Valdančiojoje koalicijoje išsiskiriant nuomonėms dėl gynybos politikos prioritetų, krašto apsaugos ministras sako, kad net ir „Nemuno aušros“ frakcijoje yra „mąstančių žmonių“, kurie palaiko reikalingus sprendimus, o jis pats esą susitelkia į kariuomenės stiprinimą.
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ – Socialdemokratų partijos valdybos, tarybos ir prezidiumo narys, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
– Ar jūs pritariate partijos pirmininko nuomonei, kad „Nemuno aušra“ kenkia ne tik jūsų partijai, bet ir valstybei? Ar balsavimas dėl Kapčiamiesčio poligono yra pakankama priežastis tokiam teiginiui?
– Aš esu jau ne vieną kartą sakęs, kad koalicija yra reikalinga tam, kad gebėtų priimti sunkius, sudėtingus, kartais galbūt nepopuliarius, bet valstybei svarbius sprendimus. Ir šios minties laikausi.
Visgi mano pagrindinis tikslas, kad Lietuvos kariuomenė šiandien gautų visą reikalingą jai ginkluotę, visas reikalingas mokymosi sąlygas ir visą reikalingą infrastruktūrą. Tad aš džiaugiuosi, kad Seime daugumos valia šie įstatymai priiminėjami.
– Jeigu jūs tai suprantate, bet nedrįstate atsiriboti nuo tokio koalicijos partnerio – o tai reiškia, kad esate viena komanda, ar tai reiškia, kad yra svarbesnių priežasčių nei valstybės saugumas, dėl kurių jūs liekate su „Nemuno aušra“?
– Aš asmeniškai nelieku nei su vienu, nei su kitu. Aš asmeniškai dirbu savo darbą kaip ministras, ką ir sakiau, kad Lietuvos kariuomenė šiuo metu gebėtų sukurti reikalingą atgrasymą, o toliau, jeigu prireiktų, gebėtų gintis.
Mindaugas Sinkevičius, Remigijus Žemaitaitis | V. Raupelio / LRT nuotr.
– Tai suprantu, kad partijoje nėra tos vienos nuomonės, kaip elgtis: vieni siūlo skirtis su „Nemuno aušra“, kiti tęsti darbą kartu. Jūs sakote, kad išvis niekaip nereaguojate. Bet, kurioje pusėje jūs pats esate: skirtis ar likti su šita partija koalicijoje?
– Aš manau, kad „Nemuno aušros“ frakcijoje yra mąstančių žmonių, yra žmonių pilietiškų, kurie ir palaiko sprendimus.
Reikėtų turbūt atkreipti dėmesį į vieną asmenį, „Nemuno aušros“ lyderį, ir jo klausti, kodėl yra toks kai kuriais atvejais keistas pasipriešinimas. Bet Seime yra ir daugiau Seimo narių, kurie yra linkę užsiimti tuščia populistika, bandyti susirinkti, sakykime, tuos protesto balsus. Ir man labai apmaudu, kai buvę pareigūnai, ne vieną kartą prisiekę Lietuvai, stengiasi taip tuščiai, populistiškai leisti laiką.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija | D. Umbraso / LRT nuotr.
– Tai ką daryti? Toliau dirbti su ta pačia partija, nieko nekeisti koalicijoje?
– Tai, ką daryti, mes sprendžiame valdyboje, sprendžia taryba. Kaip pirmininkas yra minėjęs, bus išrinkta…
– Pone ministre, kokia jūsų paties nuomonė? Ne valdybos. Ką jūs siūlytumėte valdybai?
– Aš valdybai esu pateikęs savo siūlymą, tas mano siūlymas yra įgarsintas viešojoje erdvėje, ir aš esu sakęs, kad jeigu koalicijai yra sudėtinga dirbti, reikia galvoti apie pokyčius.
Bet, vėlgi, reikia atsižvelgti, o kokius pokyčius mes galime daryti ir kas tada suformuotų koaliciją?
