Lietuvoje artėja dideli pokyčiai visiems, kurie planuoja statyti ar pirkti naujus namus. Seimas jau priėmė naujus reikalavimus, kurie visiškai pakeis mūsų supratimą apie pastatų statybą. Šie sprendimai palies ne tik valstybinius objektus, bet ir kiekvieną paprastą gyventoją.
Politikai žada, kad nauja tvarka padės sutaupyti daug pinigų ir apsaugos gamtą. Tuo metu ekspertai pataria neskubėti džiaugtis ir siūlo įvertinti kur kas gilesnę šio sprendimo prasmę. Pasak jų, tam tikri griežti standartai yra kuriami ne šiaip sau, o tam, kad ateityje išvengtume labai skaudžių klaidų.
Be to, kyla klausimų ir dėl įprastų namų patogumų, pavyzdžiui, ar ateityje naujuose namuose dar galėsime ramiai pasikurti tikrą židinį.
Pokyčiai padės sumažinti energijos išlaidas
Socialdemokratų partija savo „Facebook“ paskyroje teigė, kad Seimo priimtos Statybos įstatymo pataisos ateityje padės užtikrinti, jog naujai statomi namai būtų pigesni eksploatuoti, o energijos kainos gyventojams nekeltų tiek rūpesčių.
„Pataisos įsigalios 2026 m. liepos 1 d. Naujasis teisinis reguliavimas taps vienu svarbiausių žingsnių įgyvendinant Europos Sąjungos klimato neutralumo tikslus ir transformuojant Lietuvos statybų sektorių į tvaresnį ir energiškai efektyvesnį“, – pabrėžia L. Jonauskas.
Įstatyme taip pat įtvirtinta nauja „visai netaršaus pastato“ sąvoka. Tai labai didelio energinio naudingumo pastatas, kuriam reikalingas labai mažas energijos kiekis ir kuris visai neišskiria anglies dioksido iš iškastinio kuro, o jį eksploatuojant išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra nulinis arba labai mažas.
Numatyta, kad nuo 2028 m. sausio 1 d. tokie reikalavimai bus taikomi naujiems valstybės ir savivaldybių pastatams, o nuo 2030 m. sausio 1 d. – visiems naujai statomiems pastatams.
Be to, priimtais pakeitimais patikslinta pastatų modernizavimo sąvoka, ją susiejant su finansavimo šaltiniais, taip pat numatyta griežtesnė esamų pastatų kontrolė.
Standartai reikalingi tam, kad gyventojai nekartotų klaidų
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius socialiniame tinkle „Facebook“ ragino į naujus reikalavimus pažvelgti plačiau ir neapsiriboti vien tiesioginių išlaidų vertinimu.
Jis pabrėžė, kad Seimo priimtos Statybos įstatymo pataisos nėra vienos politinės jėgos sprendimas.
„Gal pirmiausia reikia paminėti, kad čia yra ne vien socialdemokratų kaltė ir ne vien socialdemokratų nuopelnas, kad buvo pakeistas Statybos įstatymas. Tai tiesiog ES pastatų energetinio naudingumo direktyvos, priimtos dar 2024 metais, perkėlimas į Lietuvos teisės sistemą. Būdami ES šeimos nariais, turime tam tikrus šeimos susitarimus, pavyzdžiui, priimti bendrai sutartas tvarkas.
Socialdemokratai (beje, kaip ir visos kitos Seime veikiančios tradicinės partijos) tiesiog pritarė anksčiau ES mastu sutartam kompromisui, kaip ir numato ES susitarimuose“, – rašė jis.
Energetikos ekspertas neslėpė, kad vertinant dabartinėmis energijos kainomis papildomos investicijos, reikalingos pereinant prie visai netaršių pastatų, gali neatsipirkti.
Jis taip pat pažymėjo, kad mažinant iškastinio kuro vartojimą egzistuoja ir kitos alternatyvos – nuo nuostolių tinkluose mažinimo iki senų neefektyvių pastatų renovacijos.
Vis dėlto M. Nagevičius ragino atsižvelgti ne tik į tiesiogines išlaidas, bet ir į platesnius energijos vartojimo kaštus – vietinę taršą, jos poveikį žmonių sveikatai bei ekonomikai, taip pat priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro.
Jo teigimu, efektyvių pastatų statyba kuria pridėtinę vertę ir vietos ekonomikai.
„Taip pat pridėtinę vertę, kuri gaunama, statant tuos visai netaršius pastatus: visos tos izoliacijos, rekuperacijos, aukštos šiluminės varžos durys bei langai, automatika ir t. t. yra gaminama ES, projektuojama, įrenginėjama Lietuvoje.
Iš to uždirba vietinis verslas, moka mokesčius į šalies biudžetą ir galų gale išeina, kad, įrengus brangų neatsiperkantį įrenginį, atmetus iš kainos visus pinigus, kurie lieka šalyje, tas įrenginys visai atsiperka makroekonominiu vertinimu“, – teigė jis.
Pasak jo, būtent todėl standartai reikalingi tam, kad žmonės, priimdami sprendimus šiandien, nepadarytų klaidų, kurias vėliau būtų sunku arba neįmanoma ištaisyti.
„Standartai apsaugo žmones nuo klaidų. Jie padeda išvengti nekokybės, gedimų, trumpalaikių ir sveikatai kenkiančių sprendimų. Sakytum, tegul žmogus pats sprendžia: jei nori, tegul atremia siją ant 2 centimetrų, gal ir išlaikys.
Tegul pats prisiima riziką. Tačiau taip negalima – be standartų. Nes tai būtų žmonių apgavystė, pasinaudojant jų nežinojimu ir nepakankamu informuotumu“, – pridūrė M. Nagevičius.
