Jauni europiečiai šiomis dienomis susiduria su sudėtinga finansine realybe. Didelės nuomos kainos, brangus būstas ir augančios pragyvenimo išlaidos daugeliui jaunesnių nei 35 metų žmonių apsunkina galimybes taupyti, investuoti ar įsigyti pirmąjį būstą. Visgi kai kuriose šalyse didesni atlyginimai, prieinamesnis būstas ar šeimos parama padeda jaunesniems namų ūkiams greičiau sukaupti turto.
Vienose Europos Sąjungos (ES) valstybėse 16–34 metų amžiaus gyventojai turi sukaupę reikšmingą turto dalį, tuo metu kitose ribotos darbo galimybės ir didelės būsto išlaidos lemia, kad gyventojai turi tik kuklias santaupas.
Taigi, kur Europoje gyvena turtingiausi jauni žmonės?
Mažos algos netrukdo sukaupti didelio turto?
16–34 metų amžiaus gyventojų grynasis turtas Europoje labai skiriasi. 2026 m. Europos Centrinio Banko (ECB) Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimas (HFCS) rodo, kad tokio amžiaus gyventojų medianinis grynasis turtas euro zonoje siekia 24,6 tūkst. eurų.
Paprastai tariant, mediana – vidurinė reikšmė: pusė gyventojų turi daugiau turto, kita pusė – mažiau.
ECB nurodo, kad tai sudaro vos 18 proc. bendro medianinio grynojo turto, kuris siekia 140,1 tūkst. eurų.
Didžiausią turtą tarp ES šalių jaunimo yra sukaupęs Maltos jaunimas (257,5 tūkst. eurų).
Taip pat didesnį nei 100 tūkst. eurų medianinį turtą fiksuoja Liuksemburgo jaunimas (135 tūkst. eurų).
Tuo metu mažiausias jaunų gyventojų sukauptas turtas yra fiksuojamas Suomijoje (5,7 tūkst. eurų) ir Graikijoje (9,9 tūkst. eurų).
Lietuva šiame sąraše atsiduria tarp geresnius rezultatus fiksuojančių valstybių ir lenkia euro zonos vidurkį.
Lietuvoje 16–34 metų amžiaus gyventojai fiksuoja 59,6 tūkst. eurų medianinį grynąjį turtą ir tarp 22 lygintų valstybių užima 7-ą vietą.
Tuo metu lietuvių atlyginimai yra vieni mažiausių Europoje. Pavyzdžiui, 2024 m. lietuviai vidutiniškai uždirbo beveik 50 proc. mažiau nei ES vidurkis.
2024 m. vieno asmens be vaikų namų ūkio vidutinis atlyginimas ES siekė 2464,39 euro po mokesčių. ES vidurkį lenkia 12 Europos šalių, tuo metu 18 šalių yra žemiau šio rodiklio.
„Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuvoje šis rodiklis yra žemesnis nei ES vidurkis. 2024 m. vidutinis atlyginimas į rankas Lietuvoje buvo 1325,75 euro, o tai yra vienas iš prastesnių rodiklių ne tik ES, bet ir visoje Europoje.
Tokie Lietuvos rezultatai rodo, kad šalyje atlyginimai yra vieni iš mažesnių ES, tačiau jaunų gyventojų sukauptas turtas – vienas iš didžiausių.
Taigi, kodėl taip yra?
Lemia tėvų turimi ištekliai?
Pasak Miuncheno Liudviko ir Maksimiliano universiteto (LMU Munich) profesoriaus ir Miuncheno tarptautinio nelygybės tyrimų centro (Munich International Stone Center for Inequality Research) steigėjo Fabiano Pfefferio, kai jauni namų ūkiai yra sukaupę didelį turtą, nereikia skubėti manyti, kad tai vien individualaus taupymo drausmės rezultatas.
Ekspertas pabrėžia, kad šiuos skirtumus tarp šalių lemia šeimos parama ir būsto nuosavybė.
„Tokio amžiaus žmonių didelis privatus turtas dažnai nėra vien asmeninių pasiekimų istorija. Tai taip pat yra šeimos ir institucijų istorija“, – sakė jis.
F. Pfefferio teigimu, pirmojo būsto įsigijimas dažnai tampa momentu, kai jauni žmonės iš turinčių tam tikrų santaupų tampa tikrais turto savininkais. Tačiau tam paprastai nepakanka vien disciplinos ar gero finansų planavimo.
„Tam reikia galimybės gauti kreditą, stabilių pajamų, įperkamo būsto kainų ir labai dažnai – tėvų pagalbos pradiniam įnašui arba tiesiogiai perduoto nekilnojamojo turto. Būtent čia šeimos turtas tampa nepastebimu, bet labai svarbiu veiksniu, lemiančiu skirtumus tarp žmonių“, – teigė jis.
Be to, F. Pfefferis pabrėžė, kad jauname amžiuje didelis turtas labai dažnai yra susijęs su tėvų turimais ištekliais. Žinoma, jauni žmonės gali iš tiesų sukaupti santaupų iš darbo pajamų, tačiau iki 30 metų vien iš darbo užmokesčio sukaupti didelį turtą, ypač ten, kur būstas brangus, yra sudėtinga.
Jo teigimu, turto paveldėjimas leidžia daliai jaunų žmonių suaugusiųjų gyvenimą pradėti turint akivaizdų finansinį pranašumą – vieni gauna pradinį įnašą būsto paskolai, kiti paveldi butą, o dar kiti tiesiog žino, kad prireikus gali sulaukti finansinės šeimos pagalbos.
