Ekspertai: štai kur didžiausia konservatorių ir Gabrieliaus Landsbergio klaida – „Smarkiai kenkia“

Naujienos

Partijų reitingai rodo, kad šiuo metu valdančiąją koaliciją vedanti Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) smuko žemiau 10 proc. palaikymo ribos, o dalis partijos politikų – vieni prasčiausiai vertinamų Lietuvoje. Vis dėlto, naujienų portalų tv3.lt kalbinti ekspertai partijos ateitį mato skirtingai – nors teigiama, kad partijai ir toliau trukdys arogancija ir vidiniai nesutarimai, tuo pačiu ir pripažįstama, kad konservatoriai gali sėkmingai rinkimuose išnaudoti nacionalinio saugumo temas.

Kaip rodė gruodžio 13 d. paskelbta „Spinter tyrimų“ apklausa, Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) lapkritį palaikė 13,8 proc., Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) – 9,7 proc. apklaustųjų.

Greičiau neigiamai ir neigiamai Vyriausybės veiklą lapkritį įvertino 67,8 proc. respondentų, spalį šis rodiklis siekė 65,8 procento.

VU TSPMI Politologės Ievos Petronytės nuomone, ateinančiais mėnesiais savo reitingo Tėvynės sąjungai pakelti nepavyks – rezultatas išliks panašus, koks dabar yra.

„Faktoriai, kurie formuojasi aplink valdančiųjų politinį lauką nėra labai palankūs. Atokvėpio ir progų pasiauginti reitingą tikrai nenusimato. Paskutinių apklausų reitingas yra smuktelėjęs, gal keliais procentais paaugti gali, proveržio tikėtis nereikėtų“, – teigė I. Petronytė.

Kitaip Tėvynės sąjungos šansus vertina Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Virgis Valentinavičius. Pasak jo, iki rinkimų liko dar nemažai laiko ir partija turi galimybes šiek tiek padidinti savo elektoratą.

„Iki rinkimų dar daug laiko – viskas gali keistis, tikiu, į geresnę pusę. Pokyčiai į blogesnę pusę būtų ištikimiausių Tėvynės sąjungos rinkėjų praradimas, o to, manau, nebus. Pagrindinė tema kitų metų rinkimuose ko gero bus karas Ukrainoje ir jo poveikis Lietuvos saugumas. Tuo klausimu Tėvynės sąjunga ir atskiri jos lyderiai turi ką pasakyti. Jei jie nuosekliai plėtos tą temą, šansas atsigauti yra“, – situaciją įvertino V. Valentinavičius.

„Niekas nesako, kad Tėvynės Sąjunga laimės rinkimus. Bet 15-20 proc. rezultatas ir stipri vieta opozicijoje, manau, yra tikėtina“, – pridūrė V. Valentinavičius.

Vilniaus Didžiojo universiteto (VDU) politologo Bernaro Ivanovo nuomone, konservatorių reitingas liks panašus – įmanomas tik kosmetinis remontas. Politologo vertinimu, partijai rinkimuose trukdo arogancija.

„Kažkokie kosmetiniai momentai dabar gal ir įmanomi, sunku pasakyti. Bet ką jiems dabar reikėtų daryti – aš nežinau.

Reikia suprasti, jog idėjine prasme visos partijos Lietuvoje yra labai panašios. Bet komunikacijos prasme konservatoriai išsiskiria arogantiška laikysena, kas jiems smarkiai kenkia prieš rinkimus“, – pastebėjo B. Ivanovas.

Virgis Valentinavičius (nuotr. stop kadras)

Praleido progą atsistatydinti

Praėjusių metų gegužę Lietuvos politinę padangę sudrebino vadinamasis „čekiukų“ skandalas – po visuomenininko Andriaus Tapino savivaldybės tarybų narių išlaidų išviešinimo paaiškėjo, jog dalis jų vykdė juodąją buhalteriją – nesąžiningai pildė ataskaitas ir naudojo skiriamas išmokas savoms reikmėms.