Koalicija | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
– Premjerė ne kartą yra kartojuosi, kad Lietuva turi A, B ir C gynybos planus, jeigu Amerikos kariai kartais pasitrauktų iš Europos. Bet ji taip ir neatsakė šią savaitę į opozicijos klausimus, kokie tie planai. Net jei tie gynybos planai yra valstybės paslaptis ir apie juos negalima daug kalbėti, galbūt jūs galite pasakyti, kokia yra nuostata arba į kurią pusę yra linkstama: laikytis strateginės partnerystės su Vašingtonu ar sieti save su Europos Sąjunga ir jos kuriamais europinės NATO planais, kai gynyba tampa jau pačios Europos Sąjungos reikalu?
– Na, pirmiausia, man atrodo, mes tikrai visi nesame naivūs ir suprantame, kad, norint būti saugiems, norint likti saugiems, norint, kad mus kažkas gintų, pirmiausia turime patys investuoti į savo gynybą, į savo atgrasymą. Ką Lietuva šiandien tikrai sparčiai daro.
JAV kariams Lietuvoje sukurtos tikrai pačios geriausios sąlygos treniruotis. Mes prisidedame ir prie JAV karių buvimo išlaidų kompensavimo dalies. Esame vadinami kaip sąjungininkai, o ne kaip tie, kurie nuvylė.
Donaldas Trumpas | AP nuotr.
Ir reikia suprasti, kad galingiausia visgi kariuomenė šiuo metu yra Jungtinių Amerikos Valstijų. Bet, visgi, jeigu Jungtinės Amerikos Valstijos liktų vienos prieš Rusiją, Kiniją, Iraną, Šiaurės Korėją, dar kažką, joms lygiai taip pat būtų sunku.
Tad šiuo metu Jungtinėms Amerikos Valstijoms stipraus sąjungininko, stipraus partnerio europinės NATO dalies lygiai taip pat reikia. Ir, nepaisant tikrai sudėtingos retorikos, aštrios retorikos, aš tikiu, kad NATO po visos šitos diskusijos tikrai išeis sustiprėjusi.
Ir čia reikia aiškiai suprasti, aiškiai identifikuoti, kad, jeigu NATO sudvejotų ginti bet kurios iš 32 savo narių kiekvieną centimetrą valstybės, tai tada kiekviena valstybė liktų viena. Kiekviena. Ir šiuo metu mes matome, kaip sunku yra Ukrainai.
Todėl tikrai niekas nenori likti vienas. Visi diskutuoja, kaip stiprėti, ką daryti, kad Aljansas stiprėtų, ir didžiosios šalys tai puikiai supranta.
Robertas Kaunas | E. Blažio / LRT nuotr.
– Amerikos žiniasklaida pranešė, kad prezidento Trumpo administracija svarsto perkelti savo karius iš mažiau Amerikos politiką palaikančių Europos šalių į artimesnes, ir Lietuva čia minima kaip artimesnė. Prašau pasakyti, pone ministre, ar yra kokių nors signalų apie šitą procesą, kažkokių tiesioginių pokalbių su prezidento Trumpo administracijos pareigūnais?
– Diskusijos vyksta nuolat, mes esame ne vieną kartą sakę, kad jau sukūrėme reikalingą infrastruktūrą, galime ją išplėsti, jeigu toks poreikis yra. Ir, be abejo, Lietuvos tikslas, interesas yra, kad kuo daugiau Jungtinių Amerikos Valstijų karių būtų Lietuvoje, kaip ir kitų NATO sąjungininkų.
– Ar jūs galite pasakyti, su kuo vyksta pokalbiai tiesiogiai būtent apie karių perkėlimą?
– Aš nenorėčiau labai detalizuoti ir tikslinti, kad vėl tai netaptų kažkokiais gandais. Diskusijos vyksta nuolat įvairiuose lygmenyse, tiek techniniame, tiek netechniniame.
