Į „Delfi“ redakciją kreipėsi skaitytoja Alena (vardas pakeistas jos pačios prašymu, tikrasis vardas redakcijai žinomas) ir papasakojo nesėkmingo bandymo įsigyti automobilį istoriją. Jos atvejis – įspėjimas visiems, planuojantiems pirkti naudotą automobilį.
Alena pardavė savo senąjį automobilį ir kone iškart su vyru pradėjo ieškoti naujo. Interneto svetainėje „auto24“ rado savo svajonių automobilio – balto „Range Rover“ su juodu stogu – skelbimą. „Paskambinome pardavėjui, jis pasakė, kad galime atvažiuoti ir apžiūrėti. Telefonu pasitikslino, koks „Range Rover“ mus domina. Atsakėme, kad baltas su juodu stogu. Gavote adresą ir nuvažiavome į vietą jo apžiūrėti“, – savo pasakojimą pradėjo Alena.
Ten akimirksniu paaiškėjo, kodėl pardavėjas teiravosi, kokį automobilį potencialūs pirkėjai norėtų pamatyti: „Ten, Saku, namas arba vasarnamis, o gal tiesiog sklypas, kuriame stovi parduodami automobiliai: džipai, mersedesai ir „Range Rover“.
Alenos įsigytas Range Rover automobilis ir jo patikra
FOTO: Delfi
Pasak Alenos, pardavėjas, prisistatęs Aleksejaus vardu, iš karto sudarė patikimo žmogaus įspūdį: jis patikino, kad automobilis yra puikios būklės, atlikti visi reikalingi darbai, tai patvirtina ir dokumentai. Automobilis buvo atgabentas iš Vokietijos ir atrodė atitinkantis visus idealaus pirkinio kriterijus. „Jis buvo su vokiškais valstybiniais numeriais. Pardavėjas ramino, kad atsiveža tik elitinius automobilius, o su prastais net negaišta laiko“, – prisimena tą dieną pirkėja.
Pirmieji nerimą keliantys ženklai pasirodė, kai pardavėjas leido suprasti, kad nenori, jog potencialūs pirkėjai sėstų prie vairo. „Jis turbūt ne ilgiau kaip dešimt minučių mus automobiliu pavežiojo kaimo keliu. Važiavo šen bei ten, apsisukinėjo, važiavo per nelygumus. Padidino greitį, taip parodydamas, kad visureigis važiuoja“.
Range Rover automobilis
FOTO: Best Auto Photo | Shutterstock
Vartotojų apsaugos ir techninės apžiūros departamento (TTJA) rekomendacija
Vartotojų apsaugos departamento atstovė spaudai Margot Leen
Pravartu susitarti su pardavėju dėl pakankamai ilgo bandomojo važiavimo, kuris padėtų įvertinti automobilį greitkelyje. Toks bandymas padėtų nustatyti galimas problemas, pavyzdžiui, ar teisingai perjungiamos pavaros, triukšmingumą ir vibraciją, kaip tolygiai važiuoja ir pan. Bandomojo važiavimo metu galima įvertinti transporto priemonės būklę, įskaitant parametrus, kurių vien apžiūros metus įvertinti nepavyks. Tik ilgiau pasivažinėję įgysite pasitikėjimo, kad pasirinktas automobilis tikrai atitinka jūsų lūkesčius.
Prisimindama tą nelemtą dieną, dabar Alena puikiai supranta, kiek daug pavojaus signalų, perspėjusių nesudaryti sandorio, tada buvo, bet ji jų nepaisė: „Skelbime buvo nurodyta 212 tūkst. kilometrų rida, o iš tikrųjų paaiškėjo, kad ji buvo beveik 236 tūkst. kilometrų. Žinoma, paklausėme, kaip taip gali būti, bet pardavėjas pajuokavo, esą, jei būtų pateikęs tikrus odometro rodmenis, nebūtume atvažiavę jo apžiūrėti“.
