Užsienio politika susidomėjusi premjerė Inga Ruginienė vis labiau skleidžia sparnus – ne tik svajoja susitikti su Donaldu Trumpu, bet ir tikina esanti kompetentinga Lietuvai atstovauti Europos Vadovų Taryboje. Ankstesnėje kadencijoje teisę vykti į Europos Vadovų Tarybą iš prezidento Gitano Nausėdos siekė perimti konservatoriai ir premjerė Ingrida Šimonytė – dėl to politikai smarkiai pykosi. Dabar Prezidentūra kelią į Briuselį I. Ruginienei pastoja iš anksto – pareiškė trumpai ir aiškiai: pareigomis su ja nesidalys. Premjerė tai vadina institucijų lenktynėmis.
Ankstesnėje valdžioje užsienio politiką formavo Gabrielius Landsbergis, Ingrida Šimonytė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Nors tiek prezidentas, tiek Vyriausybė laikėsi vienos užsienio politikos krypties, konfliktų netrūko.
Užgauna prezidento jautriąsias vietas
Vienas pagrindinių nesutarimų tarp ankstesnės konservatorių valdžios ir prezidento G. Nausėdos – kas turėtų vykti į Europos Vadovų Tarybą atstovauti Lietuvos interesams. Prieš G. Nausėdą tai darė prezidentė Dalia Grybauskaitė, o konservatoriai siekė, kad į Briuselį vyktų ir jų Vyriausybės vadovė I. Šimonytė.
Konfliktui aštrėjant, o konservatoriams baigiant kadenciją, prezidentas pasirinko kitą pusę – socialdemokratus. Šie rėmė G. Nausėdą rinkimuose, o prezidentas neslėpė simpatijų dar neišrinktiems socialdemokratams.
G. Nausėda tikėjosi, kad socialdemokratai, priešingai nei konservatoriai, nekels šio klausimo ir leis jam vienam vykti į Briuselį. Tačiau prabėgus pusantrų metų viename interviu premjerė I. Ruginienė pareiškė neabejojanti savo kompetencija atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje. Tokie pasvarstymai iškart sulaukė griežtos Prezidentūros reakcijos.
„Labai tiesiai šviesiai – ne. Kad suprastumėte, tai yra šiek tiek kaip klubas: arba tu esi jo narys, arba nesi“, – sakė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
„Ruginienės noras dalyvauti EVT jau užgauna Nausėdos jautriąsias vietas“, – teigė buvęs Andriaus Kubiliaus patarėjas Virgis Valentinavičius.
Premjerė tąkart pridūrė nenorinti priešinti Vyriausybės ir Prezidentūros, tačiau galėtų atlikti šį darbą. Tiesa, ryte paklausta apie savo ambicijas atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje, ji į klausimą atsakyti nepanoro.
„Manau, kad kol kas Ruginienės noras spindėti užsienio politikoje kyla dėl to, kad ji netvirtai jaučiasi vidaus politikoje. Siūlyčiau jai tęsti „mokslus“ vidaus politikoje, nes čia ji gali tapti patrankų mėsa per kelis rimtesnius susitikimus“, – svarstė konservatorius Žygimantas Pavilionis.
Ruginienė tikina – susitikimui su Trumpu yra pasiruošusi
Kad I. Ruginienė atrado užsienio politiką kaip ją dominančią sritį, nėra paslaptis. Premjerė netgi yra davusi užsienio reikalų ministrui užduotį suorganizuoti susitikimą su D. Trumpu ir jo administracija – apie tai skelbia naujienų portalo „Delfi“ šaltiniai.
„Kaip ir sakiau, gandų nekomentuosiu, tačiau jeigu toks susitikimas įvyktų, būsiu jam pasirengusi“, – sakė I. Ruginienė.
Viešai pasirodžius tokiai informacijai, Prezidentūra pareiškė taip pat planuojanti G. Nausėdos susitikimą su D. Trumpu.
„Man tai panašu į panikos ženklą prezidento dvare – padaryti viską, kad I. Ruginienė nekištų nagų“, – kalbėjo V. Valentinavičius.
Tad kas pirmasis nuvyks į Baltuosius rūmus ir sėdės greta D. Trumpo Ovaliajame kabinete, kol kas lieka mįslė. Teigiama, kad dabartinė JAV administracija yra nenuspėjama – galbūt proveržiu galėtų tapti net santykių su Baltarusija gerinimas ar trąšų tranzito atnaujinimas.
„Ji gali pataikyti į tą trumpalaikį interesą „parduoti“ Lietuvą Lukašenkai“, – sakė Ž. Pavilionis.
Prieš dešimtmetį su D. Trumpu ne kartą akis į akį buvo susitikusi D. Grybauskaitė, jam pradėjus pirmąją kadenciją. Tačiau ir tuomet susitikimuose dalyvaudavo visos Baltijos šalys kartu, o ne kiekviena atskirai.
Šaltinis: TV3.LT
