Po valandą trukusių diskusijų Seimo valdyba nutarė, kaip atrodys darbo grupė, kuri tobulins daug kritikos sulaukusias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas.
Pagal proporcinį atstovavimą darbo grupę sudarys parlamentinių frakcijų nariai bei atstovai iš penkių organizacijų – Medijų tarybos, LRT žurnalistų iniciatyvinės grupės, Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS), Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) bei regioninės žiniasklaidos. Opozicija kėlė klausimą, kodėl į šią grupę neįtraukiama Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA), rengusi protestus prie Seimo.
Bandė eliminuoti žurnalistus
Tarpušvenčiu sušauktame Seimo valdybos posėdyje dėl buriamos darbo grupės spręsti LRT pataisų klausimą netrūko chaoso. Opozicija ir valdantieji susiginčijo, kas ir pagal kokias proporcijas turi ją sudaryti, o Seimo pirmininkas Juozas Olekas vis keitė savo poziciją, įnešdamas papildomos sumaišties.
I. Šimonytė apie LRT: šitos rungtynės jau yra sutartos
J.Olekas, pats praėjusią savaitę ir pasiūlęs sudaryti darbo grupę, tuomet sakė, kad į ją bus įtraukti ir žurnalistus vienijančių organizacijų atstovai. O jau pirmadienį, Seimo valdybos posėdžio metu, pasisakė, esą joje turėtų būti tik politikai, o žurnalistai ir ekspertai galėtų dalyvauti tik kaip patariamasis balsas.
Be kita ko, darbo grupę parlamento vadovas pasiūlė sudaryti pagal proporcinio atstovavimo principą, vadinasi, joje daugumą turės valdantieji.
Tam paprieštaravo konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, kuri priminė, kad J.Olekas anksčiau yra minėjęs, jog darbo grupę galėtų sudaryti Seimo pirmininkas ir kiekvienos frakcijos atstovas. Konservatorė taip pat pabrėžė, kad į ją kaip pilnaverčiai nariai, o ne išorės ekspertai turėtų būti įtraukti žurnalistų atstovai.
„Jeigu norisi nuoširdaus ir kokybiško dialogo, kaip premjerė sakė – nunulinti situaciją, manau, kad visi turėtų būti tame pačiame laive, o ne kad kažkas šalia plaukia ir vėliava pamojuoja, o kas plaukia pagrindiniame laive priima sprendimus“, – kalbėjo konservatorė.
Seimo pirmininkas aiškino, kad proporcinis atstovavimas yra įprasta praktika, todėl tokia tvarka ir turėtų išlikti.
O dėl žurnalistų atstovų neįtraukimo į pačią darbo grupę kritikos sulaukęs J.Olekas pradėjo švelninti poziciją, nors ir aiškino, kad Medijų tarybos pirmininkas esą pats išsakė pageidavimą diskutuoti patariamojo balso formatu.
„Iš to, ką aš kalbėjausi, susidariau vaizdą, kad išorinė ekspertizė medijoms labiau tiko, nei dalyvavimas“, – nurodė jis.
Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį, kad susitikime pas prezidentą Gitaną Nausėdą, kuriame buvo nuspręsta iki vasario pristabdyti LRT pataisų priėmimą ir pradėti normalias diskusijas, buvo sutarta, jog darbo grupėje negali būti tik politikai. Todėl ji griežtai paragino į grupę įtraukti žiniasklaidos atstovus vienijančias organizacijas.
„Žiniasklaidos atstovai privalo būti šitoje grupėje, nes jeigu jų nebus, tai paneigia patį kompromiso pasiekimą, ir mes vėl iš esmės grįžtame į pradinę stadiją“, – pastebėjo V.Čmilytė-Nielsen.
„Nemuno aušros“ atstovas Raimondas Šukys siūlė dar labiau neklampinti proceso – esą jei bus įtraukti žurnalistų atstovai, viskas tik dar labiau užsitęs, o sprendimus vis tiek galiausiai turės priimti politikai.
„Mes neturėtume daryti dvejus metus diskutuojančios ir į procesą įklimpusios darbo grupės, kai negausime jokio rezultato. Aš manau, kad vis dėlto mes turėtume apsispręsti taip, kaip yra, su visa atsakomybe, jog tie, kurie priima sprendimą, deleguoja savo frakcijų atstovus, kuriais pasitiki, vėliau suderintos pozicijos eina į Seimo salę, kai jos yra suderintos ir su išoriniais ekspertais, ir ten konkretūs sprendimai jau yra priimami be didelių ginčų, apart kažkokių redakcinių pastebėjimų. Aš įsivaizduoju, kad tai yra greitesnis, efektyvesnis ir geriausią rezultatą duosiantis sprendimas. Priešingu atveju, aš bijau, kad įstrigsime jau darbo grupės formavimo etape“, – pasisakė R.Šukys.
Nevilkinti proceso paragino ir socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė, pritarusi proporcinio atstovavimo principui ir darbo grupės sudarymui iš politikų su galimybe į ją įtraukti ir kelis LRT atstovus.