Vartotojų apsaugos departamento atstovė spaudai Margot Leen
Pardavėjas privalo pateikti tikslią informaciją apie parduodamą prekę. Šiuo atveju pardavėjas pirkėjui turėjo suteikti visą informaciją apie automobilį, įskaitant VIN kodą, techninę būklę, buvusius nelaimingus atsitikimus, teisingus odometro duomenis (ridą – red. pastaba) ir pan.
Alenos įsigytas Range Rover automobilis ir jo patikra
FOTO: Delfi
Visgi noras įsigyti svajonių automobilį aptemdė Alenai ir jos vyrui protą – jie tą pačią dieną nusprendė automobilį nusipirkti. „Patikrinome automobilį „Carvertical“ (tai internetinė paslauga, teikianti ataskaitas apie automobilių istoriją, įskaitant ridą, avarijas ir kitus svarbius duomenis – red. past.). paaiškėjo, kad viskas tvarkinga, nieko baisaus tam visureigiui nebuvo nutikę. Automobilio kaina buvo 10 tūkst. 760 eurų, tačiau galiausiai pavyko nusiderėti iki 10 tūkst. 300 eurų. Pardavėjas teatrališkai sklaidė kažkokius dokumentus ir neva sprendė, ar gali padaryti nuolaidą. Vėliau paaiškėjo, kad automobilį jis nusipirko už 5 tūkst. 000 eurų. Šiaip ar taip, tą pačią dieną sandoris įvyko, ir laimingi pirkėjai išvyko namo.
„Automobilis – tikras gedimų rinkinys“
Vos tik Alena grįžo namo, pasak jos, automobilis pats pradėjo signalizuoti apie gedimus – užsidegė pneumatinės pakabos gedimo lemputė. Moteris nedelsdama paskambino pardavėjui, kuris situaciją paaiškino „sistemos klaida“ arba dėl ilgos automobilio prastovos „kaprizus parodžiusiu akumuliatoriumi“.
„Važiavome „grioviu“ (pagrindinė Talino gatve – red.), kai staiga iš apačios pasigirdo smūgis. Aš jau supratau, kad tikriausiai taip sveikinasi pavarų dėžė. Privažiavome iki posūkio, bandžiau ramiai išsukti – ir vėl smūgis. Nuvežėme automobilį į servisą, ten atlikta diagnostika. Lengviau pasakyti, kas veikia tinkamai, nei išvardyti visas to visureigio problemas“, – su kartėliu prisimena Alenos vyras Aleksejus. Jo teigimu, tuo metu visus gedimus pavyko pašalinti, bet po kurio laiko vėl kilo bėdų – jos užgriuvo viena po kitos: problemos su pavarų dėže, jutikliais, elektronika.
Kai Alena vėl paskambino pardavėjui, sulaukė grubaus atsakymo: „Jei nepatinka, parduokite. Ir kokio velnio man skambinėjate?!“. Per mėnesį paaiškėjo, kad automobilis – vienas didelis gedimas.
Galiausiai visureigį pardavęs asmuo liovėsi atsakinėti į telefono skambučius.
Vartotojų apsaugos departamento atstovė Margot Leen
Nustačius defektą, būtina nedelsiant informuoti pardavėją. Transporto priemonė neturėtų būti toliau naudojama, ypač jei defektas gali padaryti daugiau žalos. Pardavėjas turi teisę apžiūrėti transporto priemonę. Rastas trūkumas automatiškai nesuteikia pirkėjui teisės nutraukti sutartį ir atgauti pinigus. Pirmiausia pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas pašalintų defektą arba pakeistų sugadintą dalį, jei tai įmanoma ir nesukels pardavėjui pernelyg didelių išlaidų ar nepatogumų. Pardavėjas iš karto grąžinti pinigų neprivalo.
Jei pirkėjui nepavyksta susitarti su pardavėju žodžiu, pardavėjui turi būti siunčiamas laisvos formos rašytinis skundas su aiškiai nurodytais konkrečiais reikalavimais.
„Po mėnesio dėl gedimo automobilio elektroninėse sistemoje įsijungė avarinis režimas, apribojantis jo funkcijas. Nuvežėme jį į servisą, mums pasakė, kad kaltas kietųjų dalelių filtras. Jį pašalino ir atkūrė gamyklinius nustatymus, tačiau problema išliko“, – pasakoja Aleksejus.
