Praėjusį savaitgalį nemaža dalis Lietuvos gyventojų plūdo į miškus, kur ieškojo grybų ir kitų gėrybių. Tačiau ne visi žino, kad net ir grybavimas ar uogavimas turi aiškias taisykles. O už kai kuriuos pažeidimus gali grėsti ne tik įspėjimas, bet ir šimtus ar net 2 tūkstančius eurų siekiančios baudos.
Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė pabrėžia, kad miškas nėra „niekieno teritorija“.
Anot R. Joskaudienės, jame galioja ne tik mandagumas gamtai, bet ir konkretūs teisės aktai: kur galima lankytis, ką rinkti, kaip rinkti, kur statyti automobilį ir už ką gali tekti atsakyti.
„Miškų įstatymas numato bendrą fizinių asmenų teisę lankytis miškuose, uogauti ir grybauti, tačiau ši teisė nėra absoliuti – ji ribojama rezervatuose, specialios paskirties objektų miškuose, kai kuriose saugomose ar laikinai apribotose teritorijose, taip pat kitais teisės aktuose nustatytais atvejais“, – pridūrė teisininkė.
Taigi, ką reikia žinoti prieš vykstant į mišką?
Kur galima grybauti ir uogauti?
Pasak teisininkės, uogauti ir grybauti Lietuvos miškuose leidžiama, tačiau yra išimčių.
Ji pabrėžia, kad tokia veikla negalima arba gali būti ribojama:
- rezervatuose;
- specialios paskirties teritorijose, pavyzdžiui, pasienio ar kariniuose objektuose;
- vietose, kur lankymasis laikinai apribotas dėl kirtimų, miško apsaugos priemonių, gaisrų pavojaus ar kitų priežasčių;
- saugomose teritorijose, jeigu konkrečios teritorijos nuostatai ar informaciniai ženklai nustato draudimus arba papildomas sąlygas.
R. Joskaudienė pabrėžia, kad ženklas miške nėra dekoracija. Jeigu teritorija pažymėta įspėjamaisiais ženklais, „STOP“ juosta ar informacija apie apribojimą, toks ribojimas turi teisinę reikšmę.
Ji priduria, kad svarbu žinoti, kaip elgtis, kai miškas yra privatus. Anot teisininkės, privatus miškas savaime nereiškia, kad žmogus negali į jį įžengti.
Tačiau yra svarbi riba, kurios reikėtų laikytis.
„Privačioje žemėje arčiau kaip 100 metrų nuo savininko sodybos uogoms, grybams ar riešutams rinkti reikalingas žemės savininko arba valdytojo sutikimas. Įstatymai taip pat numato atvejus, kai savininko ar valdytojo sutikimo reikia kitiems veiksmams – pavyzdžiui, kertant ar pjaunant šakas, leidžiant sulą tam tikrais atvejais, imant miško paklotę.
Praktinis pavyzdys: jeigu miške matote sodybą, tvorą, gyvenamąją aplinką, ūkinį kiemą – nereikėtų elgtis taip, lyg tai būtų viešas parkas. Geriausia laikytis atstumo, neiti per kiemą, nepalikti automobilio prie įvažiavimo ir, esant abejonei, atsiklausti“, – pataria teisininkė.
Ji pastebėjo, kad renkamų uogų ar grybų kiekiai nėra ribojami, tačiau svarbu kaip šios gerybės renkamos.
„Draudžiama niokoti uogienojus, laužyti, rauti, žaloti augalus, medžių ar krūmų šakas, kamienus, ardyti miško paklotę. Uogų rinkimui negalima naudoti vadinamųjų „šukų“, jeigu jomis žalojami uogienojai.
Kitaip tariant: rinkti galima, niokoti – ne“, – paaiškino ji.
Automobilio geriau nepalikti bet kur
Teisininkė pastebėjo, kad viena dažniausių gyventojų daromų klaidų – automobilį ar keturratį palikti ten, kur negalima.
„Miške motorinėmis transporto priemonėmis važiuoti galima tik keliais. Automobilį rekomenduojama statyti stovėjimo aikštelėse arba kelio pakraštyje taip, kad nebūtų trukdoma pravažiuoti ir nebūtų pažeidžiama miško paklotė, samanos, kerpės, uogienojai.
