„Kaip man dėl tavęs ne gėda, Oželyte!“ – LRT.lt laidoje „Teleportacija“, žiūrėdama archyvinius įrašus, sako Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė, aktorė, politinė ir visuomenės veikėja Nijolė Oželytė. „Aš tyčia nesakau „sovietų“, nes nebuvo sovietų – manęs nei latviai, nei Kazachstanas neokupavo – rusai okupavo visus aplinkui“, – emocijų neslepia laidos viešnia.
Nijolės Oželytės karjera – itin spalvinga: nuo vaidmenų kine, televizijoje iki graudinančių pareiškimų Lietuvai svarbiu metu bei juoką keliančių pokalbių. Visa tai išsaugota LRT archyvuose.
Nijolė Oželytė. 1984 m. / Martynas Vidzbelis
Žiūrėdama 1979 metais statytą filmą „Muzikinis maratonas“, Nijolė retoriškai klausia: „Tai kurgi čia tas rusiškumas? Kur?“ Aktorė pastebi, kad žvelgiant į senas nuotraukas susidaro įspūdis, tarsi rusų – lyg nebuvę.
„Visai nuostabūs lietuviški žmonės. […] Visada maniau, kad esu negraži ir turiu trumpas kojas. O tik pažiūrėkit, kokia nuostabi! Kažkas man dabar rašo į „Messengerį“: „O, kaip aš jus buvau įsimylėjęs!“ Sakau: „Tai kur tu buvai tada?“ – stebėdama kadrus iš filmo „Muzikinis maratonas“ komentuoja N. Oželytė.
Nijolė Oželytė filme „Muzikinis maratonas“ / LRT stop kadras
Neseniai vienas operatorius, pasakoja laidos viešnia, atsiuntė nuotraukas iš senų filmavimų. N. Oželytė stebisi, kaip rusai sugebėjo filmuose išvengti akivaizdaus buko absurdo, kuriuo buvo persmelktas visas Sovietų Sąjungoje gyvenančio žmogaus gyvenimas.
„Aš niekada apie tai nebuvau pagalvojusi, mane stebina mintis: na, parodykite tą rusišką debilumą, kuriuo buvo persmelkta viskas. Aš važinėjau, filmavausi po visą tą rusų okupuotą teritoriją. Aš tyčia nesakau „sovietų“, nes nebuvo sovietų – manęs nei latviai, nei Kazachstanas neokupavo – rusai okupavo visus aplinkui, – emocionaliai kalba Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė. – Pažiūrėkit – Europa, Vakarai.“
Nijolė Oželytė / D. Umbraso / LRT nuotr.
1978 metais pagal Otfriedo Preusslerio didelio pasisekimo sulaukusią pasaką „Raganiukė“ Lietuvoje sukuriamas to paties pavadinimo televizijos spektaklis vaikams. Stebėdama filmo ištraukas, aktorė prisimena garsųjį kolegos Vido Petkevičiaus pasirodymą tuomet draustoje rodyti roko operoje.
Nijolė Oželytė televizijos spektaklyje vaikams „Raganiukė“ / LRT stop kadras
„Čia buvo fantastika dėl kelių dalykų. Pirmiausia Preusslerio „Raganiukė“ tada buvo labai populiari. Juk nedaug buvo verčiama knygų. Antras dalykas – Vidas Petkevičius. Ar žinot, kas jis? Kai (Kęstutis – LRT.lt) Antanėlis pastatė roko operą „Jesus Christ Superstar“, jis dainavo Jėzaus vaidmenį. Tai buvo mūsų dievas! Na, bent jau mano, – prisiminusi juokiasi N. Oželytė. – Mano svajonė, kaip ir visų, kurie neturi klausos, mokėti dainuoti.
Aš maniau, kad jeigu mokėčiau dainuoti, tai išvis nekalbėčiau – tik dainuočiau viską gyvenime. Kaip man patinka dainavimas! Kompozitorius (Vygandas – LRT.lt) Telksnys pasakė, kad čia (TV spektaklyje „Raganiukė“ – LRT.lt) negali niekas kitas dainuoti. […] Kiek jis kankinosi! Čia beveik rečitatyvas, bet jis vis tiek prasikankino. Sako: „Vaikeli, na kaip šitaip gali būti?!“ O va taip!“
Nijolė Oželytė televizijos spektaklyje vaikams „Raganiukė“ / LRT stop kadras
1978 metais pasirodo režisierės Danutės Keturakytės filmas latvių rašytojo Andrejo Dripės romano „Paskutinis barjeras“ motyvais. N. Oželytė sunkiai prisimena šį, kaip pati sako, ištvirkėlės vaidmenį.
„Visada maniau, kad esu bloga aktorė. Vilniaus kino teatre (tais pačiais 1978-aisiais – LRT.lt) buvo filmo „Nebūsiu gangsteriu, brangioji“ premjera. Kažkoks nuostabiausias kritikas pasakė gražius žodžius apie mane. Aš buvau tikra, kad jis tyčiojasi! Ekrane aš mačiau tik tą pačią mergelką, vartančią akis dirbtinai ir t. t. Kokia kraupi ištvirkėlė! Daugiau tokių nevaidinau niekada gyvenime. […] Na bet čia… – super!“, – kritiškai savo vaidybą filme „Paskutinis barjeras“ vertina aktorė.
Nijolė Oželytė filme „Paskutinis barjeras“ / LRT stop kadras
1980-aisiais televizijos ekranuose parodomas „Raudonmedžio rojus“. Aktorė prisimena, kad visas filmas buvo filmuojamas tikruose interjeruose Kaune.
„Rašytojas (Vytautas – LRT.lt) Sirijos Gira susisiekė su manimi, kadangi jo sūnus hipiavo kartu su manimi, – prisimindama šypsosi N. Oželytė. – Per sūnų susisiekė ir pasakė, kad esu kaip iš akies traukta Airini (Kuperytė – LRT.lt). Jis aprašė tikrus žmones. Airini emigravo į Ameriką ir ten žuvo autokatastrofoje. […]
Šitas filmas yra puikus tuo, kad, aš tą vėliau sužinojau, prie ruso nebuvo galima rodyti nuogo kūno. Lygiai taip pat, kaip buvo gėda kurti šeimą, turėti vaikų ir t. t. Nebuvo galima rodyti nuogo kūno, tik iš nugaros tris sekundes užpakalį, nes užpakaliai visų vienodi. Tai šitame filme pirmą kartą buvo parodyta, o Dieve, Dieve, nuoga moters krūtis! Vienos Kauno aktorės.“
Raudonmedžio rojus. I dalis, Vyt. Sirijos Giros romano motyvais
Klausydama savo interviu, duoto 1988 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo metu, laidos viešnia neslopina emocijų. Nepriklausomybės akto signatarė džiaugiasi niekada nesusigundžiusi pinigais mainais už kažką, dėl ko dabar būtų labai gėda.
Nijolė Oželytė / J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Kaip man dėl tavęs ne gėda, Oželyte! Aš, aišku, primityvus sutvėrimas, bet kaip gera, kai ne gėda dėl nieko savo gyvenime. Net dėl to, kad stojai į komunistų partiją, tikėdama ją suardyti iš vidaus. Niekas negalėtų pacituoti jokio mano prokomunistinio pasisakymo. […]“, – didžiuodamasi sako Lietuvos nepriklausomybės akto signatarė, aktorė, politinė ir visuomenės veikėja Nijolė Oželytė.
Visos aktorės N. Oželytės reakcijos į archyvines vaizdo iškarpas su ja – LRT.lt laidos „Teleportacija“ mediatekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
