Kiaunės žmonių namuose – kur kas dažnesnė problema, nei gali pasirodyti, ypač gyvenant arti miško. Jos įlenda į palėpes, pastoges ar kitas sunkiau pasiekiamas namo vietas, o apie nekviestus gyventojus žmonės dažniausiai supranta iš naktimis girdimų cypimo ar draskymo garsų.
Vis dėlto kenkėjų naikinimo specialistas Ąžuolas Maštaras sako, kad ne visada palėpėje triukšmaujantis gyvūnas yra kiaunė.
Kartą į kaime gyvenančių žmonių namus specialistai vyko manydami, kad teks aiškintis dėl palėpėje gyvenančios kiaunės, tačiau vietoje jos rado tikrą „žiurkių rojų“.
Kiaunės į palėpes ateina ne šiaip sau
Ą. Maštaro teigimu, prašymų padėti dėl kiaunių sulaukiama gana dažnai. Dažniausiai žmonės skambina išgirdę keistus garsus palėpėje ar pastogėje.
„Visa esmė paprastai būna visai ne kiaunėse. Kiaunes privilioja žiurkių arba pelių šlapimas. Jis turi labai specifinį, aštrų kvapą, kurį kiaunės iš tolo užuodžia“, – aiškino specialistas.
Pasak jo, pelės kiaunėms tampa lengvai pasiekiamu maisto šaltiniu. Todėl jei palėpėje įsikuria graužikai, ilgainiui ten gali užsukti ir kiaunės.
„Kiaunės ieško pelių, nes jaučia, kad jų ten yra. Tai yra jų maisto šaltinis – labai patogus, kur kas patogiau nei gaudyti graužikus kažkur miške“, – sakė Ą. Maštaras.
Viskas prasideda nuo musių
Specialistas pastebi, kad daugiau skambučių dėl tokių problemų sulaukiama rudenį. Priežastis, anot jo, gana paprasta – į namų šiltinimo medžiagas žiemoti lenda musės, o paskui jas seka pelės.
„Pelės eina gaudyti musių, kurios sulenda į namų apšiltinimo medžiagą. Toje medžiagoje jos žiemoja, o pelėms tai yra vienas iš delikatesų.
Kadangi pelės ten pakankamai gerai įsijaučia, palieka daug šlapimo, daug kvapų, tada juos užuodžia kiaunės“, – pasakojo pašnekovas.
Pasak Ą. Maštaro, tokie atvejai dažniau pasitaiko ne miesto centre, o namuose, esančiuose netoli miško, vandens telkinių ar kaimiškose vietovėse.
Pagyvenusi pora manė, kad palėpėje – kiaunė
Vieną įsimintinesnių atvejų specialistas prisimena iš kaimo vietovės. Į jį kreipėsi pagyvenusi pora, įsitikinusi, kad jų namo palėpėje naktimis laksto kiaunė.
„Žmonės patys tos kiaunės nebuvo savo akimis matę. Jie sakė, kad naktį ji cypia, duodasi, kelia triukšmą. Nuvykome pasižiūrėti, bet ten jokių kiaunių nebuvo“, – pasakojo Ą. Maštaras.
Atvykę specialistai palėpėje rado visai kitą problemą – gausybę žiurkių.
„Radome žiurkių. Ir ne truputį, o ohoho, kiek žiurkių. Ten buvo vienos skylės, vieni urvai, visur pilna žiurkių išmatų. Tiesiog žiurkių rojus“, – sakė pašnekovas.
Žiurkės palėpę pavertė gyvenamąja vieta
Ą. Maštaro teigimu, šiuo atveju žiurkės palėpėje negyveno dėl maisto. Joms tai buvo patogi slėptuvė, o maisto jos eidavo ieškoti į netoliese esančius ūkinius pastatus.
„Palėpė buvo netoli sandėlių, netoli vietos, kur laikomi gyvuliai. Matyt, žiurkės naktį eidavo į tuos pastatus paėsti, o gyventi joms buvo labai patogu palėpėje. Namas buvo, kaip dažnai sakau, visas kiauras, taigi jos ten puikiausiai gyveno ir jauniklius vedė“, – pasakojo specialistas.
