Vyriausybė ir prezidentūra skelbia, kad nuo artėjančio savaitgalio degalai šalies degalinėse atpigs po 10–15 ct už litrą. Taip turi nutikti dėl to, kad energetikos ministras nusprendė parduoti dalį valstybės degalų rezervo. Tačiau degalinių atstovai ir vežėjai šį žingsnį vertina skeptiškai ir reikalauja, kad valdžia iki Lenkijos lygio sumažintų akcizo mokesčius. O prezidentas siūlo Lietuvoje ilgam įvesti degalų kainų lubas pagal Belgijos modelį.
Artėjantį savaitgalį degalai šalies degalinėse turėtų atpigti po 10-15 ct už litrą. Vyriausybė žada, kad tai bus neįprasta savaitgalio nuolaidų akcija ir šis kainų sumažinimas truks ilgiau, mat įpareigoja didmenines prekybos įmones parduoti dalį krizinėms situacijoms saugomų degalų.
„Tai galėtų dyzelino kainą paveikti 10 ar net keliolika centų“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
„Degalai rinką galėtų pasiekti šios savaitės pabaigoje, kitos savaitės pradžioje“, – aiškino energetikos viceministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Tai leis kuro kainas sumažinti 10-15 ct artimuoju periodu“, – pasakojo Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Kiek laiko truks Lietuvos degalų rezervo išpardavimas, vyriausybės atstovai neatskleidžia ir sako, kad tai priklausys nuo to, kaip keisis naftos ir degalų kainos reaguodamos į karinį konfliktą Irane.
Degalų ir dujų brangimas didina įtampas ir valdančiojoje koalicijoje. Aušriečių lyderis Remigijus Žemaitaitis finansų ministrą kaltina neveiklumu ir sako, kad užuot pardavinėjusi naftos ir degalų rezervus, vyriausybė geriau sumažintų degalams akcizus ir taip degalai atpigtų dar labiau.
„Dyzelinas turėtų atpigti 22-27 ct, benzinas apie 10 ct“, – kalbėjo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
Tačiau tiek finansų ministras, tiek ir prezidentas akcizų mažinti nesirengia.
„Akcizų klausimo šiuo metu tikrai nesvarstome, jį riboja RRF įsipareigojimai“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Prezidentas Gitanas Nausėda ne tik pritaria valstybės degalų rezervo pardavimui, bet ir siūlo Lietuvoje įvesti naują apynasrį degalų pardavėjų godumui – Belgijoje jau penkiasdešimt metų veikiančią degalų kainų kontrolės priemonę – kasdienį kainų lubų nustatymą. Beje, Belgijoje šiuo metu dyzelino litras yra 5 ct pigesnis, o benzino 5 ct brangesnis negu Lietuvoje.
„Belgijoje kiekvieną dieną nustatoma maksimali kaina vartotojams įvertinus daug kriterijų, naftos kainą, logistikos, saugojimo kaštus ir kitus dalykus“, – minėjo V. Augustinavičius.
Siūlo atsižvelgti ir į didmeninius degalų prekeivius
Remigijus Žemaitaitis ir liberalai valdžią ragina stebėti ne tik degalinių valdytojus, ar jie nepiktnaudžiauja brangindami degalus, bet ir didmenine degalų prekyba besiverčiančią Lietuvoje veikiančią Orlen naftos perdirbimo gamyklą.
„Susiimkime rodiklius ir matysime, kas nusipučia grietinėlę. Sako, tik putelę imu, įdomu, kas putelę ima, degalinės, ar Orlen Lietuva“ – kalbėjo R. Žemaitaitis.
„Premjerė turi kviesti Orlen Lietuva ir reikalauti, kad kainos būtų žemesnės. Orlen Lietuva užsipirko naftą, iš kurios gamina degalus Lietuvoje, žymiai mažesnėmis kainomis nei iki karo“, – aiškino Seimo narys, liberalas Simonas Gentvilas.
Jei karas Artimuosiuose Rytuose užsitęs ir degalai toliau brangs, prezidentūra ir vyriausybė žada kompensacijas ir lengvatines paskolas verslui ir gyventojams, kurie dėl gresiančios energetikos krizės patirs didžiausių nuostolių.
Šaltinis: TV3.LT