Amerikiečių kariai | AP nuotr.
– O kai mūsų prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę paskelbė, kad Lietuva yra pasirengusi prisidėti užtikrinant Hormuzo sąsiaurio saugumą, kas jums yra apie tai žinoma? Tai karinė pagalba bus? Kaip Lietuva prisidėtų?
– Lietuva turi tikrai ribotas galimybes dalyvauti tokio lygio operacijose, tačiau mes turime išminavimo pajėgumų, mes turime humanitarinių pajėgumų, kaip vandens gėlinimo, mes turime specialiųjų pajėgų karių, kurie turi savo patirtį ir užtarnautą vardą.
Taigi, kiek tai įmanoma, kiek mūsų šalis gebėtų ir koks poreikis tiksliai būtų, mes tada galėtume spręsti. Šiuo metu yra išreikšta bendra valia, kad mes esame Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkai – kaip ir JAV yra mūsų sąjungininkai, tad tokią žinutę mes ir siunčiame.
– Bet jūsų vadovaujama ministerija pripažino, kad yra gavusi žinią, jog gali vėluoti Amerikos ginkluotės tiekimai, ir to priežastis yra karas Irane. Ar galite pasakyti, kokia tai ginkluotė ir kokios trukmės vėlavimas? Metai, dveji, treji?
– Vėlavimas nėra tiksliai įvardintas. Yra pranešimas, kad amunicija konkrečiai vėluos, tačiau mūsų atveju tai nekelia kažkokios ypatingos problemos, kadangi paleidėjų tai amunicijai mes dar nesame gavę. Tai nėra susiję, tarkime, su oro gynyba.
Kariuomenės pratybos | Lietuvos kariuomenės nuotr.
Tad vėlavimas iš esmės nekelia mums kažkokių ypatingų rizikų. Bet pats faktas, pats signalas nėra geras, nes tiek Amerikoje, tiek Europoje gynybos pramonė negeba gaminti greičiau, ko iš jų yra prašoma.
– Estija pakoregavo gynybos prioritetus, daugiau dėmesio skiriama oro gynybai, dronams ir nepilotuojamoms sistemoms. Estijos prezidentas šią savaitę mūsų televizijai sakė manąs, kad taip turėtų elgtis visos Baltijos šalys, nes mes turime mokytis iš to, kas vyksta Ukrainoje. Panašu, kad mes nelinkę mokytis, jums tą įrodinėja „Nemuno aušra“, balsuodama prieš poligoną Kapčiamiestyje. Ar yra minčių perdėlioti prioritetus artimiausioje ateityje?
– Aš manau, kad mes kai kuriais atvejais linkę pamiršti, kokius gerus darbus esame nuveikę, nes papildomus 500 mln. oro gynybos ir oro gynybos stiprinimui mes esame paskyrę dar 2025 metais. Tuos pinigus mes turime investuoti per trejus metus ir šiuo metu mes jau pradedame gauti užsakytus radarus ir kitą reikalingą ginkluotę.
Ukrainos dronai | AP nuotr.
Tai, ką daro šiandien Estija, tai yra sveikintinas sprendimas, tai yra protingas sprendimas – mes jau esame padarę 2025 metais.
Ir taip, čia reikėtų tikrai nekartoti klaidų, nes prieš penkerius metus, dar berods 2021 metais, oro gynybai buvo skirta tik 12 mln. Šiuo metu mes turime virš 500 mln. vien tik šitai sričiai investuoti. Ir jei būtume nuosekliai investavę didelius pinigus dar 2021 metais, šiuo metu mūsų oro gynybos galimybės būtų kitokios.
Tad jeigu šiandien mes neinvestuosime į kitus domenus, pavyzdžiui, sausumos, į poligonų atidarymus, nepirktume divizijos ginkluotės, tai po 3–5 metų mes lygiai taip pat kalbėtume, kad turime nepakankamai pajėgią sausumos kariuomenę.
Šaltinis: LRT.LT