Į šį skandalą buvo įsivėlusios visos politinės partijos, tačiau konservatoriai nukentėjo labiausiai – atsistatydino jų paskirta švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, o partijos pirmininkas G. Landsbergis prakalbo apie valdančiųjų atsistatydinimą. Vis dėlto, valdantieji neatsistatydino, o gyventojų pasitikėjimas savivalda ženkliai sumažėjo – praėjusių metų rugsėjį „Baltijos tyrimų“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 47 proc. respondentų sakė, jog požiūris į vietos valdžią pasikeitė neigiamai.

Politologo B. Ivanovo nuomone, konservatoriai praleido daugybę progų pasididinti populiarumą. Pasak politologo, atsistatydinimas galėjo būti protingas žingsnis.

„Manau, jog daug naudingų progų jie praleido. Jų pavasarį žadėtas atsistatydinimas galėjo būti didžiulis pliusas – bet jie šio pliuso nesusirinko“, – teigė B. Ivanovas.

„Politikai Lietuvoje nemąsto apie atsistatydinimą. Atsistatydinimas tapo anomalija Lietuvos politikoje. Nors atsistatydinimas turi teigiamų pusių“, – pridūrė B. Ivanovas.

I. Petronytės nuomone, konservatoriai ne kartą nukentėjo dėl netinkamos komunikacijos, tačiau žalą padarė ir nepopuliarūs sprendimai – siekis įvesti privačius elektros tiekėjus į rinką, mokesčių reforma.

„Vienavertus, buvo nepopuliarūs sprendimai. Tai ir bandymas įvesti elektros tiekėjus į rinką, mokesčių reforma, po to sekęs mokytojų streikas, dabartinis susidūrimas su ūkininkais.

Kiti sprendimai gal ir nebuvo prasti, bet buvo netinkamai pristatomi. Prasta komunikacija yra pasikartojantis motyvas, ypač kadencijos pradžioje. Neiškomunikavimas tinkamais žodžiais, tinkamomis žinutėmis. Susipriešinimo, kaip dėmens, neapmažinimas. Komunikacinės ydos tikrai turėjo poveikį“, – teigė I. Petronytė.

I.Petronytė teigė, jog partijai pakenkė ir konfliktas su prezidentu, bei savivaldos tarybos narių skandalai.

„Jie gal mažiausiai turėjo įtakos, bet kitų problemų fone, tai vis tiek pakenkė partijai. Turėjome tradicinio pobūdžio skandalus – pavyzdžiui, dėl savivaldybės tarybos narių išlaidų Alytuje, ar Bartoševičiaus skandalo, bet turėjome ir mažiau įprastus atvejus – susidūrimus su prezidentu, ne visai aiškius pareiškimus apie atsistatydinimą ir priešlaikinius rinkimus“, – sakė politologė.

Ieva Petronytė BNS Foto

Sukritikavo ir Gabrieliaus Landsbergio pasisakymus

B. Ivanovo nuomone, keistai buvo pateikti ir užsienio klausimai. Politologas sukritikavo ir plačiai nuskambėjusį G. Landsbergio perspėjimą apie artėjančią Rusijos grėsmę.

„Nėra jokių kalbų, kad Rusija yra strateginis priešas. Tai ką sako G. Landsbergis, kad juoda yra juoda, o balta yra balta – akivaizdu, bet priešrinkiminis kontekstas daro žalą.

Mes dabar stebime G. Landsbergio strategiją, o ji nesiūlo nieko naujo. Vėl yra išnaudojama išorės grėsmių tema. Tik kiek nevykusiai, nes pačiam vadovaujant koalicijai yra gana keista naudoti tokią komunikaciją. Taigi pats esi valdžioje, kur aiškūs sprendimai, žingsniai? Tokia komunikacija nerimtai atrodo. Išoriniai oponentai ir Seimo opozicija mala tokias kalbas į miltus“, – sakė B. Ivanovas.

Bernaras Ivanovas (nuotr. facebook.com)

I.Petronytės nuomone, G. Landsbergio pasisakymas nebuvo itin didelė klaida – pasak jos, daugiau abejonių kelia nesutarimai tarp krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrų, mat iškart po grėsmingo G. Landsbergio perspėjimo, krašto ministras Arvydas Anušauskas pareiškė, jog Lietuva yra kaip niekada saugi.