Keturračiais negalima važinėti kvartalinėmis linijomis, proskynomis, priešgaisrinėmis juostomis, raistais, miško paklote ar pažintiniais takais“, – paaiškino R. Joskaudienė.
Pasak pašnekovės, kad miške matosi išvažinėta provėža, tai dar nėra kelias. O „tik kelioms minutėms užvažiavau ant samanų“ gali tapti pažeidimu.
Miške geriau nepalikite tokių daiktų
Teisininkė priminė, kad svarbu atkreipti dėmesį ir į taisyklės dėl laužų ir pan. nes nemažai žmonių miškuose ne tik grybauja, bet ir stovyklauja.
Anot jos, laužus miške galima kurti tik tam skirtose ir pažymėtose laužavietėse.
„Ugnį būtina prižiūrėti, o paliekant vietą – visiškai užgesinti, užpilant vandeniu ar žemėmis, kol nelieka rusenančių žarijų.
Nuorūka, palikta sausoje žolėje, nėra smulkmena. Tai gali būti ne tik administracinis nusižengimas, bet ir reali žala miškui, gyvūnijai, žmonių turtui“, – pastebėjo ji.
R. Joskaudienė pridūrė, kad miške draudžiama šiukšlinti, gadinti rekreacinę įrangą, informacinius ženklus, triukšmauti, ardyti gyvūnų būstus, rinkti kiaušinius, žaloti augalus ir grybus.
„Paprasčiau tariant: miškas nėra vieta palikti tai, ko nenorime parsivežti namo“, – aiškino pašnekovė.
Be to, šunį miške draudžiama paleisti be antsnukio, išskyrus atvejį, kai šuo vedamas už pavadėlio.
Baudos siekia ir 2 tūkst. eurų
Taip pat teisininkė primena, kad už taisyklių miške nesilaikymą gresia baudos.
Pavyzdžiui, už lankymosi miške taisyklių pažeidimą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 50 iki 110 eurų.
Tuo metu už transporto priemonių statymą ar važiavimą miškuose ten, kur tai draudžiama, numatoma baudą nuo 20 iki 50 eurų.
Už laukinių augalų ar grybų išteklių naudojimą pažeidžiant nustatytą tvarką gali būti taikomas įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 500 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims – nuo 90 iki 700 eurų.
Teisininkė priduria, kad kai pažeidimas susijęs su saugomomis teritorijomis, pavyzdžiui, valstybiniu draustiniu, valstybiniu parku, biosferos rezervatu ar „Natura 2000“ teritorija, baudos gali siekti nuo 80 iki 700 eurų, juridinių asmenų atsakingiems asmenims – nuo 200 iki 1000 eurų.
Už saugomų augalų ar grybų rūšių – dažnai visuomenėje vadinamų „Raudonosios knygos“ rūšimis – rinkimą, žalojimą, naikinimą, laikymą, gabenimą ar pardavimą pažeidžiant nustatytą tvarką baudos fiziniams asmenims gali siekti nuo 250 iki 1000 eurų, o jeigu tai daroma saugomose teritorijose – nuo 600 iki 2000 eurų.
R. Joskaudienė pastebi, kad kai kuriais atvejais gali būti konfiskuojami įrankiai, priemonės ir patys augalai ar grybai.
Už neteisėtą važiavimą per žolinę dangą ar miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis gali būti taikomas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų, o jeigu žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta – nuo 140 iki 300 eurų.
Pasak teisininkės, už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimą gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 50 eurų, o jeigu dėl neatsargaus elgesio su ugnimi sunaikinamas ar sužalojamas miškas arba kyla miško gaisras, baudos gali siekti nuo 560 iki 1200 eurų, neskaitant galimos pareigos atlyginti žalą.
Tuo metu už šiukšlinimą atsakomybė priklauso nuo atliekų kiekio, pavojingumo ir vietos. Net už nedidelį nepavojingų atliekų kiekį gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų, o saugomose teritorijose – nuo 60 iki 140 eurų, didesnių kiekių ar pavojingų atliekų atveju baudos gali būti gerokai didesnės.
Šaltinis: TV3.LT
