Žemės ūkio sektorius Europoje sensta greičiau nei dauguma kitų ekonomikos sričių. Šiuo metu vidutinis ūkininko amžius Europos Sąjungoje (ES) siekia 57 metus. Tik 12 proc. ES ūkininkų yra jaunesni nei 40 metų ir priskiriami jaunųjų ūkininkų kategorijai. Kaimo vietovėse taip pat gyvena vis mažiau jaunimo.
Europos Komisija šį rudenį pristatė Kartų kaitos žemės ūkyje strategiją. Joje numatytos aiškios veiksmų gairės, kaip remti jaunuosius ūkininkus ir pritraukti daugiau žmonių užsiimti žemės ūkiu. Siekiama, kad iki 2040 m. jaunųjų ūkininkų dalis ES padvigubėtų ir jie sudarytų apie 24 proc. visų Europos ūkininkų.
Lietuvos priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“
Lietuvoje vienas iš būdų skatinti jaunus žmones rinktis ūkininkavimą yra Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinė priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Pagal ją jauniems ūkininkams teikiamos tiek dotacijos, tiek lengvatinės paskolos.
Pirmajam šių metų kvietimui, kuris truks nuo sausio 2 d. iki gegužės 29 d., skirta beveik 19 mln. eurų lengvatinėms paskoloms jauniesiems ūkininkams. Kvietimas teikti paraiškas truks visus metus ir bus stabdomas, kai prašomų lengvatinių paskolų suma pagal pateiktas paraiškas pasieks kvietimui numatytą biudžetą.
Didžiausia lengvatinės paskolos suma – 100 tūkst. eurų. Šiomis lėšomis gali būti finansuojama iki 100 proc. tinkamų išlaidų.
Biudžeto paskirstymas regionams
- Lengvatinėms paskoloms skirta 18 726 012 eurų paramos lėšų.
- Sostinės regiono projektams – ne daugiau kaip 3 745 202 eurai.
- Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono projektams – ne daugiau kaip 14 980 810 eurų.
Kas gali gauti paramą ir kokios veiklos remiamos?
ES parama pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ skiriama ūkininkams, kurie:
- yra ne vyresni kaip 40 metų;
- pirmą kartą įsikuria žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojai;
- pateikia verslo planą.
Pagal priemonę remiamos šios veiklos:
- žemės ūkio produktų pirminė gamyba (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius);
- žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius).