„Kai visi buvome susitikę Prezidentūroje, kalba buvo apie tai, kad sukuriama darbo grupė su ekspertais, žiniasklaidos atstovais ir politikais, pabrėžiant būtent ekspertus, žiniasklaidos atstovus, ir ne kaip patariančiuosius, o kaip pilnaverčius darbo grupės narius“, – paprieštaravo V.Čmilytė-Nielsen.
„Siūlau žengti žingsnį į priekį ir laikytis jau duotų pažadų. Čia jau tikrai yra Seimo pirmininko atsakomybė už tai, kaip tas procesas bus sukalibruotas. Sutarimas ir kompromisas buvo būtent toks – žiniasklaidos atstovai grupės viduje, o ne kaip stebėtojai“, – pridūrė ji.
Kitu atveju, anot politikės, Seimas sugrįš ten pat, kur buvo rudens sesijos pabaigoje: „Atrodo, kad šiek tiek nesuderintos pozicijos ir jūsų tarpe, gerbiamas Seimo pirmininke, ir tikrai svarbu, jog mes šiandien nepadarytume klaidos.“
„Jeigu nebus žiniasklaidos atstovų šitoje darbo grupėje, nežinau, ko vertas mūsų visų dalyvavimas ir ar tai turi kokią nors prasmę“, – toliau J.Oleką spaudė ir R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Sutiko įtraukti, bet nebesutarė ką
Spaudimas suveikė. J.Olekas pasiūlė papildyti nutarimą dėl darbo grupės sudarymo, įtraukiant kelių žiniasklaidos organizacijų atstovus, o kitus ekspertus, akademinę bendruomenę paliekant kaip ekspertus iš išorės.
Bet čia vėl prasidėjo balaganas. Tapo neaišku, kokias konkrečiai žurnalistus vienijančias organizacijas reikėtų įtraukti.
Seimo pirmininkas pradėjo vardyti, kurios organizacijos yra išreiškusios norą dalyvauti diskusijose dėl LRT pataisų, vis maišėsi su pavadinimais, dėl to V.Čmilytė-Nielsen paragino dar nebalsuoti ir surengti kitą Valdybos posėdį, kai raštu, o ne žodžiu bus aiškiai įvardyta, kas sudarys darbo grupę.
J.Olekas nesutiko, kelis kartus vėl bandė vardyti, ką būtų galima įtraukti į darbo grupę. Jis pasiūlė pasikviesti po vieną Medijų tarybos, LŽS, IŽA, ŽPA ir regioninės žiniasklaidos atstovą.
Tam paprieštaravo V.Čmilytė-Nielsen ir R.Morkūnaitė-Mikulėnienė, klausdamos, kodėl neįtraukiamas joks LRT atstovas. J.Olekas aiškino, kad LRT žurnalistų iniciatyvinė grupė ir ŽPA siūlo tą patį asmenį, nors pats paskaitė LRT žurnalistų iniciatyvinės grupės siųstą laišką, kuriame buvo nurodyta ir daugiau pavardžių.
V.Čmilytė-Nielsen priminė, kad ŽPA vienija skirtingų žiniasklaidos priemonių žurnalistus, ne tik dirbančius LRT, todėl jie turi teisę pasiūlyti savo atstovą.
„Pirmininke, bus taip, ko ir buvo bijoma, kad LRT klausimas bus sprendžiamas be nė vieno LRT atstovo dalyvavimo“, – įspėjo liberalė.
Sutrikęs J.Olekas vėl žengė žingsnį atgal – pasiteiravo, ar darbo grupę visgi sudaryti reikia tik iš politikų, ar įtraukiant ir minėtų organizacijų atstovus.
Tuomet vėl pasisakė R.Šukys, dar kartą paklausdamas, ko siekiama sudarant darbo grupę, nes ją išplečiant esą nebus rezultato, kurio siekiama: „Jeigu užtruksime šitame procese, tikrai rezultatas bus apverktinas. Arba yra Seimo narių sutarimas, arba nėra.“
„Aš suprantu, kad opozicijai yra svarbu procesas. Man svarbu rezultatas. Už tą rezultatą atsakomybės imasi Seimo pirmininkas. Aš labai abejoju, kad tokioje darbo grupėje, kurią mums bando primesti opozicija, mes pasieksime rezultato“, – pareiškė „aušrietis“.
Beje, parlamentaras nurodė, kad jeigu plečiama darbo grupės sudėtis, joje tokiu atveju turėtų būti daugiau nei vienas „Nemuno aušros“ atstovas.
O galiausiai dar pasiūlė, kad jei įtraukiami žiniasklaidos organizacijų atstovai, darbo grupėje turėtų būti ir regioninės žiniasklaidos atstovų, nes šie esą mažiau šališki. Atstovui iš regionų pritarė ir opozicija.
„Man toks ekspertų išplėtimas ir dar žodžiu atrodo abejotinas“, – akmenį į J.Oleko daržą metė ir R.Šukys.
