Medžiodami žemesnes kainas lietuviai dažnai traukia į kaimyninę Lenkiją. Čia pigesni ne tik maisto produktai. Nemažai vaistų Lenkijoje yra pigesni, kai kurie net keliskart.
Uteniškė Agnė į Lenkiją važiuoja ne tik maisto produktų, bet ir vaistų. Sako, kad ten jie pigesni.
„Vaistai irgi daug pigesni. Pavyzdžiui, „Septolete“ – 3,8 eurai, natrio chloridas – 10 ampulių kainavo 1,3 eurus.
Vaistų nuo slogos kainos ten prasideda nuo 2,5 eurų, pas mus tie patys su akcija kainuoja virš 4 eurų. Nuo skausmo vaistai ten daug pigesni“, – vardija Agnė.
Vaistai Lenkijoje pigesni
Remiantis Lenkijos platformos apteline.pl bei Lietuvos vaistinių duomenimis, palyginome kai kurių nereceptinių ir receptinių vaistų kainas Lenkijoje ir Lietuvoje.
Pavyzdžiui, 20 tablečių nuo peršalimo „ACC“ Lenkijoje kainuoja 24,99 zlotus (5,88 eurus). Lietuvoje tokio kiekio pakuotės nėra, todėl perkant dvi dėžutes po 10 tablečių teks sumokėti nuo 14,18 iki 14,74 eurų. Vadinasi, iš viso tai kainuos dvigubai daugiau nei Lenkijoje.
30 „Isla Moos“ tablečių nuo užkimimo ir gerklės skausmo Lenkijos vaistinėse kainuoja 23,49 zlotus (5,52 eurus), Lietuvoje – nuo 5,59 iki 6,99 eurų.
Vaistai nuo peršalimo „Coldrex MAX“ Lenkijoje kainuoja 24,99 zlotus (5,88 eurus), Lietuvoje – 7,79–9 eurus.
Tuo metu priemonės nuo viduriavimo „Smecta“ 10 paketėlių Lenkijoje kainuoja 11,99 zlotų (2,82 eurus), o Lietuvoje – net 5,69–6,59 eurus.
Tiesa, kai kurie preparatai Lietuvoje pigesni. Populiarūs vaistai nuo skausmo „Ibuprom“, 20 tablečių su 200 mg veikliąja medžiaga Lenkijos vaistinėse kainuoja 21,49 zlotus (5,05 eurus), o Lietuvoje – nuo 3,69 iki 4,22 eurų.
Receptiniai vaistai taip pat dažniau pigesni Lenkijoje. Štai „Omeprazolis“, skirtas reguliuoti skrandžio rūgštingumą, Lenkijoje kainuoja 5,43–10,85 zlotus (1,28–2,55 eurus), Lietuvoje – nuo 4,35 iki beveik 6 eurų.
Geležies preparatas „Tardyferon“ Lenkijoje kainuoja 13,49 zlotus (3,17 eurų), Lietuvoje – 3,98–4,71 eurą.
Kontraceptinės tabletės gali būti ir pigesnės, ir brangesnės. Pavyzdžiui, pakuotė „Drovelis“ Lenkijoje kainuoja 56,99 zlotus (13,40 eurų), Lietuvoje – nuo 10,16 iki 13,67 eurų.
Už pakuotę tablečių „Belara“ Lietuvoje teks sumokėti maždaug nuo 10 iki 12,5 eurų, kai tuo metu Lenkijoje tas pats preparatas nekainuoja nė 8 eurų.
Paaiškino, kodėl Lietuvoje vaistai brangesni
Paklausti, kodėl Lietuvoje vaistai brangesni nei Lenkijoje, vaistų gamintojai teisinasi kainų reguliavimu ir maža konkurencija.
„Matote, pas mus jau kurį laiką yra fiksuotos bazinės kainos. Tai reiškia, kad nepaisant to, kad brangsta visi kaštai (ir gamybos, ir darbo jėgos, ir visi kiti), pas mus kainos yra įšaldytos, tai yra jos negali didėti.
Kuo tai baigiasi? Ką mes stebime iš paskutinio kainyno, vis daugėja grupių, kuriose lieka po vieną arba po du gamintojus“, – komentuoja Vaistų gamintojų asociacijos vadovė Genutė Voverienė.
Kai nėra konkurencijos, tam tikrose vaistų grupėse lieka po vieną ar du gamintojus ir jie diktuoja savo kainas.
Mažėjant gamintojų skaičiui, bet kokie vaistų tiekimo sutrikimai tampa skaudesni. Vadinasi, arba nebelieka, kas tiektų vaistus, arba valstybei reikia pirkti brangius vardinius vaistus iš užsienio.
