Naujausia apklausa parodė, ką gyventojai mano apie karą ir Ukrainą: „Kalbos apie visuomenės nuovargį remti Ukrainą yra perdėtos“

Naujienos

2023 m. spalio–lapkričio mėn. atliktas „Eurobarometro“ tyrimas rodo, kad nepaisant geopolitinės įtampos ir ekonominio neapibrėžtumo, 8 iš 10 Lietuvos gyventojų yra patenkinti savo dabartiniu gyvenimu. Šis rodiklis Lietuvoje pasiekė istorines aukštumas. „Eurobarometras“ tyrimas taip pat atskleidė, jog gyventojai Europos sąjungoje yra linkę remti Ukrainą kovoje prieš okupantą.

Taip pat tyrimas rodo, kad pasitikėjimas Europos Sąjunga lieka stabiliai aukštas: Lietuvoje Europos Sąjunga pasitiki 63 proc. Lietuvos gyventojų. Labiau nei Lietuvoje ES pasitikima tik Danijoje ir Švedijoje (po 68 proc.).

Visuomenė toliau remia Ukrainą ir mato Rusiją kaip grėsmę

Trečiadienį vykusios spaudos konferencijos metu Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sakė, jog kalbos apie visuomenės nuovargį remiant Ukrainą yra „gerokai perdėtos“ – daugelis europiečių vis dar mato Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą kaip saugumo grėsmę tiek visai Europai, tiek atskiroms valstybėms.

„Europiečių palaikymas įvairiems Europos veiksmams remti Ukrainą išlieka stiprus, lietuvių – vienas stipriausių Europoje; lietuviai – ir vieni didžiausių Ukrainos narystės ES rėmėjų. Taip pat 8 iš 10 lietuvių bei 7 iš 10 europiečių mato Rusijos invaziją į Ukrainą kaip potencialią grėsmę savo šalies saugumui. Panašus skaičius mano, kad palaikydama Ukrainą ES gina Europos vertybes“, – sakė Marius Vaščega.

„Eurobarometras“ tyrimas parodė, jog daugelis gyventojų pritaria Europos sąjungos gynybos struktūrų tolimesniam vystymui.

„Didelis europiečių palaikymas intensyvesniam ES veikimui gynybos klausimais suteikia optimizmo: didesniam ES bendradarbiavimui gynybos srityje pritaria 88 proc. lietuvių bei 79 proc. europiečių, didesniam gynybos finansavimui pritaria 78 proc. lietuvių ir 65 proc. europiečių, ES gynybos pramonės pajėgumų didinimui pritaria 84 proc. lietuvių ir 69 proc. europiečių. “, – teigė Marius Vaščega.

Ukrainos vėliava (nuotr. SCANPIX)

Pritaria tiek humanitarinei, tiek karinei pagalbai Ukrainai

„Eurobarometro“ tyrimas atskleidė, kad kalbant apie pagalbą Ukrainai, daugiausia apklaustųjų (95 proc. Lietuvoje ir 89 proc. vidutiniškai kitose šalyse) pritaria humanitarinės pagalbos nukentėjusiems žmonėms teikimui. Taip pat gana vieningai sutariama dėl karo pabėgėlių priėmimo Europos Sąjungoje (pritaria 93 proc. Lietuvos ir vidutiniškai 84 proc. kitų šalių piliečių) ir finansinės paramos Ukrainai (pritaria 86 proc. Lietuvos ir vidutiniškai 72 proc. kitų šalių piliečių). Karinės paramos teikimui Ukrainai pritaria 83 proc. Lietuvos piliečių, o kitose ES šalyse – vidutiniškai 60 proc.

„Kalbos apie visuomenės nuovargį remti Ukrainą yra perdėtos. Europoje matome aiškų suvokimą, kad Rusijos invazija į Ukrainą yra grėsmė tiek ES, tiek atskiroms valstybėms“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Be to, 79 proc. Lietuvos piliečių ir vidutiniškai 61 proc. kitų ES šalių piliečių pritaria kandidatės tapti ES nare statuso suteikimui Ukrainai. Tik Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje tam pritaria mažiau nei pusė apklaustųjų.

„Eurobarometro“ apklausa nagrinėjo ir Rusijos karo Ukrainoje poveikio saugumui ir ekonomikai vertinimą. Apklausos duomenys atskleidė, jog Lietuvoje piliečiai yra bene labiausiai Europoje linkę remti Ukrainą.

84 proc. Lietuvos piliečių mano, kad Rusijos invazija Ukrainoje yra potenciali grėsmė šalies saugumui. Visoje Europos Sąjungoje apie savo šalis taip galvoja vidutiniškai 73 proc. apklaustųjų. Prieš metus taip galvojo 89 proc. Lietuvos piliečių ir vidutiniškai 76 proc. kitų šalių piliečių. Šiuo metu daugiau nei Lietuvoje manančių, kad Rusijos invazija Ukrainoje kelia grėsmę jų šaliai, yra Lenkijoje (90 proc.), Švedijoje (88 proc.), Suomijoje (85 proc.), taip pat labai daug taip manančių yra Portugalijoje, Danijoje (po 82 proc.).

