Išlindo neskelbta informacija: sulaikyti keli Lietuvos piliečiai, už pinigus šnipinėję Baltarusijai

Naujienos

Praėjusių metų antroje pusėje šalyje buvo sulaikyti keli Lietuvos piliečiai, įtariami bendradarbiavimu su Baltarusijos žvalgyba. Šiems žmonėms pareikšti įtarimai šnipinėjimu. Lietuvoje jie rinko informaciją apie šalies ypatingos svarbos infrastruktūrą ir karinius objektus bei perdavė užsakovui.

Tokia informacija paskelbta Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime už 2023-iuosius metus, kurį rengia Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Valstybės saugumo departamentas.

Šie asmenys informaciją Baltarusijai rinko už atlygį. Bendradarbiavusieji su Baltarusijos žvalgyba patys neturėjo leidimo dirbti su įslaptinta informacija, tad neturėjo galimybės ir rinkti tokios slaptos informacijos. Bet net ir neslaptos informacijos rinkimas bei perdavimas priešininkui padeda Baltarusijos režimui vykdyti prieš Lietuvą nukreiptą veiklą.

„Labai tikėtina, kad Lietuvos piliečių užsienio žvalgybos institucijoms perduota informacija yra reikalinga tiek Baltarusijos, tiek Rusijos ginkluotosioms pajėgoms ruošiant potencialios karinės agresijos prieš kaimynines valstybes planus“, – rašoma šiemetiniame grėsmių vertinime.

Praėjusių metų pabaigoje nebuvo skelbta apie jokius asmenis, sulaikytus už šnipinėjimą. Paskutinį kartą skelbta tik apie Lietuvos piliečio Manto Danieliaus bylos perdavimą teismui, mat šis asmuo infiltravosi į baltarusiškas organizacijas Lietuvoje ir perdavinėjo apie jas informaciją Baltarusijos žvalgybai per propagandistę Kseniją Lebedevą.

Galėjo užverbuoti Baltarusijoje

Neoficialiais duomenimis, Lietuvos piliečiai galėjo būti užverbuoti jiems besilankant Baltarusijoje. Lietuvos žvalgyba ne kartą ir ne du perspėjo piliečius nevykti į Baltarusiją, nors migracija per sieną vyksta gana intensyviai.

„Žvalgybos duomenimis, Baltarusijos žvalgyba veiklai prieš Lietuvą intensyviai naudojasi iš Lietuvos į Baltarusiją vykstančių asmenų apklausomis pasienyje, kurios 2023 metais pasiekė didžiausią intensyvumą nuo karo Ukrainoje pradžios. Nors pasienyje atliekamų apklausų pirminis tikslas yra užkardyti ne iš Lietuvos kylančias grėsmes Baltarusijos režimui, jomis taip pat naudojamasi žvalgybos informacijai apie Lietuvą rinkti ir asmenims, kurie turi galimybių Lietuvoje vykdyti žvalgybos veiklą, nustatyti“, – nurodo abi žvalgybos tarnybos.

Kaip nurodoma, pasienyje baltarusių žvalgybos darbuotojai  tikrina žmonių mobiliuosius telefonus, kompiuterius, peržvelgia kontaktus, socialinių tinklų paskyras, fotografijas. Baltarusių žvalgyba renka informaciją apie keliaujančių lietuvių tikslus, politines pažiūras, darbovietes, bando išsiaiškinti, ar žmogus turi ryšių su sienos apsaugos, kariuomenės, teisėsaugos ar žvalgybos pareigūnais.

Baltarusijos pasienis BNS Foto

Iš esmės baltarusių žvalgyba siekia nustatyti buvusius ir esamus valstybės ir savivaldybių tarnautojus, teismų ir vidaus reikalų sistemos pareigūnus, darbuotojus, kariškius, verslininkus, strateginių įmonių darbuotojus, žurnalistus ar kontrabandininkus bei kitus pažeidėjus.

Jeigu Baltarusijos žvalgyba nustato, kad konkretus žmogus gali būti jiems naudingas, tuomet ieškoma būdų jį užverbuoti. Bet jeigu Lietuvos pilietis nesutinka bendradarbiauti su baltarusiais, prasideda psichologinis spaudimas ir šantažas, kartais pasinaudojama įvykusiais ar inscenizuotais eismo įvykiais, įstatymų, vizų taisyklių ar sienos kirtimo procedūrų pažeidimais. Kitaip tariant, Lietuvos piliečiai gali būti bauginami bendradarbiauti.

Suįžūlėjo: baugina net Lietuvos ambasados darbuotojus

Bet baltarusių žvalgyba nestabdo ties paprastais keliaujančiais piliečiais. Šios šalies žvalgybininkai suįžūlėjo tiek, kad ėmė itin agresyviai elgtis prieš Lietuvos ambasados Baltarusijoje darbuotojus. Baltarusijos žvalgyba stebi lietuvių darbuotojus, renka duomenis apie jų ryšius, įpročius bei kompromituoti galinčią informaciją.

„Darbuotojai susiduria su bauginimu, tam pasitelkiama Baltarusijos žvalgybos surinkta informacija ir administracinės priemonės. Tokių Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiksmų tikslas – verbuoti Lietuvos diplomatinės atstovybės darbuotojus, priversti juos veikti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus“, – sako Lietuvos žvalgybos tarnybos.

