Praėjusį pirmadienį į laisvę išėjęs finansiniais nusikaltimais įtariamas Vilhelmas Germanas davė pirmą viešą komentarą. Tiesioginėje „Delfi“ transliacijoje įtariamasis pažadėjo į visus klausimus atsakyti kiek vėliau, kartu su advokatais surengti „adekvačią“ konferenciją. Tačiau šis pažadas netikėtai subliūško ir situacija kardinaliai pasikeitė, kai trečiadienį V. Germanas ir jo advokatas sulaukė kvietimo susitikti su teisėsaugininkais.
Pirmasis komentaras: sužinosite tai, kas bus aktualu
Virš 17 mln. eurų plovimu, kyšininkavimu (100 tūkst. eurų perdavimu valstybės tarnautojui prilyginamai įmonės darbuotojai), taip pat turto iššvaistymu, sukčiavimu ir kitais finansiniais nusikaltimais įtariamas V. Germanas pagaliau gali mėgautis laisve.
Kai jį pasitikę žurnalistai paklausė, kaip pats vertina jam pareikštus įtarimus ir baigtą ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, V. Germanas pažadėjo viską išsamiai paaiškinti.
„Visų pirma, aš nemanau, kad dabar, tik išėjęs, noriu daug komentuoti. Kaip matote, policijos pareigūnai turi nuvežti mane į Vilnių – ten bus uždėtas intensyvios priežiūros įtaisas, o vėliau bet kuriuo atveju aš tą pakomentuosiu.
Viską detaliai pakomentuosiu, bus adekvati konferencija, kurios metu su advokatais mes detaliai atsakysime į visus klausimus. Tikrai sužinosite tai, kas bus aktualu“, – pirmadienio rytą žadėjo iš Kauno kalėjimo vos išėjęs V. Germanas.
Į laisvę išėjo 16 mėnesių už grotų praleidęs verslininkas Vilhelmas Germanas.
Video: Nerijus Povilaitis | Delfi
Surengti konferenciją planavo kitą savaitę
V. Germano pažadas per spaudos konferenciją išsamiai atsakyti į visus klausimus sudomino žurnalistus, rašančius apie bendrovės „Foxpay“ ir „iSun“ įmonių grupės bylą. Juolab kad apie tyrimo eigą jau pusantrų metų visiškai nieko nekomentuoja nei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), nei Generalinė prokuratūra.
Koks yra įtarimų pobūdis ir tai, kad byloje figūruoja trys užsienio piliečiai, skandalingai pagarsėjęs V. Germano šeimos draugas Prinzas Marcusas bei du Izraelio piliečiai, taip pat kodėl ir kam galimai buvo sumokėtas 100 tūkst. eurų kyšis, paaiškėjo „Delfi“ tyrimo metu. Teisėsaugininkai šių detalių iki šiol nekomentuoja.
Vilhelmas Germanas ir Ieva Trinkūnaitė
FOTO: DELFI
Praėjusį antradienį „Delfi“ žurnalistas susisiekė su V. Germano advokatu Linu Belevičiumi. Jis paminėjo, kad klientas nori kelias dienas praleisti ramiai, pailsėti. Pasak advokato, spaudos konferencija turėtų įvykti kitą savaitę, o apie jos vietą ir laiką bus pranešta iš anksto.
V. Germanui skirta ne tik intensyvi priežiūra, bet ir papildomos kardomosios priemonės: paimti dokumentai ir liepta pažadėti neišvykti. Visgi šios aplinkybės – ne priežastis atšaukti žadėtą spaudos konferenciją: juk finansiniais nusikaltimais įtariamas faktinis „Foxpay“ bei „iSun“ vadovas galėtų joje dalyvauti nuotoliniu būdu, būdamas savo namuose.
Viskas netikėtai pasikeitė
Praėjusį trečiadienį V. Germano pažadas kartu su advokatais surengti „adekvačią“ konferenciją netikėtai žlugo.
Įtariamojo advokatas Giedrius Danėlius „Delfi“ informavo, jog kartu su klientu buvo iškviestas teisėsaugininkų ir dabar jiems oficialiai uždrausta viešinti ikiteisminio tyrimo duomenis – abu pasirašytinai supažindinti su už tai gresiančia baudžiamąja atsakomybe.
