Europos ir Azijos šalys, stebėdamos, kokiu tempu Pentagonas eikvoja ginkluotę, pradeda būgštauti, kad atsargų greitai nebus tiek, kad JAV galėtų perduoti joms jau nusipirktus ginklus.
Matydami, kokiomis partijomis amerikietiški ginklai skiriami karui Irane, JAV sąjungininkai jaučiasi sutrikę, suirzę ir išsigandę, nes ima rimtai abejoti, ar patys sulauks ginklų, kuriuos iš JAV ir dar JAV reikalavimu įsigijo, rašo „Politico“.
Europos šalys, besistengiančios atkurti savo ginklų arsenalą, gerokai sumažėjusį dėl pagalbos Ukrainai, ima bijoti, kad nesugebėtų atremti galimo Rusijos puolimo. Azijos valstybės, abstulbintos JAV atakų greičio, svarsto, ar toks pavyzdys nepadrąsins Kinijos ir Šiaurės Korėjos. Net Artimųjų Rytų šalims darosi neaišku, ar ateity gaus oro gynybos priemonių iš JAV.
Keletas Azijos ir Europos šalims atstovaujančių pareigūnų teigia, kad amerikiečių sąjungininkams ši situacija nepalanki. Prezidento D. Trumpo administracija daro jiems didžiulį politinį spaudimą – verčia plėsti gynybos biudžetus ir pirkti amerikietiškus ginklus – nuo oro gynybos priemonių iki valdomųjų bombų, tačiau pati beatodairiškai eikvoja būtent tokią ginkluotę dabar vykdomame kare.
„Niekam neturėtų būti paslaptis, kad tai, kas dabar naudojama ir bus naudojama per apšaudymus, yra ginklai, kurių visi turi įsigyti dideliais kiekiais“, – sakė Šiaurės Europos šaliai atstovaujantis pareigūnas.
Ginklų gamyba yra sudėtingas procesas, planuojamas kelerius metus ir vykdomas per tiekimo grandines, kuriose būtinai pasitaiko kliūčių. D. Trumpo patikinimas, kad JAV turi praktiškai neribotas ginklų atsargas, todėl gali kariauti su Iranu, mažai tenuramino šalis sąjungininkes.
„Apima didžiulis nusivylimas, nes žodžiai neatitinka veiksmų. Visiems juk gana aišku, kad savi, taip pat Taivano, Izraelio ir to pusrutulio prioritetai JAV yra svarbesni nei Europa“, – sakė Rytų Europos pareigūnas, kuris, kaip ir kiti pasisakiusieji, pageidavo likti neįvardytas.
JAV ir Izraeliui pradėjus karą, kaip įspėja pareigūnai, Amerika gali sparčiai nutolti nuo sąjungininkų gynybos srityje. Europos Sąjunga jau patvirtino taisykles, pagal kurias pirmenybė teikiama saviems ginklų gamintojams, o ne amerikiečių rangovams. Net didžiosios įmonės, pavyzdžiui, vokiečių dronų gamintojas „Helsing“, skelbia apie Europos suverenitetą, o Lenkija, ilgametė JAV sąjungininkė, tankus ir artileriją pirko iš Pietų Korėjos, o ne iš JAV rangovų, tokių kaip „General Dynamics“.
Taigi, buvo pasiųstas aiškus signalas Azijos ir Europos pareigūnams, anksčiau ginklų pirkimą iš Pentagono laikiusiems savaime suprantamu dalyku.
„Europiečiai vis dar gyvena svajonių pasaulyje, kuriame JAV yra milžiniškas centras „Walmart“ (parduotuvė – red.), kur galima nusipirkti bet ką ir gauti tai iš karto, nors taip tiesiog nėra“, – sakė Camille’as Grandas, buvęs aukštas NATO pareigūnas, dabar vadovaujantis Briuselyje įsikūrusiai Europos aeronautikos, saugumo ir gynybos pramonės asociacijai.
JAV sąjungininkai Ramiojo vandenyno regione, kur Kinija sutelkė didžiausią pasaulyje karinį jūrų laivyną ir dabar turi raketų, kuriomis gali atakuoti amerikiečių karius Guame, nerimauja, kad Pentagonas išeikvos amuniciją Irane ir neliks nieko, ką būtų galima skirti karo prevencijai Azijoje.
„Natūralu, kad kuo ilgiau trunka konfliktas, tuo aktualesnis tampa skubus ginklų tiekimas, o JAV neišvengiamai turi mobilizuoti kitur dislokuotas savas priemones, kad galėtų tęsti operaciją“, – sakė Vašingtone dirbantis Azijos diplomatas, įspėjęs, kad tai, kas vyksta, turės įtakos regiono pasirengimui.
Baimė dėl ginklų atsargų eikvojimo juntama ir JAV: kai kurie Pentagono pareigūnai jau perspėja apie ginkluotės atsargų būklę.
Kaip teigė du svarstymų šia tema girdėję asmenys, JAV gynybos departamento pareigūnai šią savaitę įspėjo Kongresą, kad JAV karinės pajėgos konfliktui skiria milžinišką kiekį šaudmenų.
Pasak Pentagono informuoto Kongreso nario padėjėjo, JAV naudoja ypač daug tiksliųjų raketų ir pažangiausių perimančiųjų ginklų, nors Irano pajėgos yra santykinai silpnos. Naudojami ir tokie ginklai kaip „Tomahawk“ raketos taikiniams sausumoje atakuoti, „Patriot“ raketos ir iš laivų paleidžiamos oro gynybos raketos.
„Idėja surengti solidžią kampaniją prieš Iraną nebuvo tai, ko kas nors tikėjosi, kai buvo svarstoma apie ginklų poreikį, – sakė buvęs gynybos pareigūnas. – Man sunku suprasti, kaip Irano atsiradimas galėjo palengvinti tuos svarstymus.“
Šaltinis: DELFI.LT
