Buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako diskusijose apie santykių normalizavimą su Kinija pasigendantis Kinijos vaidmens Rusijos kare prieš Ukrainą ir pasekmių Lietuvos santykiams su Jungtinėmis Valstijomis įvertinimo. Pasak jo, Lietuvai nusprendus atnaujinti diplomatinius ryšius su Kinija, JAV už tai nepadėkos.
Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ įraše.
„Valdančiųjų bankrotas ir sulėtintas trenkimasis į sieną“
Stanfordo universiteto vizituojantis mokslo darbuotojas, „Atlantic Council“ Europos gynybos ateities grupės bendrapirmininkis, Miuncheno saugumo konferencijos Patariamosios tarybos narys, buvęs užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sako neturintis ambicijų grįžti į aktyvią politiką.
„Man atrodo, politika pirmiausia siejasi su ambicija, tai galiu pasakyti ramiai ir atsakingai, kad ambicijos neturiu“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“ teigia jis.
Socialdemokratams formuojant jau trečią ministrų kabinetą per kadenciją, paženklintą krizėmis ir skandalais, G. Landsbergis sako, jog Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) atsiveria galimybių langas ateinančiuose rinkimuose.
„Valdančiųjų bankrotas vyksta – toks sulėtintas trenkimasis į sieną prieš rinkimus. Ar galima jo dar bandyti išvengti per ateinančius kelerius metus? Būna kartais stebuklų, bet vis dėlto sunku man būtų to tikėtis. Jie padarė beveik visas įmanomas klaidas ir klausimas, ar dabar naujas premjeras [Mindaugas – LRT.lt] Sinkevičius sugebėtų ištraukti“, – teigia buvęs TS-LKD lyderis.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) | J. Stacevičius / LRT nuotr.
Vis dėlto, anot juo, ruošiantis rinkimams partijai svarbu nepramiegoti šanso.
„Matome [TS-LKD – LRT.lt] pasiruošimą Vilniaus miesto rinkimams, tai akivaizdu. Galime vertinti rezultatus, ar sėkmingai, ar ne, matyt, rinkėjai nuspręs, tačiau akivaizdu, kad partija rengiasi. Iki nacionalinių rinkimų yra daugiau laiko, tačiau mano tokia ne kritika, o susirūpinimas, kad nepramiegotume šanso“, – pažymi G. Landsbergis.
Jis prisimena panašią situaciją 2016 metais, kai teko matyti socdemų premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės „trankymąsi į sieną lėtuoju būdu“. Buvusio politiko teigimu, tada konservatoriai turėjo šansą, tačiau tiek juos, tiek socialdemokratus rinkimuose nugalėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) sąjunga.
„Šiek tiek pritrūko suvokimo, kad reikia žiūrėti į atgalinio vaizdo veidrodėlį, ar kas nors nesiveja trečias. Ir tuo metu Ramūno Karbauskio vadovaujami „valstiečiai“, atrodo, iš niekur atsirado su labai paprasta, aiškia programa <…> ir sugebėjo aplenkti ir tuos pačius socialdemokratus, ir net mus. Tai tų pamokų verta nepamiršti“, – akcentuoja G. Landsbergis.
Socialdemokratai | V. Raupelio / LRT nuotr.
Pasak jo, kol kas trečios jėgos nematyti, bet 2014 metais „valstiečių“ iškilimo ir pergalės rinkimuose taip pat niekas neprognozavo.
„Prisiminkime 2014-uosius. Ar tuo metu kas nors matėsi? Irgi ne. Kažkas papasakodavo, kad štai verslininkas, mecenatas R. Karbauskis, pasirodo, bibliotekoms dovanoja knygų. Ar jis, tikėtina, galėtų būti tas, kuris sudarinės kitą vyriausybę, skirs premjerą ir bus viena svarbiausių politinių asmenybių valstybėje ketverius metus? To negalėjo niekas pasakyti“, – teigia buvęs politikas.
„Valdančioji dauguma nebejaučia pareigos aiškintis dėl pažeidimų“
Paklaustas apie I. Ruginienės ketinimą grįžti į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją po nustatyto šiurkštaus įstatymo pažeidimo, G. Landsbergis sako, kad tai rodo, jog valdančioji dauguma nebejaučia pareigos aiškintis tokių situacijų.