„Vadinasi, kad turto nelygybė atkuriama ne tik vėliau gyvenime, paveldėjimo metu. Ji atsiranda gerokai anksčiau – kai jauni žmonės palieka tėvų namus, studijuoja, pradeda dirbti, kuria šeimas ar bando įsigyti būstą“, – sakė jis.
9 iš 10 pilnamečių gyvena savo būste
„Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė paaiškino, kad šioje ES šalių rikiuotėje gerokai virš euro zonos vidurkio rikiuojasi ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis kitų Centrinės ir Rytų Europos valstybių.
Pasak jos, viena kertinių to priežasčių – tradicija ir poreikis savarankišką gyvenimą pradėti įsigyjant nuosavą būstą ir, palyginti su ES senbuvėmis, vis dar žemesnės būsto kainos bei geresni būsto įperkamumo rodikliai.
„Lietuvoje atlyginimai vis dar atsilieka nuo turtingiausių Europos valstybių, tačiau labai paplitusi būsto nuosavybė, o nekilnojamasis turtas sudaro didžiąją namų ūkių turto dalį.
„Eurostat“ duomenimis, net beveik 9 iš 10 Lietuvos pilnamečių gyventojų gyvena nuosavame būste. Dalis jaunų žmonių turtą sukaupia anksti dėl palyginti lengviau įperkamo būsto (ypač už didmiesčių ribų), šeimos paramos ir paveldėjimo“, – komentavo specialistė.
Ji pridėjo, kad būstas Lietuvoje istoriškai laikomas namų ūkių finansinio stabilumo pagrindu ir yra gyventojų pamėgta investicija. Taigi, neretai tėvai padeda vaikams sukaupti lėšų pradiniam įnašui ar perduoda jau turimą nekilnojamojo turto objektą.
Be to, sparti ekonomikos plėtra bei atlyginimų augimas leido išlaikyti būsto įperkamumo rodiklius palyginti sveikame lygyje, tiesa, pastaruoju metu jie prastėja, tačiau ilgą laiką pajamų ir būsto kainų tendencijos judėjo darniai ir tvariai.
Tuo metu Vakarų šalių didmiesčiuose, pasak ekonomistės, situacija – visai kitokia.
„Viena vertus, dėl itin aukštų būsto kainų, įperkamumo rodikliai yra gerokai žemesni. Kita vertus, pati nuomos rinka gerokai brandesnė, labiau išvystyta, tai formuoja ir kitokius gyventojų įpročius. Ne viena vyresnė karta tiesiog nuomojasi būstą, tad ir jaunimas net nesvarsto tokio būsto pirkimo.
Kažkiek įtakos gali turėti ir tai, kad Vakarų išsivysčiusiose šalyse jaunimas nejaučia didelio finansinio nerimo ir spaudimo, neskuba įsikinkyti į vadinamą suaugusiojo gyvenimą. Studijuoja, keliauja, gerokai ilgiau ieško savęs, neskuba susisaistyti finansiniais saitais.
Tam užnugarį sukuria tėvų parama, dosnios paramos sistemos. Lietuvoje jaunimas, priešingai, labiau pratęs skubėti įsitvirtinti darbo rinkoje ir, galbūt su tėvų parama, bet kurti savarankišką gyvenimą“, – dalijosi pašnekovė.
Ateityje situaciją koreguos išaugusios NT kainos?
Tiesa, ateityje Lietuvos gyventojų situacija gali kardinaliai pasikeisti.
Tikėtina, kad jei sparčiai augančios būsto kainos apsunkins galimybes jaunimui įsigyti pirmąjį būstą, o tada jauni gyventojai turės mažiau turto.
Ekonomistė pabrėžia, kad iš tiesų, tokios rizikos negalima atmesti, ypač jei būsto kainos ilgą laiką augtų netvariai, t. y. gerokai sparčiau nei atlyginimai.
„Pablogėjusio būsto įperkamumo džiną įprašyti atgal į butelį labai sunku, nes dominuojant urbanizacijos procesams, augant ir stiprėjant miestams, gyventojų nuolat daugėja, auga būsto paklausa ir reikšmingesnės būsto kainų korekcijos yra pakankamai retos.
Jau dabar įsigyti būstą jaunoms šeimoms kyla vis daugiau problemų, nes sparčiau už algas kylant būsto kainoms, įperkamumas šiemet prastėja“, – paaiškino ji.
Vis dėlto, anot ekonomistės, spartesnis kainų šuolis, tikėtina, yra laikinas, nes jį pakurstė vienkartinės priežastys.
Be to, šiemet buvo rinkai pasiūlyta naujų projektų ir fiksuoti nauji pasiūlos rekordai. Tai, anot specialistės, turėtų apmalšinti būsto kainų kilimą.
„Rimtų ekonominių ir socialinių problemų gali sukelti netvari situacija, kai būsto įperkamumas prastėja ilgesnį laiką, o pasiūlos struktūra chroniškai neatitinka paklausos.
Pavyzdžiui, vystytojams patraukliau statyti itin nedidelius, bet prestižinės klasės būstus, kurie patrauklūs investiciniams pirkėjams, tuo tarpu rinkoje yra reikšmingas ilgalaikis ekonominės klasės didesnio pirmojo būsto šeimoms stygius“, – paaiškino I. Genytė-Pikčienė.
Šaltinis: TV3.LT
