Rusija keičia atakų taktiką – „Shahed“ dronai Ukrainą vis dažniau pasiekia ne tik naktį, bet ir dieną. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis skelbė, kad vos per dvi dienas į šalį buvo paleisti 1 567 dronai ir 56 raketos. Pasak jo, tai buvo vienas galingiausių ir beveik nenutrūkstamų Rusijos puolimų per visą karo laikotarpį.
Apie tai, kas nutiktų Lietuvai, jei Ukraina užpultų Kaliningradą, karybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.
Kas būtų, jei Ukraina pultų Kaliningradą?
Kas būtų, jeigu Ukraina sugalvotų, pavyzdžiui, pulti Kaliningrado sritį, kuri yra apsupta NATO valstybių?
D. Antanaitis: Kaip bebūtų keista, bet Kaliningrado sritis yra labiausiai apsaugota vieta Rusijoje ir ją saugo būtent NATO. Jeigu pasižiūrėtumėme praeitą mėnesį, prieš Velykos, kiek daug skrido rusų turistinių lėktuvų ten. Ko gero žmonės suprato, kad lengviausia ir saugiausia Velykas praleisti prie jūros.
Kalbant apie tai, kas būtų, jeigu būtų, tai visų pirma reikia pasižiūrėti į žemėlapį. Tam, kad ukrainiečiai pasiektų Kaliningradą, jiems reikia praskristi arba per Baltarusiją, kuri taip pat yra suinteresuota sustabdyti puolimą į Rusiją, nes rusai juos spaustų, arba per Lenkiją. Jeigu per Lenkiją, manau, kad tai būtų labai neprotingas ukrainiečių žingsnis.
Taip pat ir per Lietuvą tai būtų labai neprotingas žingsnis, nes vis dėlto parama Ukrainai remiasi piliečiais arba rinkėjais. Jeigu rinkėjai mato, kad yra išnaudojami, būtų klausimas politiniame lygyje, ar tikrai čia viskas gerai. Pati ataka į Karaliaučiaus sritį tikrai yra galima.
Prisiminkime kaip anksčiau Vokietijos turistai plaukė su jachta link Lietuvos, tai juos pasitiko rusų povandeninis laivas. Taip pat prisiminkime ir Klaipėdos jūrų uosto problemas, kai iš Karaliaučiaus yra blokuojamas ryšys. Ryšys blokuojamas ne Klaipėdos uostui, o apskritai, kad ukrainiečiai negalėtų atlikti atakos.
Kalbant apie tai, kaip lengviausiai atakuoti Karaliaučių, tai būtų ataka iš jūros. Žinoma, problema būtų praplaukti į Baltijos jūrą iš Atlanto vandenyno. Žinoma, jeigu panaudotų kažkokius autonominius laivus arba iš anksto paliktų kažkokį laivą, evakuotųsi ir iš ten paleistų dronus, tai yra galbūt reali situacija.
Dronas yra toks dalykas, kai jis pakankamai primityvus, banalių technologijų, ko gero rusai jį galėtų numušti arba nukreipti į Lenkiją arba į Lietuvą. Ko gero geriausias būdas sunaikinti taikinius Karaliaučiuje būtų iš jūros pusėse naudojant sparnuotąsias arba kruizines raketas.
Ukrainiečiai buvo garsiai paskelbę, kad tūkstančiais gamins per metus „Flamingo“ raketų ir dar prieš tai visokių darinių. Ko gero tai būtų visai įmanomas dalykas – Karaliaučiaus ataka iš jūros pusės, naudojant sparnuotąsias raketas, kurios yra apsaugotas nuo elektromagnetinio trikdymo.
Lietuva neleis naudoti oro erdvės
Mūsų valdžių pareiškimas, kad oro erdvės neleisime niekam naudoti. Jis gali būti susijęs su tokiais pamąstymais, ką daryti su Kaliningradu? Kaip jums atrodo?
