Vis daugiau gyventojų Lietuvoje save priskiria vidurinei klasei. Naujausi duomenys rodo, kad taip mano apie pusė šalies gyventojų. Visgi gyventojai savo gyvenimo kokybės geriau nevertina.
Daugiau nei pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų save priskiria vidurinei klasei – 2 proc. punktais daugiau nei prieš metus.
Visgi gyventojų nuomonės dėl vidurinės klasės apibrėžimo išsiskiria.
Vieni ją sieja su galimybe susimokėti už būstą, maistą ir dar šiek tiek atsidėti, kiti akcentuoja nuosavą turtą ar keliones, o dalis apskritai abejoja, ar vidurinė klasė Lietuvoje egzistuoja.
Štai vienas anonimiškai rašęs gyventojas komentaruose teiravosi, ar jis priklauso vidurinei klasei.
„Uždirbu minimalią algą, bet turiu Vilniuje butą centre 75m2, naujos statybos, naują automobilį, vertybinių popierių, ir pajamų iš jų daugiau nei iš algos. Ir jokių skolų. Tikiuosi apie vidurį esu?“, – teiravosi gyventojas.
Tuo metu kitas paaiškino, kaip jam atrodo, kas yra vidurinė klasė.
„Viskas turi būti be paskolos, kelionės bent kelios per metus, automobilis be paskolos ir t. t., va tada gal vidurinė klase. O jei milijonierius su paskola, tai viskas tik popieriuje“, – dėstė jis.
Vidurinės klasės apibrėžimą bandė paaiškinti ir kitas komentatorius.
„Vidurinė klasė, tai mažiausiai 1000 eurų asmeniui šeimoje, arba jei vienas 1600–1900 eurų i rankas. Dabar jau antra NT turėti gyvenamą ar poilsio yra jau kaip ir standartas arba santaupų nemažai“, – aiškino jis.
Kitas vyras prisidėjo prie diskusijos ir paaiškino, kad suprasti, kiek uždirba vidurinė klasė galima iš siūlomų atlyginimų.
„O gal geriau peržiūrėti skelbimuose siūlomus atlyginimus? Tada viskas ir paaiškėja kaip atrodo vidurinė klasė“, – nurodė jis.
Visgi atsirado ir tokių komentatorių, kurie mano, kad vidurinė klasė neegzistuoja ir žmogus atsiduria tarsi tarp dviejų pasaulių.
„Kai banke nori paimti paskolą, tai sako, kad tavo atlyginimas per mažas, o kai nueini pašalpos, ten sako, kad tavo atlyginimas per didelis“, – komentavo anonimas.
Jam paantrino ir kitas komentatorius.
„Vidurinė klasė yra ta, kurios valdžia klauso ir bijo neklausyti. O mūsų valdžia nieko neklauso ir daro ką nori, reiškia pas mus taip ir liko tik 2 klasės: ponai ir baudžiauninkai“, – pabrėžė gyventojas.
Kas iš tikro priklauso vidurinei klasei?
„Swedbank“ inicijuotos apklausos duomenimis, gyventojai mano, kad žmogų vidurinei klasei jau galima priskirti tuomet, kai jo mėnesio pajamos siekia 1500–2000 eurų „į rankas“.
Tuo metu tokioje pačioje apklausoje 2018 metais, įvardijama suma buvo 1000–1900 eurų.
Šių metų apklausoje respondentai taip pat išreiškė nuomonę, kad daugiau kaip 3000 eurų per mėnesį uždirbantis žmogus jau peržengia vidurinės klasės ribą.
Visgi pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apibrėžimą (EBPO) vidurinei klasei priskiriami tie gyventojai, kurių pajamos siekia 75–200 proc. šalies atlyginimų medianos.
Paprastai tariant, vidurine klase Lietuvoje reikėtų laikyti tuos gyventojus, kurių pajamos siekia 1060–2520 eurų atskaičius mokesčius.
Be to, gyventojų nuomone, pajamos nėra vienintelis ir svarbiausias veiksnys, kuris apibrėžia vidurinę klasę.
Net 62 proc. respondentų pačiu svarbiausiu vidurinės klasės atributu įvardijo nuosavą būstą.
Beveik pusė (47 proc.) mano, kad vidurinės klasės atstovas turėtų galėti visiškai patenkinti savo šeimos poreikius ir dar atidėti pinigų taupymui.
Daugiau nei trečdalis (38 proc.) svarbiu atributu laiko gyvenimą be skolų, o daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) – sukauptą 3–6 mėnesių finansinį rezervą.
Lietuviai per daug nerimauja dėl savo atlygio?
Nuogąstavimai dėl nesąžiningo atlygio, kuris neužtikrina namų ūkių poreikių, labai skiriasi skirtingose Europos šalyse. „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, šis rodiklis svyruoja nuo 19 proc. Danijoje iki net 86 proc. Portugalijoje ir Kipre.
Duomenys rodo, kad dėl savo atlygio susirūpinimą daug dažniau išreiškia Pietų Europos, tuo metu Šiaurės šalių darbuotojai šiuo klausimu nusiteikę gerokai ramiau.
Pavyzdžiui, labiausiai dėl savo atlygio dydžio, pagal savo įgūdžius ir patirtį, nerimauja portugalai (86 proc.) ir kipriečiai (86 proc.).
Tuo metu Lietuva (59 proc.), kartu su Latvija (66 proc.), Čekija (66 proc.), Malta (63 proc.) ir kitos šalys yra žemiau ES vidurkio. Tai reiškia, kad ne tiek daug šių šalių gyventojų mano, kad pagal savo įgūdžius ir patirtį, gauna per mažą atlygį.
Mažiausiai dėl savo atlygio dydžio nerimauja vokiečiai (56 proc.), suomiai (34 proc.), olandai (28 proc.), švedai (26 proc.) ir danai (19 proc.).
Nėra ko skųstis: pagal atlygių augimą pirmaujame
Visgi vyriausioji „Artea” banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė kiek anksčiau naujienų portalui tv3.lt sakė, kad net atmetus infliacijos įtaką, Lietuvoje realus darbo užmokesčio augimo tempas pastaraisiais metais lenkė daugelį ES valstybių.
Anot ekonomistės, atlyginimo kilimo galima tikėtis ir ateinančiais metais.
„Europos centriniam bankui apkarpius palūkanų normas, numatomas ciklinis atsigavimas turėtų auginti darbuotojų paklausą ir paskatinti tolesnį atlyginimų augimą privačiame sektoriuje.
Taigi, prognozuojama, kad atlyginimų augimas Lietuvoje tęsis ir toliau, be to, jis ir toliau bus spartesnis negu vidutiniškai ES. Tai leis Lietuvai artėti, o ilgainiui ir pasivyti ES vidurkį“, – nurodė I. Genytė-Pikčienė.
Neretai pabrėžiama, kad pajamų didėjimą Lietuvoje paskatina minimalios mėnesinės algos (MMA) kilimas.
Jis numatomas ir kitąmet.
Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlytam kompromisiniam sprendimui nuo 2027 m. MMA dydį padidinti iki 1 245 eurų prieš mokesčius. T. y. 893 eurais į rankas.
Šiuo atveju, MMA didės 92 eurais arba 8 proc., tuo metu minimalus valandinis atlygis – atitinkamai 8 proc. ir sieks 7,61 euro, kai šiuo metu nustatyta 7,05 euro.
Šaltinis: TV3.LT