Alenos įsigytas Range Rover automobilis ir jo patikra
FOTO: Delfi
Vartotojų apsaugos departamento atstovė Margot Leen
Už visus defektus, atsiradusius dėl įprasto transporto priemonės naudojimo ir nusidėvėjimo, atsakingas jo naudotojas. Be to, pirkėjas pats padengia automobilio techninės priežiūros ir einamųjų eksploatacinių medžiagų (įvairių skysčių, alyvos, stabdžių diskų ir kt.) išlaidas.
Naudoto automobilio atveju svarbu nepamiršti, kad, priklausomai nuo jo ridos ir naudojimo laikotarpio, defektai gali atsirasti ir dėl normalaus nusidėvėjimo, už kurį pardavėjas neatsako.
Dėl šios priežasties labai svarbu nedelsiant pranešti pardavėjui, jei įsigytame automobilyje atsirado kokių nors defektų, kad pardavėjas turėtų galimybę pats juos ištaisyti.
Jei pirkėjui nepavyksta susitarti su pardavėju žodžiu, pardavėjui reikėtų pateikti laisvos formos rašytinę pretenziją, kurioje būtų nurodytas konkretus reikalavimas. Pardavėjas privalo per 15 dienų nuo jo gavimo momento į skundą atsakyti. Jei pardavėjas neatsako arba pirkėjo netenkina atsakymas, jis gali kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos komisiją. Prie prašymo turi būti pridėtos visų susijusių dokumentų kopijos (sąskaita faktūra, mokėjimą patvirtinantis dokumentas – mokėjimo pavedimas PDF formatu, pirkimo-pardavimo sutartis, transporto priemonės registracijos liudijimas, jei yra – pardavimo skelbimas, skundas pardavėjui, pardavėjo atsakymas ir t. t.).
Aleksejus taip pat pažymėjo, kad skelbime buvo kalbama apie naują akumuliatorių, tačiau, kaip paaiškėjo, „akumuliatorius buvo nebegyvas“. „Įtariu, kad jis buvo pakeistas prieš pat atvykstant atsiimti pinigų“, – spėja Aleksejus.
Range Rover automobilis
FOTO: RYosha | Shutterstock
Svajonių automobilio įsigijimo džiaugsmą greitai pakeitė nusivylimas. Aliona nevynioja į vatą – naujas automobilis prilygo tragedijai. „Jau išverkiau visas ašaras, dėl šio automobilio negaliu miegoti naktimis. Jį pirkau, kad galėčiau keliauti su dukra ir dviem šunimis. Reikėjo didelės bagažinės. Atidavėme paskutinius pinigus – už 6 tūkst. eurų pardavėme mano „Hyundai“, o likusius paėmėme iš santaupų atostogoms. Dabar likome ir be atostogų, ir be automobilio“, – apgailestauja ji. Tokios būklės automobilio moteris parduoti negali. „Apie žmonių apgaudinėjimą negali būti nė kalbos“, – pridūrė ji.
Nepriklausomas automobilių ekspertas: „Diagnostika atskleidė vieno iš blokų gedimą“.
Žurnalistai paprašė „Range Rover“ pardavėjo Aleksejaus komentaro, tačiau šis kalbėti su žurnalistais nepanoro.
Tada „RusDelfi“ susisiekė su Valerijumi iš „Autolimb“ ir paprašė pagalbos įvertinant automobilio būklę. Po apžiūros Valerijus paskelbė verdiktą: „Automobilio būklė iš pirmo žvilgsnio pakankamai gera. Rimtų defektų nėra, automobilio spalva vientisa“.
Salono būklę jis taip pat įvertino gerai, o variklis, pasak jo, dirba be trukdžių. Bendrą automobilio būklę tokiai ridai Valerijus pavadino priimtina.