G. Mažeikis: Mes dabar žiūrime tik iš Ukrainos pusės, kas būtų, jeigu Ukraina atakuotų Kaliningrado sritį. Galima ir kitaip paklausti, kas būtų, jei iš Kaliningrado srities tie patys „Shahed“ dronai skristų į Ukrainą per Lietuvą ir per Baltarusiją. Ukrainos atakos pradžia reikštų ir atsako pradžią lygiai tuo pačiu momentu.
Tada mes neišvengiamai būtumėme įtraukti į karinius veiksmus, nes virš mūsų pradėtų skraidyti „Shahed“ dronai ir raketos. Tai sukeltų labai sunkiai išsprendžiamas problemas ir aš nelabai tikiu, kad NATO ar Europos Sąjunga pritartų tokiam Lietuvos elgesiui. Taigi diplomatiškai Lietuva būtų tikrai spaudžiama, kad užtikrintų, jog nei į vieną, nei į antrą pusę per mūsų teritoriją neskraidytų jokie kariniai, neteisėti objektai.
Yra problema, kaip Lietuva tai galėtų įgyvendinti, kokiu būdu užkardyti. Žinoma, yra technologinių problema. Reikalas tas, kad Ukrainos ir Rusijos karas praktiškai kiekvieną savaitę padaro kokį nors technologinį žingsnį į didesnį žudymą, eskalavimą, labiau sudėtingas sistemas, sunkiau valdomas, kontroliuojamas trečiųjų šalių sistemas.
Lietuva nėra įsitraukus į labai intensyvų veiksmą. Norint įsitraukti į tokį intensyvų veiksmą, mes turėtumėme iš vien bendradarbiauti bent jau su Ukraina, kuri gamina šituos ginklus. Aš neveju, kad Lietuva nebendradarbiauja, bet tas bendradarbiavimo mastas, kažin ar tenkina mus. Bent jau viešai nesimato, kad mes sugebėtumėme savo erdvę, jeigu virš mūsų pradėtų skraidyti kažkokie objektai, gerai kontroliuoti.
Visos dronų ir balionų istorijos liudija visai priešingą dalyką. Mes tam tikrai nesame pakankamai pasirengę arba įgudę. Jeigu tu nesugebi pats padaryti, paprašyk pagalbos kitų visada. Šiuo atveju galima kreiptis į Lenkiją, nes Ukraina būtų suinteresuota pusė. Kreiptis į kitas NATO šalis, kurios užtikrintų ir padėtų užtikrinti mūsų erdvės nepažeidžiamumą.
Šiuo metu mes turime sutartis dėl mūsų oro erdvės apsaugos, bet jos nėra pritaikytos apsaugai nuo dronų ir balionų. Matyt, būtų reikalingi kiti diplomatiniai žingsniai Europos Sąjungoje ir NATO, kurie padėtų tai užtikrinti. Tada tektų numušinėti Ukrainos dronus ar kitus karinius objektus, lygiai kaip ir Rusijos, kad jie nepradėtų virš mūsų teritorijos kariauti.
D. Antanaitis: Visų pirma, oro erdvės pažeidimas, yra valstybės suvereniteto pažeidimas. Klausimas yra tiesiog kinetinis atsakymas į tuos dalykus. Iš Rusijos pusės mes dažnai tai girdime, bet ar ji galėtų tai fiziškai padaryti? Galėtų fiziškai padaryti. Ar galėtų tai kitaip padaryti?
Vargu, nes Rusija ta eskalacija visai nereikalinga. Ko gero tada išvis Karaliaučius būtų užblokuotas, ne tik kaip dabar, bet išvis, ir oro, jūros erdvė, sausumos keliai irgi visiškai užblokuoti, nes tai jau reikštų eskalaciją.
Ko gero tai reikštų netgi karo paskelbimą NATO valstybėms, nes tu pažeidi oro erdvę, tu pažeidi teritorinį vientisumą. Tai pažeidi ginklais. Šiuo atveju fiziškai arba teoriškai viskas įmanoma, bet praktiškai – pakankamai sudėtinga. Aš manau, rusai labiau nukentėtų negu laimėtų.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Šaltinis: TV3.LT
