Lietuva šiemet skolinsis milijardu eurų daugiau nei pernai ir už brangiau. Palyginti su palūkanomis iki karo Ukrainoje, dabar jos Lietuvai – 4 kartus didesnės. Ekonomistų teigimu, nors Lietuva skolinasi sveikai, rinkoms moka taip, kaip prasiskolinusi Italija. Finansų ministrė sako, tai – geopolitinės rizikos kaina.
Prieš mėnesį viena iš trijų tarptautinių kredito reitingų agentūrų sumažino Lietuvos skolinimosi reitingą. Jis rodo, kad skolinti šaliai ilgam galima, pinigus ji tikrai grąžins, bet tam, kas skolina, jau sumokės daugiau – kuo žemesnis reitingas, tuo aukštesnės palūkanos.
„Kai mažėja kredito reitingas, tai, aišku, siunčiamas kiek negatyvesnis tas signalas. <…> Bet, jeigu žiūrėtume, kaip yra Lietuva bendrai įvertinta kaip kaimyninių šalių, tai jos kredito reitingas yra geras“, – aiškino ISM vadybos ir ekonomikos universiteto doktorantė Sigita Pranckėnaitė.
„Reitingų agentūros sprendimas man atrodo truputį keistokas“, – savo ruožtu teigė „Citadelės“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ekonomistas sako, reitingo pamažinimas reiškia nebent politinį agentūrų raginimą neišlaidauti. Kitų priežasčių – nėra, biudžeto deficitas nesiekia 3-jų proc. BVP.
„Nėra mirtinai didelis“, – sakė jis.
Aleksandras Izgorodinas / E. Blažio / LRT nuotr.
Reitingų agentūra įskaičiavo grėsmes dėl karo Ukrainoje. Bet A. Izgorodinas sako, dabar Lietuva skolinasi pigiau nei 2022-ųjų rudenį, kai jau vyko karas. O tai reiškia, kad investuotojų nerimas kaip tik atslūgęs.
„Progresas yra tikrai labai geras, nes ketvirtadaliu atpigusi skola yra tikrai įspūdingas rezultatas. Iš kitos pusės <…> lyginant su tuo, kas dabar ir iki karo, Lietuva skolinasi lygiai 4 kartus brangiau finansų rinkose“, – komentavo A. Izgorodinas.
„Nepaisant to, kad mūsų skolos lygis yra pakankamai žemas, žemiau 40 proc. BVP, tačiau mūsų skolinimosi kaštai yra panašūs kaip Italijos, kurios skolos lygis yra kelis kartus didesnis negu Lietuvos. Tai reiškia, kad ta geopolitinė „premija” jinai yra jaučiama“, – tvirtino finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Gintarė Skaistė / E. Blažio / LRT nuotr.
Metus Lietuva baigs, prognozuojama, turėdama 30-ies milijardų eurų skolą. Bet tai esą ne bėda.
„Lietuva skolinasi labai sveikai. Ir šių metų pasiskolinimas jis lems 1,2 proc. visos skolos padidėjimą ir vis tiek bus labai sveikame lygyje“, – sakė S. Pranckėnaitė.
„Šiais metais jau yra pasiskolinti 4 mlrd., grąžinant senas skolas ir uždengiant biudžeto deficitą, kuris yra šiais metais. Planuojame iki metų pabaigos pasiskolinti dar 1 mlrd. eurų“, – kalbėjo G. Skaistė.
Kadangi senoms paskoloms dengti naujos imamos didesne kaina, vien palūkanoms Finansų ministerija šiemet išleis 460 milijonų eurų.
„Vien tai, kad mes refinansuojame senas skolas, na, vis gi už brangesnes palūkanas, nes buvo anksčiau išvis nulinės palūkanos, bet kokiu atveju skolos aptarnavimo išlaidos jos kiekvienais metais auga“, – tikino G. Skaistė.
„Trumpu laikotarpiu gyventojams iš to visiškai nieko. Ilgu laikotarpiu nuo to, ar Lietuva rinkose skolinasi pigiau ar brangiau, visiškai tiesiogiai priklauso mokesčių lygis gyventojams“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Palūkanos, asociatyvi nuotr. / E. Blažio / LRT nuotr.
Kai skola atsieina brangiau, tenka arba riboti biudžeto išlaidas, pvz. pristabdyti algų kėlimą viešajame sektoriuje.
Arba, atvirkščiai, didinti pajamas, t. y. mokesčius. Šįkart – jie. Nuo kitų metų didės akcizai, pelno mokestis.
Bet ekonomikos doktorantė S. Pranckėnaitė sako, skolintis toliau bus pigiau.
„Toliau skolinsimės pigiau, todėl, kad EURIBOR‘as <…> šiemet jau ir pradėjo mažėti ir dar pora kartų bus pakarpyta. Bet didesnis jau mažinimas bus nuo 2025 m.“, – teigė ji.
Sigita Pranckėnaitė / ISM nuotr.
„Ir dėl palūkanų kritimo euro zonoje, ir dėl tos geopolitikos „premijos“ sumažinimo, labai tikėtina, kad Lietuvos skolinamasis artimiausiu metu turėtų pakankamai ryškiai atpigti“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
Finansų ministrė sako, gynybos finansavimas, jau šiek kiek viršijęs 3 proc. BVP, šiemet gali būti dar didinamas.
Anot ekonomistų, gynybų finansavimą didina dauguma valstybių, visos skolinasi. Lietuva, kai kurių teigimu, galėtų skolintis ne tik gynybai, bet ir tam, kad įlietų pinigų į sulėtėjusią ekonomiką, kad ji neimtų kristi.
O gynybos obligacijos bus galimybė gyventojams ir verslui: investicija – saugi, svarbu, palūkanos už pinigų paskolinimą šaliai nebūtų daug mažesnės nei padėjus indėlį banke.
