Šiaures Atlanto sutarties 5-ojo straipsnio garantijos yra politinės, o demokratinių valstybių politikai esminiais momentais, deja, būna lėti. Ir nėra jokio tarptautinio teismo, kuriam būtų galima apskųsti pernelyg lėtą NATO šalių reakciją, teigia premjerė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė.
Taip ministrė pirmininkė kalbėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos tarybos posėdyje, atliepdama pastarojo meto diskusijas šalyje apie tai, kad užpuolimo atveju Lietuvai gali tekti apie dvi savaites gintis vienai. Šią mintį Vilniaus saugumo konferencijoje išsakė buvęs NATO pajėgų Europoje vadas, atsargos karininkas Benas Hodgesas.
„Pastaruoju metu daug diskusijų vyksta dėl mūsų partnerių buvimo ir įsitraukimo. Tai svarbus aspektas turint omeny, kokia svarbi Lietuvai yra narystė NATO ir transatlantinis ryšys. Natūrali yra prielaida, kad nuo pat nulinio momento ginsimės visi kartu, dar geriau, jeigu visi kartu atgrasinsime. Prieš Vilniaus viršūnių susitikimą priimta svarbių sprendimų dėl gynybos planų. Vyksta tolesnis darbas dėl jų įvykdymo. Visgi NATO garantijos yra visų pirma politinės ir kartais, deja, demokratinių šalių politikai yra lėti kaip tik esminiais momentais. O 5-asis straipsnis kaip tik ir kalba apie tokį. Ir nėra jokio tarptautinio teismo, kuriam būtų galima pateikti ieškinį už nepakankamai greitą sprendimų priėmimą“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Todėl netinkama nei olimpinė ramybė, kad mes jau daug padarėm ir planuojam padaryti dar daugiau, nei bandymas kelti sumaištį, bandant kelti nepasitikėjimą NATO partneriais apskritai. Kai garbingi atsargos kariškiai sako, kad reikia pasirengti veiksmų planą tam atvejui, jei sprendimai užtruks ilgiau, tuo nereikia piktintis. Kai politikai sako, kad nėra automatinio 5-ojo straipsnio jungiklio visame aljanse, tuo nereikia baisėtis. Bet tai nereiškia, kad kažkas mūsų negins, kaip rašoma klibaitinėse antraštėse, nes gintis turime patys. ir pirmiausia savo galvose. Todėl turime pilnas rankas darbo“, – nurodė premjerė.
Neigia sakiusi, kad Lenkija mūsų negintų
Pati I. Šimonytė neseniai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre+“ aiškino, kad Lenkijoje egzistuoja teisiniai apribojimai, kurie neleistų siųsti lenkų karių pagelbėti Lietuvai ir esą mūsų politikai turi kelti šį klausimą dvišaliuose santykiuose su Lenkija. Tiesa, ji neužsiminė, ką pati daro šiuo klausimu.
Tuo tarpu Laisvės partijos kandidatas prezidento rinkimuose, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas paneigė šią versiją, pateikdamas ištrauką iš Lenkijos teisės akto, reglamentuojančio ginkluotųjų pajėgų panaudojimą už šalies ribų – tai galima, jei sprendimą priima tarptautinė institucija, kuriai priklauso Lenkija.
Tačiau šeštadienį I. Šimonytė paneigė sakiusi ką nors, kas indikuotų, kad Lenkija mūsų negintų karo atveju. Jos pasisakymas buvo taip suprastas, mat premjerė kalbėjo apie teisines kliūtis Lenkijai mums pagelbėti krizės metu.
„Pirmiausia turėčiau išreikšti nusistebėjimą, kad visa tai virto mano kažkokiu pareiškimu ir kad aš pasakiau, kad Lenkija mūsų negins. Tai pirmiausia norėčiau tai paneigti. Tai, ką aš pasakiau atsakydama į konkretų klausimą (o konkretus Edmundo Jakilaičio klausimas buvo apie B. Hodgeso pasisakymą), tai buvo komentaras į klausimą, kuris susijęs su konkrečiu kontekstu. Pirmiausia norėčiau, kad mes nedarytume skandalingų antraščių iš to, kas nėra tikslas. Jeigu aš norėčiau kažką pranešti, tai atsistočiau prieš tribūną ir praneščiau. Tai buvo konkrečiame kontekste užduotame klausimas ir tas konkretus kontekstas kilo iš to, ką pasakė generolas B. Hodgesas“, – žurnalistams sekmadienį sakė premjerė.
Kodėl atsakyme apie tai, kad Lietuvai gali tekti gintis dvi savaites vienai, kol bus aktyvuotas 5-asis NATO sutarties straipsnis, ji įtraukė Lenkijos vidaus teisės aktų apribojimus, kurių net nėra, premjerė nepaaiškino.
„Labai svarbus dalykas yra kolektyvinė gynyba, labai svarbus dalykas mūsų partneriai, esminis ir kertinis mūsų šaliai, kuri yra nedidelė, todėl jos pačios galimybės apsiginti yra tokios, kokios yra, ir tikrai didele dalimi kliaujamės savo partneriais. Bet visa tai turi politinį pamušalą. Tai labai gerai yra skaityti teisės aktus, NATO sutartis, kur viskas parašyta, bet visų pirma sutartyse būna parašyta ir daugiau dalykų. Kaip kad šiandien partijos pirmininkas minėjo, ten parašyta, kad yra mūsų pačių pareiga. Man atrodo, mums tą reikia aiškiai suprasti“, – tikino ji.
Po Ukrainos Rusija ne nenorės, o negalės sustoti
Kalbėdama partijos tarybos posėdyje I. Šimonytė aptarė ir visą geopolitinį kontekstą, kuris verčia Lietuvą judėti greičiau ir greičiau bei rengtis galima kariniam susidūrimui su Rusija. Vakarams stagnuojant ir nesuteikiant pakankamai ginklų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kai kuriose fronto vietose Rusija sugebėjo pasiekti nedidelių proveržių.
„Visame šiame fone reikės ne tik spręsti einamuosius klausimus, užbaigti maksimaliam Vyriausybės programos įgyvendinimui būtiną teisėkūrą ir padaryti maksimaliai daug, kad Lietuvos gebėjimai atgrasinti, o prireikus ir gintis, stiprėtų dar sparčiau nei iki šiol. Nereikia kuklintis – per šią kadenciją padaryta išties daug ir krašto apsaugos finansavimas padidėjo ne procentais, o kartais. Tai leidžia įgyvendinti jau suplanuotus ir pradėti naujus projektus, tačiau pastarojo laikotarpio geopolitinė realybė diktuoja aplenkti savo pačių planus ir perdėlioti prioritetus, nes nuo tolesnės karo Ukrainoje eigos priklausys, kiek turime laiko“, – sakė I. Šimonytė.
„Jeigu Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, ji ne tik nenorės, veikiausiai tiesiog negalės sustoti. Perorientavusi ekonomiką kariniams tikslams ir prirengusi šimtus tūkstančių galvažudžių, perėjusi prie totalitarizmo šalies viduje toliau suks karo mašiną bandydama išvengti valdžios kolapso. Valia priešstatai su NATO yra aiškiai deklaruota, galimybių perspektyva glūdi fronto linijoje Ukrainoje“, – sakė premjerė.
Šaltinis: tv3.lt
