Energetikos ministras Dainius Kreivys siūlo Lietuvai antrojo šimtmečio ketvirčio energetikos plėtros strategiją. Ragina atsisakyti naftos bei dujų ir ne tik plėsti saulės ir vėjo elektrines, bet ir statyti branduolinius reaktorius, gaminti vandenilį.
Ministras žada, kad Lietuva pasigamins net per daug elektros negu mums reikės, ir ji esą bus pigesnė negu dabar. Tačiau atsinaujinančios energetikos atstovai ragina ministrą nusileisti ant žemės ir jau dabar padėti žmonėms įsirengti saulės ir vėjo elektrines.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Šiuo metu Lietuva pasigamina pusę reikalingos elektros energijos. Per pastaruosius metus Lietuvoje prisikūrė 100 tūkst. saulės ir vėjo elektrines turinčių ir elektrą gaminančių vartotojų. Tačiau energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad to negana. Jis siūlo Seimui tvirtinti naują energetikos strategiją ir po 25 metų regi Lietuvą, gaminančią vandenilį ir elektrą ne tik sau, bet ir eksportui.
Dekarbonizuojant ekonomiką, atsisakius dujų ir naftos produktų, anot ministro, po 25 metų pagrindinis energijos šaltinis bus elektra. Beveik pusę elektros pagamins sausumos vėjo elektrinės, daugiau nei trečdalį – jūros vėjo parkai, o likusią dalį – saulės elektrinės ir mažos galios branduoliniai reaktoriai.
Žada, kad kainos mažės
Branduolinius reaktorius Kreivys siūlo pradėti statyti Lietuvoje jau po penkerių metų ir žada, kad elektra po penkerių metų didmenoje kainuos net mažiau nei dabar – apie 6 centus už kilovatvalandę, kai pastarąjį pusmetį kainavo apie 9 centus.
„Kainos vartotojams, pramonei, mažės reikšmingai. Skaičiavimai yra amerikiečių laboratorijos, kad kaina 2030 m. turėtų būti tarp 5–6 ct elektros gamybos“, – sako D. Kreivys.
Visgi socdemai abejoja, ar ministro pigios elektros pažadai taps realybe, mat jau ir dabar tinklo, tiekėjų ir PVM mokesčiai sudaro du trečdalius galutinės elektros kainos.
„Rizikos taip pat, kad kaštai, rizikos negultų ant Lietuvos vartotojų ir pramonės pečių. Infrastruktūrą reikės išvystyti, laidus nutiesti, o jei elektros tinkamai neparduosim vokiečiams, už tai turėsime patys susimokėti“, – sako socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Sieks mažinti priklausomybę nuo Kinijos
Kreivio įsivaizdavimu, po 25 metų šalyje beveik visi automobiliai bus elektriniai, o kai kurie net su vandenilio varikliais. Namų šildyme dujas ir malkas pakeis elektra ir šilumos siurbliai. Tokiems pokyčiams, anot ministro, per 25 metus teks išleisti apie 150 milijardų eurų.
Išgirdę ministro pažadus Lietuvoje elektrą atpiginti, pramonininkai trina rankomis, tačiau sako, kad to negana ir ragina skubiai atsisakyti kiniškos programinės įrangos energetikoje, kad Kinija neturėtų prieigos Lietuvoje elektrą tiesiog išjungti.
„Dėl kietų dalių nėra pavojaus, jie nėra mąstantys iš Kinijos, bet kas yra su programine įranga, turime turėti atsargumo priemonių“, – teigia pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Klausydamiesi ministro ateities energetikos vizijų, buitinių elektros vartotojų gynėjai ragina jį nusileisti ant žemės ir daugiau dėmesio skirti žemiškesniems gyventojų vargams su elektros tiekėjais, kurie tebereikalauja mokėti baudas už brangių sutarčių nutraukimą, grasina nutraukti sau nepalankias sutartis su gaminančiais vartotojais ar tebereikalauja dešimčių tūkstančių eurų už saulės elektrinės pajungimą.
„Nepriklausomi tiekėjai diskriminuoja gaminančius vartotojus, labai tikimės ministerijos, reguliuojančių institucijų noro apginti vartotojų interesą. Ant to turi remtis didžioji dalis Lietuvos energetikos“, – sako vartotojų aljanso atstovas Domantas Tracevičius.
Vardija bėdas: pasenę tinklai, elektromobilių pavojai
Nors „Litgrid“ vadovas, tiesiantis elektros jungtį į Lenkiją siekiant sinchronizuotis su Europos tinklais jau kitąmet tvirtina, kad Lietuvos elektros tinklai atlaikys Kreivio elektrifikacijos strategiją, atsinaujinančios energetikos vystytojai skundžiasi jau dabar kenčiantys dėl silpnų ir pasenusių tinklų.
„Šiai dienai mūsų tinklas pakankamai galingas absorbuoti atsinaujinančių diegimą, kad jų būtų net per daug Lietuvai. paveldėjome tinklą, skirtą didesnėms apkrovoms negu šiandien“, – sako „Litgrid“ direktorius Rokas Masiulis.
Socdemai valdančiuosius perspėja ir dėl elektromobilių keliamo pavojaus. Pavyzdžiui, Vilniaus valdantiesiems pasišovus mieste dyzelinius autobusus pakeisti elektriniais, nelaimės Astravo atominėje elektrinėje ar karinio pavojaus atveju vilniečių evakuacija esą būtų labai komplikuota.
„Elektra varomi autobusai neatitinka šių laikų realijų, poreikio didinti miesto pasiekiamumą, gyventojams galimybe naudotis viešuoju transportu. Jų reikia ilgai laukti, krauti ilgai“, – sako Vilniaus tarybos narys, socialdemokratas Povilas Pinelis.
Energetikos strategiją ministras Kreivys pateiks dar šį pusmetį Seimui tvirtinti ir ekspertai prognozuoja, kad itin aršių ginčų sulauks ministro siūlymas Lietuvoje statyti mažos galios branduolinius reaktorius.
Šaltinis: tv3.lt