„Tai yra vaistai, kurie jau kurie nėra pas mus registruoti, tada juos įvežame iš kitų šalių, mokame už juos brangiai“, – sako G. Voverienė.
Tad ką daryti, kad vaistai atpigtų? G. Voverienė įvardija du aspektus.
Pirmiausia – „atšildyti“ kainas, kitaip tariant, didinti konkurenciją ir leisti jai reguliuoti kainas pagal rinkos dėsnius.
„Be šito žingsnio mes toliau niekur negalime eiti“, – pažymėjo ji.
Antras žingsnis, anot vaistų gamintojų atstovės, peržiūrėti vaistus ir rinktis tą , kuris yra pagal vertę naudingesnis, taip pat ir kaštų prasme.
Kai kurie vaistai gali brangti 8 kartus
G. Voverienė perspėja – jeigu kainos ir toliau liks neperžiūrėtos ir įšaldytos, kylant gamybos kaštams tiekėjų skaičius toliau tik mažės, o vaistų gamintojai atsidurs tik blogesnėje situacijoje.
Dar viena priežastis – griežtesnės Europos Sąjungos (ES) taisyklės dėl nuotekų valymo. Atnaujintoje ES direktyvoje dėl komunalinių nuotekų valymo keliami nauji reikalavimai valyti mikroteršalus pašalinant farmacijos (vaistų) ir kosmetikos produktų medžiagas.
Taip pat bus didinama gamintojų atsakomybė, prisidedant prie vaistų ir kosmetikos medžiagų valymo išlaidų padengimo.
Šios ir kitos taisyklės iš ES direktyvos dėl miesto vandens nuotekų valymo iki 2027 m. turi persikelti į Lietuvos teisės aktus.
„Mūsų skaičiavimais, kai kurie vaistai gali išbrangti iki aštuonių devynių kartų. Tai reiškia, kad mokestis už taršą bus didesnis, negu paties vaisto kaina. Tai jie taps ekonomiškai nebeapsimokantys patiems gamintojam ir jų nebeliks rinkoje“, – akcentavo G. Voverienė.
Tiesa, kai kuriems vaistams, kurie suyra natūraliai, gali būti taikomos išimtys, tačiau kyla pavojus pritrūkti labai svarbių vaistų
„Yra tokie vaistai, kaip, pavyzdžiui, diabetui skirtas gydyti metforminas, kuris yra pakankamai toksiškas, bus paveiktas, ko gero, labiausiai, jeigu bus vertinama pagal toksiškumą ir pagal sunaudojamą kiekį“, – perspėjo G. Voverienė.
Šiuo metu, anot vaistų gamintojų atstovės, dėl geopolitinių neramumų pasaulyje ar kitų priežasčių vaistų Lietuvoje netrūksta.
SAM neigia, kad Lietuvoje vaistai brangesni nei kitur
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atsakymai visiškai skiriasi nuo vaistų gamintojų. SAM tikina, jog nėra patvirtintų duomenų, kad vaistai Lietuvoje būtų brangesni nei kitose Europos šalyse.
„Kainų skirtumai nėra vienareikšmiai ir priklauso nuo įvairių veiksnių, pvz. šalies rinkos dydžio, jose egzistuojančio konkurencijos lygio, šalyse taikomų kainodaros taisyklių ir kt.“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Nurodytos priežastys iš tiesų veikia kainas, tačiau sakyti, jog nėra duomenų, kad vaistai Lietuvoje brangesni nei kitur, būtų neteisinga. Kainų skirtumai matyti vien palyginus Lenkijos ir Lietuvos vaistinių puslapius.
Skirtumus rodo ir EBPO duomenys. 2023 m. (naujesnių duomenų laukiama) Lietuvoje išlaidos vaistams vienam gyventojui siekė 688 dolerius, kai tuo metu Latvijoje siekė 551 dolerį, Lenkijoje – 523.
Daugiausiai Europoje gyventojai vaistams išleidžia Vokeitijoje, Šveicarijoje, mažiausiai – Danijoje, Estijoje.
Pagalba gyventojams
Kaip nurodė vaistų gamintojų atstovė, dėl įšaldytų kainų mažėja konkurencija, todėl daugėja vaistų grupių, kuriose lieka po vieną arba po du gamintojus.
Tačiau SAM teigia, kad Lietuvoje taikomos lanksčios vaistų tiekimo sąlygos, kurios mažina gamintojų kaštus ir gerina vaistų prieinamumą.
