Daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių minimalus atlyginimas kasmet didėja, tačiau tai nereiškia, kad gyventojams tampa lengviau pragyventi. Sparčiai augančios būsto kainos ir nuomos išlaidos, ypač didžiuosiuose miestuose, „suvalgo“ vis didesnę dalį žmonių pajamų.
Naujausi duomenys rodo, kad kai kuriose ES sostinėse minimalioji mėnesinė alga nepadengia net nuomos išlaidų.
Tuo metu būsto nuomos ir komunaliniai mokesčiai jau dabar sudaro didžiausią namų ūkių išlaidų dalį visoje ES.
Taigi, kuriose ES valstybių sostinėse nuomos kaina viršija minimalaus darbo užmokesčio bruto dydį?
Vilniuje minimali alga nepadengia net nuomos išlaidų
Remiantis Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) analize, pagrįsta viešais ES duomenimis, vidutinė dviejų miegamųjų buto nuomos kaina daugumos ES šalių sostinėse viršija minimalų darbo užmokestį.
Duomenys rodo, kad dėl nuomos išlaidų labiausiai kenčia Prahoje (Čekija) ir Lisabonoje (Portugalija) už minimalų darbo užmokestį dirbantys žmonės.
Prahoje vidutinė būsto nuomos kaina siekia 1 710 eurų, o minimalus darbo užmokestis šalyje yra 924 eurai. Tai reiškia, kad norint išsinuomoti dviejų miegamųjų butą, reikia sumos, lygiavertės 185 proc. minimalaus darbo užmokesčio.
Tuo metu Lisabona užima antrą vietą, nes Portugalijoje minimalus darbo užmokestis (mokamas 14 kartų per metus) yra 1 073 eurai, o vidutinė nuomos kaina sostinėje – 1 710 eurų.
Tai reiškia, kad šiose valstybėse minimalų darbo užmokestį gaunantys asmenys turėtų išleisti visą savo atlyginimą nuomai, o jiems vis tiek reikėtų daugiau nei pusės atlyginimo papildomai, kad galėtų ją padengti.
Tuo metu Briuselis (Belgija) ir Berlynas (Vokietija) – geriausios sostinės minimalų darbo užmokestį gaunantiems asmenims.
Briuselyje minimalus bruto darbo užmokestis padengia 70 proc. nuomos išlaidų. Briuselyje vidutinė dviejų miegamųjų buto nuoma kainuoja 1 476 eurus, o minimalus darbo užmokestis – 2 112 eurų.
Berlynas užima antrąją vietą, nes čia minimalus darbo užmokestis padengia 76 proc. būsto nuomos. Minimalus darbo užmokestis Vokietijoje vidutiniškai siekia 2 343 eurus, o nuomos kainos – 1 770 eurų.
Vilnius šiame sąraše patenka tarp valstybių, kur minimalaus darbo užmokesčio nuomai padengti nepakanka. Minimalią algą gaunantys vilniečiai uždirba 1 153 eurus, o vidutinė nuomos kaina siekia 1 209 eurus.
Nuomos kainos turėtų nebeaugti?
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Kaita Group“ vadovas Ugnius Latvys pažymi, kad vidutinė nuomos kaina Vilniuje pernai siekė 14,8 euro / kv. m. Anot jo, šis skaičius šiemet gali išlikti stabilus ar net kiek mažėti.
„Nuomos rinkoje dominuoja senesnės statybos būstas, kuris kasmet vis labiau sensta, jo trūkumo nėra, todėl ir kainoms toliau augti šiemet nėra reikšmingų priežasčių.
Žinoma, visai kita situacija yra kalbant apie naujos statybos būstą nuomai: jo kainos išliks aukštesnės, o pasiūlos pritrūkus, gali ir vėl imti augti. Tai galioja tiek įprastam, tiek „co-living“ būstui“, – sako U. Latvys.
Būtent bendruomeniškas būstas šiemet susidurs su naujomis tendencijomis, pastebi ekspertas.
„Įdomi dinamika matoma „co-living“ segmente. Kelerius metus visoje Europoje ir Lietuvoje stebėjome spartų paklausos tokiems projektams augimą. Jį didžiąja dalimi lėmė itin išaugusios būsto kainos centrinėse didžiųjų miestų lokacijose, taip pat – besikeičiantys visuomenės prioritetai.
Augant projektų populiarumui, kasmet sparčiai augo ir nuomos kainos, o pasiūlos trūko, tačiau šiemet, tikėtina, jau fiksuosime naujas tendencijas“, – teigia didžiausią nuomai skirto būsto portfelį Lietuvoje valdančios NT plėtros bendrovės vadovas.
Ekspertas prognozuoja, kad bendruomeniško būsto projektų nuomos kainos šiemet Vilniuje gali augti 4–7 proc., o naujų ar mažesnę paklausą turinčių būstų kainos turėtų išlikti stabilios.
U. Latvys pridėjo, kad bendros Europos tendencijos rodo būsto nuomos kainų stabilizaciją: šiems metams prognozuojamas vidutiniškai 1–3 proc. augimas.