Seimo pirmininkas bandė nuraminti aistras, sutikdamas į darbo grupę įtraukti minėtus Medijų tarybos, Žurnalistų profesionalų asociacijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Interneto žiniasklaidos asociacijos bei regioninės žiniasklaidos atstovus.
Bet V.Čmilytė-Nielsen vėl grįžo prie klausimo, kur yra LRT atstovai. J.Olekas vėl aiškino, kad jį deleguos Žurnalistų profesionalų asociacija. Vėliau persigalvojo – pasiūlė išmesti Žurnalistų profesionalų asociaciją, bet įtraukti LRT žurnalistų iniciatyvinės grupės atstovą. Esą susimaišė, visuomet omeny ir turėjo pastarąją.
„Tai tikrai neatrodo labai rimta, kai mes taip kaitaliojame tuos sprendimus“, – procesu stebėjosi V.Čmilytė-Nielsen.
Taip pat, kaip akcentavo Seimo pirmininkas, Žurnalistų profesionalų asociacija turi atstovą Medijų taryboje, o Medijų taryba turės savo atstovą darbo grupėje, tad dubliuotis nėra prasmės. Tiesa, Medijų tarybai priklauso ir kitos organizacijos, kurios galės deleguoti savo narius, tad toks argumentas atrodo kiek keistokai.
Svarbu paminėti, kad būtent Žurnalistų profesionalų asociacija ėmėsi pagrindinio vaidmens organizuojant protestus prie Seimo.
ŽPA: vertiname tai kaip akivaizdžiai imitacinę diskusiją
Netrukus socialiniuose tinkluose savo poziciją išdėstė ir Žurnalistų profesionalų asociacija. Jos atstovų teigimu, valdantieji ir vėl sulaužė savo pažadus.
„Šiandien Seimo valdyba nusprendė sudaryti darbo grupę dėl LRT įstatymo. Mūsų asociacija, atstovaujanti skirtingų redakcijų žurnalistams, buvo pagrindinė organizatorė keturių didžiųjų protestų prieš LRT politizuoti galinčius įstatymus.
Po protestų Seimo valdantieji ir Seimo pirmininkas asmeniškai žadėjo tartis ir kalbėtis su ekspertais ir žurnalistų bendruomene, kaip pagerinti LRT įstatymus, tačiau mūsų nuomonei toje darbo grupėje vietos neliko, Seimo valdančiųjų balsais buvome iš jos išmesti.
Didžiąją dalį darbo grupės sudarys valdančiųjų frakcijų Seimo nariai. Taip pat į darbo grupę buvo įtraukti privačios žiniasklaidos atstovai, regioninės žiniasklaidos atstovai ir Žurnalistų sąjunga. Buvo žadėta, kad į darbo grupę bus įtraukti visi Medijų tarybos, kurią sudaro 21-os įvairių žiniasklaidos lauko organizacijos atstovai (tą siūlė ir Kultūros ministerija), tačiau pasirinktos tik kelios konkrečios šiai tarybai priklausančios narės.
Seimo valdybos posėdyje nenuskambėjo jokių argumentų, neįvardinti jokie kriterijai, kodėl pasirinktos būtent šios organizacijos. Mūsų vertinimu, ir toliau stebime politinį farsą, kuriame valdantieji pademonstravo, kad nesiekia jokios konstruktyvios diskusijos ir neatsisako savo pirminių tikslų – politizuoti LRT po Naujųjų metų.
Apie tai pakankamai atvirai pasisakė Seimo pirmininko pavaduotojas Raimondas Šukys, posėdyje kalbėdamas, kad „jie orientuojasi ne į procesą, o į rezultatą“, o platesnė darbo grupė „nesukurs tokio rezultato, kokio jie tikisi“.
Mūsų protesto reikalavimas visuomet buvo vienas iš aiškus – atmesti dabar Seime svarstomas LRT įstatymo pataisas dėl lengvesnio vadovo atleidimo ir jų nebesvarstyti bei kalbėtis dėl sisteminių pokyčių su žurnalistų bendruomene.
Valdantieji nepadarė nei vieno, nei kito: iki pataisų priėmimo Seime vis dar liko tik vienas balsavimas, su reikšminga žurnalistų bendruomenės dalimi ir toliau niekas nesikalba. Kadangi ši darbo grupė suformuota taip, kad didžiąją dalį jos balsų turėtų valdančiųjų Seimo narių atstovai ir galėtų priimti sprendimus nepaisydami visų ekspertų, buvo kruopščiai skaičiuota, kad ekspertų balsų joje būtų ne daugiau nei valdančiųjų Seimo narių, todėl daugybė svarbių žiniasklaidos ekspertų organizacijų buvo paliktos už borto.
Vertiname tai kaip akivaizdžiai imitacinę diskusiją, tikrai ne dialogo siekį. Todėl jei valdančiųjų planai riboti žiniasklaidos laisvę nesikeis, reaguosime į tai taip pat kaip ir prieš Kalėdas ir drauge su visuomene ginsime žodžio laisvę“, – situaciją pakomentavo jie.
Šaltinis: lrytas.lt