„Leidimas tiekti vaistus daugiakalbėse ar, tam tikromis aplinkybėmis, ir nelietuviškose pakuotėse sumažina gamybos ir tiekimo kaštus, kas prisideda prie vaistų prieinamumo gerinimo Lietuvoje“, – komentuoja ministerija.
SAM taip pat akcentavo, kad Lietuva dalyvauja tarptautiniuose receptų duomenų mainuose. Kitaip tariant, su lietuvišku receptu galima nusipirkti vaistų ir kitoje kitose Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse
„Išanalizavus statistinius duomenis matyti, kad per nagrinėjamą laikotarpį Lietuvos gyventojai 771 kartą pagal el. receptus vaistus įsigijo Lenkijoje, tuo tarpu Latvijos gyventojai 876 kartus vaistus įsigijo Lietuvoje. Ši statistika rodo, kad vaistų kainų skirtumai yra regioninio pobūdžio ir dvikrypčiai, o ne sistemiškai nepalankūs vien Lietuvos gyventojams“, – komentuoja SAM.
Receptiniams vaistams Lietuva taiko 5 procentų PVM mokestį, nereceptiniams 21 procento. Lenkijoje kompensuojamiems vaistams yra 8 procentų PVM, nekompensuojamiems – 23.
Visgi keisti PVM vaistams planų nėra, nurodo SAM.
Maisto papildų kainos yra atskira tema. Kadangi maisto papildai nėra vaistai, jiems galioja keik kitokios taisyklės.
Su lietuvišku receptu vaistus galima pirkti ir kitur
Su lietuvišku receptu vaistus galima pirkti ir kitose kitose Europos valstybėse. Tik svarbu atminti, kad vienoje šalyje skirtais vaistais kitoje šalyje gali būti neprekiaujama arba jų pavadinimas gali būti kitoks.
Jei visgi ketinate pirkti receptinius vaistus kitoje šalyje, turite įspėti savo gydytoją, kad jis jums išrašytų receptą. Geriausia turėti popierinę recepto kopiją, nes kai kuriose šalyse elektroinis receptas gali būti nepripažįstamas.
Tačiau su Lietuvoje išrašytu e. receptu vaistų galite nusipirkti Estijos, Graikijos, Ispanijos, Lenkijos, Latvijos, Portugalijos, Suomijos ir Čekijos vaistinėse.
Medicinos pagalbos priemonėms ir kai kuriems vaistiniams preparatams gydytojas gali išrašyti tik popierinį receptą.
Būtina žinoti, kad iš užsienio siųstis receptinių vaistų į Lietuvą negalima. Vadinasi, lietuviai nenusipirks tokių vaistų ir internetu – juos reikia įsigyti apsilankius vaistinėje.
Galite gauti kompensaciją
Perkant Lietuvoje kompensuojamus vaistus kitoje ES šalyje, už juos galima gauti kompensaciją. Jei tokio paties bendrinio pavadinimo vaistas yra kompensuojamas Lietuvoje, gyventojas gali atgauti tokią sumą, kuri būtų sumokėta Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo lėšomis už tą vaistą Lietuvoje.
Primename, kaip galite gauti kompensaciją. Pirmiausia, jei receptiniai vaistai yra kompensuojami Lietuvoje ir mūsų valstybėje už juos tektų sumokėti tik dalį kainos, perkant receptinius vaistus kitoje Europos šalyje, teks sumokėti visą kainą.
Kompensacija už sumokėtus receptinius vaistus bus grąžinta tik grįžus į Lietuvą ir būtinus pirkinį įrodančius dokumentus pateikus Valstybinei ligonių kasai (VLK).
Norint gauti kompensaciją už kitur Europoje įsigytus vaistus, gyventojas turi kreiptis į teritorinę ligonių kasą ne vėliau kaip per 1 metus nuo vaistų išdavimo (įsigijimo) kitoje Europos valstybėje.
Tuomet teritorinei ligonių kasai reikės pateikti:
- raštišką prašymą kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas;
- asmens tapatybės dokumnetą ar jo kopiją (jei dokumentai siunčiami paštu);
- kompensuojamųjų vaistų, skyrimą ir gavimą patvirtinančių dokumentų bei receptų kopijas;
- pirkinius įrodančius dokumentus (sąskaitas faktūras, kasos čekius, kasos pajamų orderio kvitus ir kt.).
Ligonių kasa primena, kad Europos šalyse galima įsigyti visus kompensuojamuosius ir nekompensuojamuosius receptinius vaistus, išskyrus narkotinius, ekstemporaliuosius, vardinius vaistinius preparatus.
Šaltinis: TV3.LT