Už Vilniaus ribų – kur kas geresni rezultatai
Palyginti su sostinėmis, šalių bendri vidurkiai rodo geresnę padėtį. Daugelyje šalių minimalaus darbo užmokesčio bruto sumos pakanka nuomai apmokėti.
Iš 16 ES šalių, analizuotų šiame ETUC palyginime, minimalaus bruto darbo užmokesčio dalis, reikalinga nuomai apmokėti, svyruoja nuo 33 proc. Lenkijoje iki 61 proc. Maltoje.
Lenkijoje minimalus bruto darbo užmokestis yra 1 139 eurai, o vidutinė nuomos kaina – 376 eurai.
Tuo metu Maltoje minimalus bruto darbo užmokestis yra 994 eurai, o vidutinė nuomos kaina – 609 eurai.
Pagal šį rodiklį Lietuva atrodo kur kas geriau. Lietuvoje minimalus bruto darbo užmokestis yra 1 153 eurai, o vidutinė nuomos kaina – 465 eurai. Tai reiškia, kad bendrai nuoma šalyje sudaro 40,3 proc. minimalios algos dydžio.
Vis daugiau gyventojų vietoj nuomos renkasi būsto pirkimą
Naujausia „Luminor“ apklausa rodo, kad net 73 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad būsto kainos šiuo metu yra per aukštos, tačiau jaunimui pirmasis būstas išlieka vienu svarbiausiu finansinių tikslų.
„Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė džiaugiasi, kad jauni žmonės tebesiekia turėti nuosavus namus, nepaisant sudėtingesnių ekonominių aplinkybių.
Pasak jos, nuoma turėtų būti laikinas sprendimas karjeros pradžioje, o nuosavas būstas – finansinis tikslas, jei tik tai įmanoma.
„Luminor“ atstovė nurodė, kad per artimiausius 3 metus beveik pusė (47 proc.) 18–29 m. amžiaus žmonių planuoja įsigyti nekilnojamąjį turtą.
Anot ekspertės, jaunimo siekis turėti nuosavą būstą Lietuvoje stiprus, tačiau didžiausiu iššūkiu tampa jo įperkamumas ir pradinis įnašas.
„Įprastai pirmąjį būstą žmonės įsigyja būdami dar jauni, taip siekdami stabilumo ir investuodami į savo ateitį. Pastebime, kad ir Lietuvoje jauni žmonės aktyviai domisi galimybe įsigyti savo pirmąjį būstą – 2025 metais išduotų paskolų dalis gyventojams iki 36 m. sudarė apie 55 proc. visų būsto paskolų.
Vis dėlto, šiandien kelias iki savo namų yra ilgesnis, jam nueiti reikia daugiau planavimo, lankstumo bei finansinio sąmoningumo“, – sako L. Žukovė.
Visgi, anot jos, skaičiai rodo, kad sukaupti pradinį įnašą iš vidutinio darbo užmokesčio kai kuriose Lietuvos vietovėse yra itin sudėtinga.
Pradinį įnašą sumažinus iki 10 proc., sostinėje tai vis tiek lieka dideliu iššūkiu – sutaupyti 60 kv. metrų butui vidutinių pajamų gavėjui prireiktų daugiau nei penkerių metų.
„Tai reiškia, kad vien taupyti dažnai nepakanka, o be papildomų pajamų šaltinių įsigyti būstą Lietuvos didmiesčiuose šiandien sudėtinga. Todėl dalis jaunų žmonių ieško būdų didinti pajamas, investuoja, pasitelkia artimųjų pagalbą. Kai kurie pasinaudoja ir valstybės parama jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose“, – pažymi ekspertė.
Kas penktas žmogus skursta
2025 m. ES 92,7 mln. žmonių susidūrė su skurdu ar socialine atskirtimi. T. y. 20,9 proc. visų gyventojų arba beveik kas penktas žmogus ES.
„Eurostat“ duomenimis, daugiausia su skurdu susidūrė Bulgarijos (29,0 proc.), Graikijos (27,5 proc.) ir Rumunijos (27,4 proc.) gyventojai.
Tuo metu mažiausi skurdo rodikliai užfiksuoti Čekijoje (11,5 proc.), Lenkijoje (15,0 proc.) ir Slovėnijoje (15,5 proc.).
Lietuvoje skurdo rodiklis 2025 m. siekė 26,3 proc. ir buvo vienas didžiausių ES.
Tiesa, duomenys skiriasi lyginant valstybių sostines.
2025 m. labiausiai skurdo Belgijos (33,6 proc.), Austrijos (29,4 proc.) ir Vokietijos (24,4 proc.) sostinių gyventojai.
Tuo metu mažiausiai – Čekijos (9,1 proc.), Lenkijos (7,1 proc.) ir Slovakijos (2,9 proc.) sostinių gyventojai.
Vilniuje skurstančiųjų lygis buvo mažesnis nei šalyje bendrai (16,4 proc.).