Šį įvykį advokatas, kaip pats nurodė, tiesiogiai sieja su pažadu, duotu tiesioginės „Delfi“ transliacijos metu.
Giedrius Danėlius
FOTO: Dainius Labutis | Elta
„Teisėsauga sprendimus priima reaguodama į žiniasklaidos publikacijas“, – ironizavo advokatas G. Danėlius.
Kitas įtariamojo advokatas L. Belevičius minėjo žinantis, kad jo klientas V. Germanas ir kolega G. Danėlius yra įpareigoti nieko neatskleisti, bet pats kvietimo prisistatyti prokurorams nesulaukęs, nes laiką leidžia kalnuose.
„Aš manau, kad V. Germanas tikrai išsakys savo poziciją tose ribose, kurios yra leidžiamos“, – svarstė advokatas L. Belevičius.
Generalinė prokuratūra: tai – įprastinė priemonė
Kam prireikė oficialių įspėjimų neviešinti ikiteisminių tyrimų medžiagos? Ar teisėsaugos veiksmus nulėmė nuskambėjęs pažadas surengti spaudos konferenciją? Šiuos klausimus „Delfi“ uždavė Generalinei prokuratūrai.
Atsiųstame laiške, be atsakymų ir paaiškinimų, taip pat paminėta, kad įtariamojo bei jo gynėjų interpretacijos niekaip nebus komentuojamos.
„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalimi, ikiteisminio tyrimo duomenys yra neskelbtini ir iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina, todėl ikiteisminiame tyrime apklausiami nukentėjusieji, liudytojai, įtariamieji, jų gynėjai, įskaitant ir Jūsų nurodytus asmenis, bei kiti proceso dalyviai, yra pasirašytinai perspėjami neatskleisti jiems žinomų ikiteisminio tyrimo duomenų.
Tai yra įprasta priemonė, kuria siekiama užtikrinti, kad nebūtų pakenkta ikiteisminio tyrimo tikslams.
Įtariamųjų ir / ar jų gynėjų interpretacijos dėl proceso priemonių taikymo nekomentuojamos“, – portalui „Delfi“ atsakė Generalinės prokuratūros komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
KTE teritorijoje esantys konteineriai, kuriuose, pasak žiniasklaidos, vyko intensyvi kriptovaliutų „kasimo“ veikla (palydovo nuotrauka datuojama 2023 metų rugsėjo mėn.).
FOTO: Google Earth
Kiek anksčiau patikslinta, kad šiuo metu procesiniai veiksmai dėl V. Germano ir kitų įtariamų asmenų vykdomi atliekant du Generalinės prokuratūros vadovaujamus ikiteisminius tyrimus.
Vieno iš tyrimų pagrindas – keturiems asmenims pareikšti įtarimai, kad veikdami organizuotoje grupėje bei klastodami dokumentus apgaule įgijo labai didelės vertės svetimą turtą, virš 20 mln. eurų vertės Kinijos bendrovės „Bitmain“ kriptovaliutų kasimo įrangą. Pasak advokatų L. Belevičiaus ir Karolio Gudo, ikiteisminis tyrimas baigtas, o proceso dalyviai susipažįsta su bylos medžiaga.
Atleikant kitą ikiteisminį tyrimą, siekiama nustatyti aplinkybes, susijusias su, kaip įtariama, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu, valstybės tarnautojui prilyginto asmens papirkimu veikiant bendrininkų grupėje bei kitomis nusikalstamomis veikomis. Tai vadinamoji finansinių paslaugų bendrovės „Foxpay“ ir „iSun“ įmonių grupės byla. Joje tarp įtariamųjų yra ne tiktai V. Germanas, bet ir jo vaikų motina Ieva Trinkūnaitė bei buvusios ministrės Monikos Navickienės vyras Mindaugas Navickas.
Su pinigų plovimu sieti užsieniečiai – vokietis ir du izraeliečiai
FNTT pareigūnams pradėjus tyrimą dėl finansinių paslaugų įmonės „Foxpay“ veiklos, iš viso įtarimai pareikšti 7 asmenims. Jie sulaikyti, taip pat atliktos 32 kratos, kurių metu rastos nemažos sumos grynųjų pinigų, technikos ir elektroninės informacijos, kriptovaliutos ir turto, meno dirbinių. Kaip skelbiama, per kratas iš viso rasta 0,5 mln. eurų grynaisiais.
