologas Justinas Kilpys. Jis teigė, kad klimato sistemos reiškinys El Nino yra natūralus ir periodiškai pasikartoja Ramiajame vandenyne.
Jis taip pat pridūrė, kad reiškinio poveikis atmosferai pasireiškia ne iš karto, o daug vėliau.
„Dabar yra prognozių, kad šis reiškinys gali pradėti formuotis jau šiais metais, tačiau jis ne iš karto turi poveikį atmosferai.
Pirmiausia, pasikeičia vandenyno cirkuliacija, o tik vėliau tai paveikia atmosferą. Todėl, nors kalbama, kad reiškinys prasidės šiemet, poveikis atmosferai labiau pasijus tik kitais metais, 2027-aisiais“, – dalijosi pašnekovas.
Kaip akcentavo J. Kilpys, šiuo metu ekspertai dar stebi esamą klimato situaciją.
„Šiuo metu meteorologai ir mokslininkai stebi, kas vyksta Ramiajame vandenyne, ir jau yra signalų, kad reiškinys, greičiausiai, pradės formuotis šiais metais.
Tiesa, jo poveikis klimatui bus jaučiamas kitais metais. Kalbant apie tai, ar jis gali paveikti jau šių metų žiemą – taip, tikėtina, kad reiškinys pradės reikštis artėjančią žiemą, tačiau ryškesnis poveikis išryškės vėliau“, – sakė jis.
El Nino poveikis pasauliui
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad kai kurios Ramiojo vandenyno dalys sparčiai šyla. Šios savaitės duomenys rodo, kad jūros paviršiaus temperatūra yra maždaug 0,5 °C aukštesnė nei įprasta.
Manoma, kad per artimiausius kelis mėnesius jis stiprės, o rudenį galbūt pasieks labai stipraus, vadinamojo „Super“ El Nino, lygį, o mokslininkai nerimauja dėl galimų pasekmių pasaulio orams, įskaitant tikimybę, kad 2027 metai gali būti šilčiausi per visą stebėjimų istoriją, rašo BBC.
Dabar, kai formuojasi dar vienas galingas El Nino, ieškoma užuominų apie tai, kas gali laukti šimtų milijonų žmonių ir labiausiai pažeidžiamų planetos ekosistemų.
Kaip pažymi CNN, ankstesni „Super“ El Nino reiškiniai nėra itin patikimas gidas artėjančiam reiškiniui, nes dar nėra buvusių dviejų vienodų El Nino. Pažymima, kad kai kuriais atvejais pasaulis bus labiau atsparus artėjančiam „Super“ El Nino, tačiau kai kuriais aspektais galime pajusti didesnį poveikį, lyginant su 1982–1983, 1997–1998 ir 2015–2016 m. reiškiniais.
Šaltinis: TV3.LT