Daugiau nei 90 proc. apklaustų Lietuvos piliečių mano, kad karas Ukrainoje turi rimtų ekonominių pasekmių valstybei. Taip galvoja vidutiniškai 83 proc. apklaustųjų kitose ES šalyse. Šie skaičiai yra iš esmės nepakitę, palyginti su buvusiais prieš metus. Gerokai mažiau respondentų mano, kad karas turi rimtų finansinių pasekmių jiems asmeniškai: Lietuvoje taip galvojančių yra 46 proc., o visoje ES – 58 proc. Lietuvoje šis rodiklis per metus sumažėjo 14 p.p., o visoje ES – 5 p.p.

Karinė pagalba Ukrainai (nuotr. SCANPIX)

Sumažėjo infliacijos ir energetikos klausimų svarba

„Eurobarometras“ tyrimas taip pat atskleidė, kokie socialiniai klausimai pastaraisiais metais tapo mažiau aktualūs gyventojams, bei kurie laikomi svarbiausiais.

Kaip pastebėjo dr. Mindaugas Degutis, šiemet gyventojams buvo mažiau aktualios infliacijos ir energetikos temos. Kaip svarbiausią problemą infliaciją įvertino apie 40 proc. europiečių – tai 10 proc. mažesnis rodiklis, nei praėjusiais metais.

Gerokai sumažėjo ir energetikos klausimų svarba – jei prieš metus apie 20 proc. europiečių tai įvardijo kaip svarbią problemą, šiandien tik 9 proc. europiečių ir 5 proc. lietuvių energetikos klausimus įvardija kaip svarbiausią problemą.

Kaip viena svarbiausių problemų lietuviams įvardijama tarptautinė padėtis – apklausos formuluotėje nebuvo klausiama apie karą Ukrainoje, tačiau apklausa buvo atlikta spalio pabaigoje – lapkričio pabaigoje, po Hamas išpuolio spalio 7 dieną. Tai galėjo turėti įtakos rezultatams. Tarptautinę padėtį, kaip svarbiausią problemą, įvardijo 17 proc. lietuvių, bei 11 proc. europiečių.

Infliacija (nuotrauka: Fotodiena/Fotodiena)

Gyventojams vis svarbesniais tampa ekonominiai, sveikatos apsaugos ir švietimo klausimai

Vis daugiau gyventojų didesnę svarbą suteikia sveikatos apsaugos klausimams. Šiemet 18 proc. lietuvių sveikatos apsaugą įvardijo kaip svarbiausią problemą, praėjusiais metais – tik 11 proc. apklaustųjų.

Panašiai padidėjo ir susirūpinimas dėl mokesčių. Jei praėjusiais metais 14 proc. apklaustųjų įvardijo tai kaip svarbiausią problemą, šiemet rodiklis padidėjo iki 21 proc. Pasak dr. Mindaugo Degučio, šie pokyčiai galėjo būti susiję su diskusijomis visuomenėje mokesčių klausimais – tiek dėl NT mokesčio, tiek dėl svarstytos mokesčių reformos.

Lygiai tiek pat – 21 proc. apklaustųjų įvardija ekonominę padėtį kaip svarbiausią visuomenės problemą. Tačiau, prašant respondentų įvertinti ekonominių klausimų įtaką jų gyvenimui, svarbiausia problema ekonominę padėtį įvardija 11 proc. respondentų. Tai rodo skirtumą tarp to, kaip ekonominiai klausimai yra suvokiami asmeniškai, ir kaip platesniame kontekste.

Daugiau nei dvigubai daugiau gyventojų švietimą mato kaip svarbiausią problemą – per metus šis skaičius padidėjo nuo 7 iki 16 proc. M. Degučio teigimu, toks lietuvių vertinimas susijęs su vykusiu mokytojų streiku.

Mokytojų streikas (nuotr. Skirmantas Lisauskas / BNS)

Apklausta virš 1000 respondentų 27 Europos sąjungos valstybėse

„Eurobarometro“ tyrimas atliktas 2023 m. spalio 24 – lapkričio 12 d. visose 27 ES valstybėse narėse Europos Komisijos užsakymu. Tyrimo metu tiesioginio interviu metodu visoje Lietuvoje apklausti 1013 respondentai, atrinkti atsitiktinės tikimybinės atrankos būdu. Respondentų amžius – 15 ir daugiau metų. Apklausa reprezentuoja visų Lietuvos piliečių nuomonę su ne didesne nei 3,1 proc. statistine paklaida, o visos ES piliečių nuomonę – su ne didesne nei 0,6 proc. statistine paklaida.

Šaltinis: tv3.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!