Po to, kai buvo sulaikyti įtariamieji „Foxpay“ byloje, „Delfi“ šaltiniai pateikė savą versiją – minėjo, kad pagrindinis vaidmuo tikriausiai teko Šveicarijoje veikiančiai „iSun“ įmonių grupei, o „Foxpay“ galėjo būti naudojama kaip Lietuvos banko licenciją turinti finansų institucija.
Galiausiai paaiškėjo, kad šaltinių informacija buvo labai tiksli. „Delfi“ gavo niekur neviešintų duomenų, atskleidžiančių, kas buvo tiriama ir kuo grindžiami įtariamiesiems inkriminuojami nusikaltimai.
Marcusas Prinzas von Anhaltas ir Vilhelmas Germanas
FOTO: Instagram
Turimais duomenimis, nuo 2023 metų kovo 1 iki 2024 balandžio 8 dienos per bendrovę „Foxpay“ galėjo būti legalizuota 17 mln. 462 tūkst. 302 eurai ir 19 centų nusikalstamu būdu įgytų lėšų.
Tai skandalingai pagarsėjęs Dubajuje gyvenantis Vokietijos pilietis Marcusas Frankas Adolfas Prinzas von Anhaltas, dar žinomas kaip Prinzas Marcusas. Apie galimą jo vaidmenį „Foxpay“ byloje viešai kalbėta šio skandalo pradžioje, o gauti duomenys šį faktą galutinai patvirtino.
Duodamas interviu „Spiegel“ prieš daugiau nei dešimtmetį jis gyrėsi, kad jo turtas siekia šimtus milijonų eurų, pats turi 41 automobilį bei prabangius apartamentus įvairiausiose pasaulio šalyse. Nuo 2018 metų jis gyvena Dubajuje.
Šiam asmeniui ne kartą teko susidurti su teisėsauga: jis yra teistas už prekybą žmonėmis, mokesčių slėpimą, sukčiavimą, turėjo problemų dėl narkotikų bei vairavimo išgėrus.
Prinzas Marcusas glaudžiai susijęs su V. Germanu ir I. Trinkūnaite: yra užfiksuota, kaip jie kartu leidžia laisvalaikį, skraido privačiais lėktuvais. Šis veikėjas viešėjo Lietuvoje, įsiamžino kartu su V. Germanu ir I. Trinkūnaite. Vokietijos spaudoje minima, kad Prinzas Marcusas palaiko glaudžius ryšius su kai kuriose šalyse uždrausta motociklininkų grupuote „Hell’s Angels“. Spėjama, kad baikeriai pasitelkiami jo verslo – viešnamių ir naktinių klubų apsaugai.
Kitas tyrime minimas asmuo – Kipre gyvenantis rusų kilmės Izraelio pilietis (vardas, pavardė bei kiti asmens duomenys žinomi – red.). Izraelio žiniasklaidoje jis vadinamas kylančia finansų žvaigžde, bankus pakeisti pretenduojančios mokėjimo platformos įkūrėju ir vadovu. Šį verslininką elitinis leidinys „Forbes“ įtraukė į 30 metų dar nesulaukusių įtakingiausių Izraelio gyventojų trisdešimtuką.
„Delfi“ žiniomis, šis asmuo gyvena Kipre, ten registruotos su juo siejamos bendrovės. Finansinių technologijų genijumi vadinamas verslininkas turėjo problemų su Izraelio teisėsauga, o 2022 metais buvo patekęs į elitinio policijos padalinio „Lahav 433“, kovojančio su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, akiratį: kartu su kitais asmenimis buvo sulaikytas tiriant finansinius nusikaltimus ir galimą pinigų plovimą. „Delfi“ žiniomis, Izraelio teisėsaugos dėmesio jis sulaukė ir praėjusių metų pabaigoje. Ar tai susiję su „Foxpay“ byla, tiksliai nežinoma.