Nauji reikalavimai gali dar labiau didinti būsto kainas
TV6 laidos „Praeities žvalgas“ vedėjas Šarūnas Jasiukevičius socialiniuose tinkluose pasidalijo kritišku vertinimu dėl Seimo priimtų Statybos įstatymo pataisų. Jo teigimu, nuo 2030 metų naujiems pastatams keliami reikalavimai bus griežtesni nei dabar galiojantys A++ energinio naudingumo standartai.
Jis teigė, kad, be aukštesnių sandarumo ir šiluminės varžos reikalavimų, bus tikrinama, ar projekte numatyti sprendimai yra įgyvendinti praktiškai. Š. Jasiukevičius taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kokią įtaką šie pokyčiai gali turėti naujų būstų kainoms.
„Tam, kad atitiktų aukštesnius nei A++ energetinės klasės sandarumo reikalavimus, namo apšiltinimo kaina nuo B klasės skiriasi ne procentais, bet kartais. Nauji namai taps dar sunkiau įperkami“, – rašė jis.
Pasak jo, dėl būsto įperkamumo problemų su sunkumais gali susidurti ir jaunos šeimos, kurioms nuosavas būstas jau dabar tampa sunkiai pasiekiamu tikslu.
Š. Jasiukevičius taip pat svarstė, kaip naujieji reikalavimai galėtų paveikti židinių naudojimą naujai statomuose namuose. Jis kėlė prielaidas, kad dėl griežtesnių sandarumo ir nulinės emisijos reikalavimų gali atsirasti papildomų techninių sąlygų.
„Židiniai galės būti tik dekoratyviniai. Dėl namo sandarumo reikalavimų, negalės, degimui reikalingo, oro imti iš pastato vidaus. Privalės turėti atskirą, rekuperatoriaus tipo, oro tiekimą iš lauko. Be to, reikalavimas nulinės, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, emisijos, reiškia, kad židiniai ir pečiai privalės turėti suodžių filtrus ir CO2 katalizatorius“, – teigė jis.
Š. Jasiukevičius taip pat kėlė klausimą, ar ateityje griežtesnė kontrolė negalėtų būti taikoma ir jau esamiems pastatams.
„Paskutinėje eilutėje parašyta užuomina apie griežtesnę senų statinių kontrolę. Ar nebus nauji reikalavimai, atgaline data, pradėti taikyti ir esamiems statiniams?“ – svarstė Š. Jasiukevičius.
Jau pastatytų namų savininkams – svarbi žinia
Dalis gyventojų sunerimo, kad nauji energinio naudingumo reikalavimai gali reikšti malkinių židinių ir krosnelių pabaigą naujuose namuose.
„Malkos yra priskiriamos atsinaujinantiems energijos ištekliams ir nėra iškastinis kuras. Vis dėlto jomis kūrenami židiniai ir krosnelės nėra pakankamai efektyvūs, kad pastatas atitiktų visai netaršiam pastatui keliamus reikalavimus“, – nurodo Aplinkos ministerija.
Anot jų, židiniai ir krosnelės galės likti namuose kaip papildomas sprendimas.
„Nėra draudžiama židinių ar krosnelių įrengti kaip dekoratyvinio elemento arba naudoti juos kaip rezervinį (laikiną) šilumos šaltinį“, – pažymi ministerijos atstovai.
Taip pat primenama, kad nuo 2028 m. sausio 1 d. visai netaršių pastatų reikalavimas bus taikomas naujiems valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei įmonių pastatams, o nuo 2030 m. – visiems naujiems pastatams.
Tuo metu jau pastatytų individualių namų savininkams ministerija siunčia raminančią žinią.
„Individualiems namams, kurie turi galiojantį pastatų energinio naudingumo sertifikatą, statybos įstatymo pakeitimas įtakos neturi“, – teigiama komentare.
Vis dėlto pasibaigus sertifikato galiojimui, energinis naudingumas bus vertinamas pagal atnaujintus reikalavimus.
Kiek naujieji standartai gali paveikti statybų kainą, ministerija konkrečiai nevertina. Pasak jų, galutinę būsto kainą lemia ne tik statybos darbai ar medžiagos, bet ir sklypo įsigijimas, projektavimas, infrastruktūra bei mokesčiai.
„Būsto kainą lemia daug veiksnių, todėl pasakyti tikslius skaičius labai sudėtinga. Aplinkos ministerijos skaičiavimais, apie 46 proc. galutinės būsto kainos sudaro sklypo įsigijimo, projektavimo, infrastruktūros ir mokesčių sąnaudos, likusius 54 proc. – statybos medžiagų ir įrengimo darbų kaina, termoizoliacija sudaro iki dešimtadalio statybos medžiagų ir įrengimo darbų kainos“, – nurodo ministerija.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad didžiausia energijos dalis sunaudojama ne statant, o eksploatuojant pastatą.
„Skaičiuojama, kad daugiau energinių išteklių sunaudojama pastatą eksploatuojant nei statybų metu. Pastato eksploatacijai tenka 60 proc. visų energinių išteklių“, – teigiama komentare.
Anot Aplinkos ministerijos, ilgalaikėje perspektyvoje didesnis energinis efektyvumas leidžia sumažinti energijos poreikį, eksploatavimo sąnaudas ir CO2 emisijas.
„Naujai statomiems pastatams nėra numatytų kompensavimo ar paramos mechanizmų. Parama tęsiama jau pastatytų ir naudojamų pastatų renovacijai (modernizavimui)“, – pažymi Aplinkos ministerija.
Šaltinis: TV3.LT
