Javų lauko miškininkystė, vienašališkai priimami sprendimai ir mažiau apsauginių miškų – taip gamtininkai apibūdina Lietuvos politiką miškų klausimu. LRT.lt pašnekovai atkreipia dėmesį, kad gamtai ir žmogui atiduota apie 10 proc. miškų, o ir saugomose teritorijose „vykdydami kirtimus, nelabai ką saugojame“.
Straipsnis trumpai
- Javų lauko miškininkystė, vienašališkai priimami sprendimai ir mažiau apsauginių miškų – taip gamtininkai apibūdina Lietuvos politiką miškų klausimu.
- Gamtininkai sako, kad apsauginių grupių miškų mažėja, o tam didelės įtakos turėjo 2015 metų miškų įstatymo pataisos. 2015 metais neūkiniai miškai sudarė 13,4 proc. visų miškų ploto, o 2022 metų pradžioje jau 12,6 proc.
- Visgi aplinkos ministras neigia, kad miškai Lietuvoje kertami per intensyviai. Tai, kad Lietuva yra viena didžiausių baldų prekybos koncerno „Ikea“ medienos tiekėjų, yra „absoliuti sėkmė“, mano ministras.
Lietuvos politika miškų klausimu paprasta – pasiimti kuo daugiau medienos, anksčiau LRT.lt sakė Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. dr. Ričardas Skorupskas. Kaip tvirtino jis, Lietuvoje medienos poreikį diktuoja kelios stambios įmonės, tačiau „ne įmonės ir jų skaičius turėtų diktuoti poreikį, o mūsų galimybės atiduoti medieną“.
R. Skorupskas teigė, kad sprendimus dėl miškų kirtimo miškininkai priima vienašališkai, nesitardami su kitų sričių specialistais.
„Jie tose schemose vienašališkai pasidaro taip, kaip reikia. Kai yra medienos poreikis, jie priima tokius teisės aktų pataisymus, kad kokį nors pogrupį panaikina. (…) Tokiu būdu atsilaisvina, pavyzdžiui, 4 tūkst. hektarų miškų. (…) Schemų rengimo metu stipriai sumažėjo apsauginių miškų – apie 5 tūkst. hektarų tik Utenos apskrityje“, – LRT.lt pasakojo R. Skorupskas.
Šaltinis: lrt.lt