Šis asmuo taip pat siejamas su Lietuva. Registrų centre pavyko rasti duomenų, kad jis Vilniuje buvo įsteigęs bendrovę, tačiau veiklos nevykdė ir po kelerių metų ją likvidavo. Lietuva minima ir Izraelio teismų dokumentuose: nagrinėjant ginčą dėl vienos įmonės akcijų įsigijimo, šis verslininkas prašė jį apklausti nuotoliniu būdu, minėjo su svarbiais reikalais viešėsiantis Lietuvoje.
Trečiasis „Foxpay“ byloje minimas užsienietis – Kipre registruotą bendrovę valdantis, tikėtina, kad ten ir gyvenantis izraelietis. Jis „išgarsėjo“ 2015 metais, kai kartu su bendrininkais įsilaužė į 12 įmonių, įskaitant banko „JP Morgan“ ir prestižinio verslo dienraščio „The Wall Street Journal“ kompiuterių sistemas. Vien iš „JP Morgan“ banko buvo pavogta 83 mln. klientų duomenys. Ši duomenų vagystė vadinta pačia didžiausia JAV istorijoje.
Naudodami pagrobtus banko klientų duomenis bendrininkai manipuliavo akcijų kainomis, siųsdavo elektroninius laiškus ir ragindavo pirkti vienos ar kitos įmonės akcijas.
JAV teisėsaugai pradėjus tyrimą, įtariamieji buvo sulaikyti Izraelyje ir perduoti JAV teisėsaugos institucijoms.
Įtariamuoju tapo ir buvusios ministrės vyras
„Delfi“ žiniomis, įtarimai bendrovių „Foxpay“, „RefixCon AG“ ir mokėjimo platformos „SwissMoney“ prekės ženklą valdančios „Swiss Wealth Management AG“ faktiniais vadovais vadinamiems V. Germanui ir I. Trinkūnaitei grindžiami tuo, kad jie galimai pažeidė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus.
Bylos duomenimis, sužinoję, kad Lietuvos bankas ruošiasi pradėti neeilinį bendrovės „Foxpay“ patikrinimą, jie galimai nurodė sunaikinti įkalčius, be to, kartu su kitais įtariamaisiais veikė bendrininkų grupėje, o tai – sunkinanti aplinkybė.
Dėl šių veiksmų įtarimai pareikšti ir buvusios ministrės Monikos Navickienės vyrui Mindaugui Navickui, kuris nuo 2022 metų iki 2024 metų sausio pabaigos dirbo „Foxpay“ valdyboje ir buvo tiesiogiai atsakingas už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją.
Mindaugas Navickas, Ieva Trinkūnaitė, Vilhelmas Germanas
FOTO: Delfi / Facebook / Organizacijos nuotr.
Dar viena įtariamoji – bendrovės „iSun Lithuania“ vyriausiąja finansininke dirbusi Ingrida Jezepčikienė. Nors bendrovėje „Foxpay“ ji nedirbo ir jokių oficialių pareigų ten neužėmė, tyrimo metu nustatyta, kad galimai aktyviai veikė šioje schemoje: remiantis turimais duomenimis, „atliko „Foxpay“ klientų pinigines operacijas ir jas patvirtindavo“.
„Delfi“ turimais duomenimis, K. Diržininkienė su I. Jezepčikiene iš I. Trinkūnaitės ir V. Germano gavo nurodymus pasiruošti Lietuvos banko tikrinimui: maskuoti, slėpti arba naikinti viską, kas liudytų apie „Foxpay“ vykdytus pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus. Teisėsaugininkų išvadose konkretizuojama, jog bandyta nuslėpti pinigų legalizavimo atvejus, galimai klastoti „Foxpay“ klientų (Prinzo Marcuso ir dviejų izraeliečių – red.) piniginių lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus.
Bylos duomenimis, už tai K. Diržininkienė galimai sulaukė solidaus atlygio, jai inkriminuojamas 100 tūkst. eurų kyšio paėmimas bei pabrėžiama, kad vadovaudama „Foxpay“ pinigų plovimo prevencijos skyriui ji prilygo valstybės tarnautojui.
„Delfi“ duomenimis, K. Diržininkienė įtariama tuo, kad 2024 metų balandžio 17 dieną Vilniuje per I. Trinkūnaitės valdomoje bendrovėje „iSun Lithuania“ dirbusį sutuoktinį gavo 100 tūkst. eurų kyšį.
Šaltinis: DELFI.LT