Pasak jo, problema buvo išspręsta gana greitai – pritaikius graužikų naikinimo priemones, situaciją pavyko suvaldyti maždaug per savaitę.
Pasak specialisto, pirmasis ženklas, kad palėpėje ar pastogėje gali būti įsibrovėlių, beveik visada yra garsai.
„Dažniausiai žmonės girdi lakstymą, cypimą, kasimą. Kiaunės plėšo apšiltinimo medžiagą, todėl garsas vis tiek kažkoks yra“, – sakė Ą. Maštaras.
Kartais gyventojai pamato ir patį gyvūną – pavyzdžiui, kaip jis įbėga į namo palėpę pro plyšį. Vis dėlto specialistas pabrėžia, kad žmonės ne visada atskiria kiaunę nuo kitų gyvūnų.
„Ne visada būna kiaunės, kartais būna ir šeškai. Žmonės to dažnai neskiria, bet esmė yra ta pati“, – teigė jis.
Didžiausia žala – išdraskyta šiltinimo medžiaga
Ą. Maštaro teigimu, kiaunės žmonių paprastai nepuola, todėl labiausiai reikėtų bijoti ne įkandimų, o žalos namui.
„Kiaunės žmogaus nepuola. Tai laukinis gyvūnas, jis stengiasi kiek įmanoma išvengti susitikimo su žmogumi“, – ramino specialistas.
Tačiau palėpėje įsisukusios kiaunės gali pridaryti nemažai nuostolių.
„Dažniausiai žala yra ta, kad jos išdrasko visą apšiltinimo medžiagą. Tada žmogui prasideda kitos problemos – dėl apšiltinimo, šerkšno, vandens, kondensato šaltuoju metų laiku“, – aiškino jis.
Pasak specialisto, kai kuriais atvejais vaizdas palėpėje atrodo itin prastai.
„Kartais atrodo kaip po karo – viskas būna išdraskyta“, – sakė Ą. Maštaras.
Kaip apsisaugoti nuo kiaunių?
Specialisto teigimu, svarbiausia – užkirsti kelią gyvūnams patekti į pastatą. Kiaunė į palėpę nepatenka atsitiktinai – ji randa plyšį, skylę ar kitą angą.
„Kiaunė neatskrenda oru ir per kaminą neįlenda. Ji įlenda per kažkokias skyles. Aš visada rekomenduoju užsikalti visus plyšius, skyles ir tarpus, kad kiaunė neturėtų kur įlįsti“, – sakė Ą. Maštaras.
Tam, pasak jo, gali padėti smulkūs metaliniai tinkleliai, kurių nebrangiai galima įsigyti daugelyje statybinių prekių parduotuvių.
Jie vidun neleidžia patekti ne tik kiaunėms, bet ir pelėms, žiurkėms, šikšnosparniams ar kitiems gyvūnams.
Kodėl neužtenka tik išvyti kiaunę?
Ą. Maštaras pabrėžia, kad vien išvyti ar pagauti kiaunę dažnai neužtenka. Jei palėpėje lieka pelės, žiurkės ar jų kvapai, problema gali sugrįžti.
„Jeigu sutvarkome problemą su pelėmis, nelieka pelių šlapimo kvapo, nebūna ir kiaunių. Tai dažniausiai pasiteisina“, – sakė specialistas.
Anot jo, įmonės dažniausiai ne gaudo kiaunes, o konsultuoja žmones ir siūlo spręsti priežastį – graužikų problemą.
„Kiaunė iš principo nėra kenkėjas. Mes jų negaudome, bet konsultuojame žmogų, paaiškiname, ką daryti, ir dažniausiai siūlome deratizacijos paslaugą, nes daugeliu atvejų ji padeda“, – teigė Ą. Maštaras.
Jei žmogus vis dėlto nori sugauti kiaunę, specialistas pataria rinktis gyvagaudžius spąstus, o sugautą gyvūną išvežti toliau nuo namų ir paleisti miške.
„Įdedi, pavyzdžiui, vištienos, pagauni, išveži 10–15 kilometrų į mišką ir paleidi. Tada nei žalos gamtai padarai, nei kažkokį nusikaltimą“, – patarė jis.
Šaltinis: TV3.LT