„Man rodos, kad valdančioji dauguma tiesiog prarado norą aiškintis dėl kokių nors pažeidimų ir nebejaučia galimybės ar pareigos [tą daryti]. Jų tiek daug, kad dar viena nuvytusi rožė puokštėje vaizdo nebegadina“, – situaciją įvertina jis.
Inga Ruginienė | V. Raupelio / LRT nuotr.
Vis dėlto buvęs TS-LKD vadovas šiuo atveju įžvelgia opozicijos veikimo galimybę.
„Nėra puikesnio darbo ir, tiesą sakant, netgi pareigos užklausti opoziciją, prieštarauti ar stoti į tribūną. Aš tik noriu tikėti, kad tam yra ruošiamasi ir tai bus padaryta“, – sako G. Landsbergis.
„Negalima leisti valdžiai (ir tai yra viena iš demokratijos prievolių), <…> kad tie klausimai nueitų užmarštin arba kad mes priprastume, jog tai tiesiog dar viena problema. Tai nėra dar viena problema. Tai yra visa problema, su kuria dabar Lietuva yra priversta gyventi, ir kažkas turi pasiūlyti alternatyvią viziją“, – priduria buvęs politikas.
„Atnaujindama santykius su Kinija Lietuva gali sulaukti JAV priekaištų“
G. Landsbergis teigia, kad diskusijose apie santykių normalizavimą su Kinija pasigenda akcento, jog ši šalis padeda Rusijai kare prieš Ukrainą.
„Ne taip seniai, rodos, prieš dvi savaites, vyriausioji užsienio politikos pareigūnė Briuselyje Kaja Kallas paskelbė, kad Europos Sąjunga turi aiškių ir neginčijamų įrodymų, kad Kinija padeda Rusijai ruošti Rusijos karius karui Ukrainoje. Tai <…> karas, kuris tiesiogiai susijęs su mūsų saugumu. Man rodos, aukščiausieji valstybės pareigūnai, kalbėdami apie normalizaciją, turėtų taip pat sakyti, jog egzistuoja šis dėmuo“, – sako buvęs užsienio reikalų ministras.
Gabrielius Landsbergis | E. Blažio / LRT nuotr.
„Kinija yra akivaizdi dalyvė šiame kare. Britų žvalgybos pareigūnai yra ne taip seniai pasakę, kad Rusija be Kinijos pagalbos nebūtų galėjusi pasiekti to, ką pasiekė Ukrainoje iki šiol. Mes kalbame taip, lyg tai būtų neutralus veikėjas, kuris niekur nedalyvauja, tačiau jis <…> padeda karui prieš mūsų partnerę“, – priduria jis.
Pasak G. Landsbergio, antrasis geopolitinis aspektas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, yra santykiai su JAV, kuri yra pagrindinė Kinijos geopolitinė konkurentė.
„Lietuva šiandien, atkurdama santykius su Kinija, <…> turi turėti labai aiškius atsakymus Vašingtone. Mes tikimės amerikiečių karių grįžimo, jų nuolatinės rotacijos galbūt padidinimo ir štai su pagrindine geopolitine priešininke einame užmegzti santykių, greičiausiai netgi daryti nuolaidų ar kitokių klausimų spręsti. Man atrodo, kad tie dalykai niekaip nesiderina“, – pažymi G. Landsbergis.
Kinijos vėliava | Ž. Gedvilos / BNS nuotr.
„Viešojoje erdvėje taip pat pasirodė klausimų, ar mes tikrai leisime Kinijai dalyvauti mūsų vyriausybės sudarymo procese. Mano nuomone, jie yra teisingi, nes, sprendžiant iš prezidento, pono [Remigijaus] Motuzo ar kitų pasisakymų, panašu, kad taip bus, vadinasi, mes Kinijos paklausėme, ar Kinija leis ponui Budriui likti užsienio reikalų ministru“, – sako buvęs užsienio reikalų ministras.
Anot jo, Lietuvos sprendimas atnaujinti santykius su Kinija gali sulaukti Vašingtono priekaištų.
„Vienas iš argumentų, ką mes, tiek buvę, tiek esami politikai, labai dažnai nuvažiavę į Vašingtoną girdime iš Amerikos politikų, tai padėkas už savo politiką dėl Taivano. Mums pasirinkus atnaujinti santykius su Kinija, ypač pamiršus Taivaną ar užbraukus tą etapą, padėkų tikrai nebus. Galėčiau įsivaizduoti, kad gali būti ir priekaištų“, – teigia G. Landsbergis.
Parengė Vaida Račkauskaitė
Šaltinis: LRT.LT