Su elektronika sudėtingiau. „Automobilio elektronika tikrai meta daug klaidų. Diagnostika atskleidė vieno iš blokų gedimą. Tokių klaidų pasitaiko, kai sumontuotas ne gamyklinis blokas, jis netinkamai sumontuotas arba įdiegta netinkama programinė įranga“, – paaiškina ekspertas ir priduria, kad nustatyti, kas prikišo nagus prie automobilio elektronikos, beveik neįmanoma. Klaidų galėjo atsirasti dar prieš pardavimą, tačiau Valerijus pripažįsta, kad pakeitimus bloke galėjo atlikti ir naujieji savininkai.
Alenos įsigytas Range Rover automobilis ir jo patikra
FOTO: Delfi
Vis dėlto dėl kietųjų dalelių filtro eksperto nuomonė gana aiški: jo teigimu, pardavėjas nuslėpė problemą: „Kietųjų dalelių filtrą galima lengvai patikrinti. Netikiu, kad pardavėjas neatliko diagnostikos, juk profesionaliai užsiima automobilių pardavimu“.
Ekspertas aiškina, kad patikrinti labai paprasta: „Pavyzdžiui, važiuoju ir jaučiu, kad automobiliui trūksta galios. Atsidarau diagnostikos programą, peržiūriu duomenis ir matau kietųjų dalelių filtro problemą. Diagnostika parodo suodžių gramų skaičius. Atlieku priverstinį deginimą ir dar kartą patikrinu rodmenis. Jei filtras užsikimšęs, lieka trys galimybės: išimti, plauti arba keisti. Pašalinti ir plauti kainuoja maždaug tiek pat. Matyt, pardavėjas nusprendė, kad filtras – naujojo savininko galvos skausmas“.
„Pardavėjas privalo suprasti tokius dalykus. Priešingu atveju tai ne verslas, o pinigų švaistymas“, – mano Valerijus.
Vartotojų teisių apsaugos departamentas primena, kad sudarydamas sutartį pardavėjas privalo suteikti visą informaciją apie automobilio būklę ir galimus jo defektus. Dar dvejus metus nuo sandorio sudarymo dienos pardavėjas atsako už defektus, kurie buvo iki automobilio perdavimo, ir apie kuriuos pirkėjas nežinojo.
Jei defektas toks rimtas, kad vartotojas pageidauja savo teises ginti teisme, bendrasis sutartinių ginčų senaties terminas yra treji metai, todėl ieškinį dėl sutarties nutraukimo galima pareikšti net ir pasibaigus dvejų metų senaties terminui.
Vartotojų teisių apsaugos komisija skundą nagrinėja remdamasi rašytiniais dokumentais. Jei pirkėjas negali pateikti dokumentų, patvirtinančių, kas įvyko, skundas gali būti nepatenkintas. Vartotojų teisių apsaugos komisija neturi teisės naudotis liudytojų parodymais. Tokiu atveju vartotojas gali kreiptis į teismą su atitinkamu ieškiniu. Teismas gali išklausyti ir liudininkus.
Pirkėjas turi būti pasirengęs įrodyti savo teiginius ir pateikti atitinkamus įrodymus. Kadangi automobilių remonto atveju vėliau sunku nustatyti, kokie tiksliai buvo transporto priemonės trūkumai ir kaip jie buvo pašalinti, gali prireikti papildomų ekspertų išvadų, tad ginčo sprendimas gali užtrukti. Jei tarp šalių buvo tik žodiniai susitarimai, Vartotojų teisių apsaugos komisija gali atvejo ir nespręsti, nes daugiausia remiasi rašytiniais įrodymais, o liudytojų apklausa nenumatyta. Tokiu atveju ginčą galima spręsti teisme.
Vartotojų teisių apsaugos komisija yra nepriklausoma ir nešališka institucija, kuri sprendžia ginčus vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais. Ginčų nagrinėjimas Komisijoje šalims yra nemokamas. Prašymas išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per 90 dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Pardavėjas savanoriškai vykdo Komisijos sprendimą ir negali būti verčiamas jį vykdyti. Jei šalys nesutinka su Komisijos sprendimu ir jo nevykdo, jos gali kreiptis į teismą, kad šis ginčą išnagrinėtų iš naujo.
Šaltinis: DELFI.LT