„Dėl šito pasisakymo – nesakyčiau, kad tai buvo didžiausia klaida. Man gal keisčiau atrodė nesutarimai tarp krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministro. Pati žinutė nebuvo klaidinga, bet pasirinktas keistas formatas“, – paaiškino I.Petronytė.

V. Valentinavičiaus nuomone, vienintelė G. Landsbergio padaryta klaida – ministro perspėjimas buvo pasakytas per vėlai. Politologe nuomone, perspėti dėl grėsmių reikėjo iš karto po NATO vadovų susitikimo praėjusią liepą.

„Dėl G. Landsbergio pasisakymo – manau, vienintelis šio pasisakymo trūkumas yra netinkamas laikas. Po NATO vadovų susitikimo Vilniuje saugumo situacija pasikeitė radikaliai – kaip paaiškėjo, JAV yra kategoriškai prieš Ukrainos narystę NATO ar net konkretesnį grafiką, visa Lietuvos užsienio politikos vizija, paremta pagalba Ukrainai ir Ukrainos naryste NATO, nukentėjo. Iš karto po NATO vizito buvo galima kalbėti apie radikaliai pasikeitusią saugumo situaciją“, – pastebėjo V. Valentinavičius.

Politologas taip pat pridūrė, jog konservatorių komunikacija nacionalinio saugumo klausimais yra nuosekli. Esą jie ir anksčiau perspėjo apie Rusijos keliamą grėsmę.

„Anksčiau iš konservatorių, ir ypač A. Kubiliaus, buvo tyčiojamasi už tai, kad jis perspėdavo apie Rusijos pavojų. Pradedant politiniais konkurentais, kurių leitmotyvas buvo „rūpinkimės Lietuvos žmonėmis, o ne išorinėmis grėsmėmis“ ir baigiant Zvonkumi su Stano, kurie sukūrę satyrinę dainą, aiškiai skirtą konservatoriams.

Visa tai nuėjo į smėlį – visi tie, kurie perspėjo apie Rusijos grėsmę pasirodė teisūs – grėsmė yra reali. Moralinę teisę kalbėti apie saugumą Tėvynės Sąjungos politikai užsidirbo seniai – jų kalbėjimas yra nuoseklus“, – pabrėžė V. Valentinavičius.

Gabrielius Landsbergis BNS Foto

Įvardijo, kas galėtų būti partijos pirmininku

Naujienų portalo tv3.lt kalbinti politologai taip pat įvardijo, kas galėtų užimti partijos pirmininko kėdę. Nors dabartinis partijos pirmininkas G. Landsbergis paskelbė trečią kartą nekandidatuosiantis partijos pirmininko rinkimuose, politologas B. Ivanovas neatmetė galimybės, jog pirmininku ir vėl galėtų tapti G. Landsbergis, jei jam nepavyks užsitikrinti eurokomisaro posto.

„Viskas priklauso nuo to, ar Gabrielius gaus eurokomisaro postą. Jis gi logiškai dėlioja savo karjerą taip – pirmiausia šis lygmuo, po to kitas. Bet prezidentūroje yra gana ryžtingas nusistatymas šito neleisti. Jei Gabrieliui nepavyks tapti eurokomisaru, jam neliks nieko kito, nei vėl kabintis į partijos pirmininko postą“, – sakė B. Ivanovas.

Nors rinkėjų geriausiai vertinami partijos politikai yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas, B. Ivanovo nuomone, šie politikai turi menkus šansus tapti partijos pirmininkais.

„L. Kasčiūnas norėtų, bet kas jam leis? O dėl Anušausko – jo atžvilgiu buvo ironijos ir pastabų iš partijos lyderių, todėl nemanau, kad jis bus prileistas prie posto. Suveiks pavydas ir asmeniškumai“, – spėjo B. Ivanovas.

V. Valentinavičiaus nuomone, naujoji partijos pirmininkė greičiausiai bus premjerė Ingrida Šimonytė.

„Manau, kad įvyks valdžios perdavimas, kita partijos pirmininkė bus I. Šimonytė. Taip nebus, tik jeigu partija visuose rinkimuose patirs triuškinantį pralaimėjimą, iškovos vos kelis mandatus“, – svarstė V. Valentinavičius.

Šaltinis: tv3.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!