Baltarusiai Lietuvoje gali būti išnaudoti šnipinėjimui

Baltarusijos žvalgybininkai yra nusitaikę ne tik į Lietuvos piliečius, kurie kursuoja tarp Lietuvos ir Baltarusijos arba ambasados darbuotojus Minske, bet ir į Lietuvoje gyvenančius baltarusius. Šiuo metu Lietuvoje jau yra 62 tūkst. Baltarusijos piliečių, kurie turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Iš jų didžioji dalis yra ekonominiai migrantai, siekiantys didesnio uždarbio, bet dalis yra iš tiesų Baltarusijos režimo persekiojami opozicijos veikėjai, kurie turėjo bėgti iš šalies po suklastotų 2020 metų prezidento rinkimų.

„Didėjanti baltarusių diaspora Lietuvoje suteikia Baltarusijos žvalgybos tarnyboms galimybę rasti verbuoti tinkamų taikinių. Grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kelią į Lietuvą atvykę Baltarusijos piliečiai, kurių ryšys su Baltarusijos žvalgyba nėra nutrūkęs. Be to, Baltarusijos žvalgybos tarnybos naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose“, – rašoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Problema ta, kad kai baltarusių diaspora tokia didelė, Lietuvos tarnybos neturi resursų ir galimybių išsinagrinėti kiekvieno asmens biografijos iki siūlelių. Galų gale, Baltarusijos režimas vykstantiems į Lietuvą gali prikurti įvairiausių legendų, kurių patikrinti faktiškai neįmanoma.

Šnipų Lietuvoje Baltarusijai reikia ne tik rinkti įvairią informaciją apie Lietuvą, jos infrastruktūrą ar karinius objektus, bet ir apie baltarusių opoziciją, mat ši opozicija Aleksandrui Lukašenkai atrodo kaip baisi grėsmė, kuri gali sužlugdyti jo režimą. Kaip žinia, Lietuvoje reziduoja pasaulio pripažįstama Baltarusijos prezidentė Svetlana Cichanouskaja ir jos komanda.

Rusų žvalgybininkai iš įtampos elgiasi keistai

Kaip skelbiama Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, Baltarusijos žvalgyba pastaruoju metu yra labai aktyvi, tuo tarpu Rusijos žvalgybininkai elgiasi šiek tiek neįprastai.

Lietuvos žvalgyba sako, kad užsitęsęs Rusijos karas Ukrainoje Rusijos žvalgybos pareigūnus verčia abejoti savo vykdomos veiklos pagrįstumu ir teisingumu, o tai neigiamai atsiliepia jų kenkėjiškai veiklai prieš Lietuvą. Jiems tai blogai, o mums – gerai.

„Nuo 2023 metų tarp Rusijos žvalgybos pareigūnų nustatoma nepasitenkinimo Rusijos valdžios sprendimais atvejų ir nenoras prisidėti prie agresyvios Rusijos politikos. Tai ne tik veikia jų vykdomų pareigų kokybę, bet ir skatina įvertinti galimybę bendradarbiauti su Vakarų valstybių institucijomis“, – rašoma mūsų žvalgyba.

Tikriausiai neatsitiktinai pernai pabaigoje „Youtube“ pasirodė naujas JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) filmukas, kuriame Rusijos žvalgybininkai ar bet kokie tarnautojai raginami susisiekti su amerikiečiais ir bendradarbiauti, papasakoti tiesą, nusimesti tą beprasmybės naštą.

Kadangi Rusijos pareigūnai patiria nemenką įtampą, kartais jie imasi skubotų, neapsvarstytų ar neprofesionalių veiksmų, o tai leidžia Vakarų tarnyboms identifikuoti jų veiklą.

Verbuodami Lietuvos piliečius rusai darosi vis mažiau skrupulingi, normaliai neįvertina, kaip pasiūlyti asmeniui bendradarbiauti, kaip užmesti masalą.

„Pastaruoju metu daugėja atvejų, kai siūlymai bendradarbiauti yra pateikiami tinkamai neatsirinkus kandidatų ar neįvertinus užsieniečių noro bendradarbiauti. Taip pat neatsižvelgiama, kad šantažavimui panaudojamas pretekstas – Rusijos teritorijoje įvykdyti administraciniai nusižengimai (eismo įvykiai ar dirbtinės situacijos, reikalaujančios teisėsaugos įsitraukimo) – dažnai nepakeičia bandomų verbuoti užsieniečių įsitikinimų arba neatsveria suvokiamos žalos, kurią keltų bendradarbiavimas su priešiškos šalies tarnybomis“, – rašoma grėsmių vertinime.

Rusai bando verbuoti ne tik į Rusiją vykstančius Lietuvos piliečius, bet ir jų artimos aplinkos žmones, o tai lemia, kad vis daugiau žmonių yra pasirengę pranešti Lietuvos institucijoms apie tai, kas vyksta ar įvyko.

Beje, Lietuvoje nuo 2022 metų įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kurie leidžia išvengti atsakomybės asmenims, prisipažinusiems, jog buvo užverbuoti ir šnipinėjo kitos šalies naudai.

„Į institucijas jau kreipėsi asmenys, atsisakę bendradarbiauti su Rusijos žvalgybos tarnybomis, įskaitant ir atvejus, kai buvo siūloma rinkti net neįslaptintą informaciją“, – sako Lietuvos žvalgybos tarnybos.

Šaltinis: tv3.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!