Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl veikimo prieš Lietuvą, kuris kai kurių ekspertų vertinimu artimas terorizmo traktavimui, tačiau vien griežtų formuluočių nepakanka. Kol Baltarusijos siunčiami balionai ir kitos hibridinės atakos nėra suvaldytos, Lietuva raginama imtis ryžtingesnių atsako priemonių
Apie tai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja VU TSPMI direktorė, profesorė Margarita Šešelgytė ir Europos Sąjungos gynybos komisaras Andrius Kubilius.
Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl veikimo prieš Lietuvą, ir tai yra artima terorizmo traktavimui. Ką tai reiškia ir ar išties nėra tų pastangų iš Lietuvos valstybės?
A. Kubilius: Tiesą sakant, tai čia aišku tų teisinių įvairių traktavimų galima ieškoti ir dėl terorizmo požymių, ir jau čia visi sutariame lyg ir dėl hibridinių požymių, bet nuo to, kad mes tai įvardinsime vienaip ar kitaip, nežinau, kas nuo to pasikeis
Visus nuostolius, kiek patiria mūsų keleiviai, kiek patiria oro uostas, kiek patiria tie patys vežėjai, kurių transporto priemonės vis dar yra areštuotos ar sulaikytos Baltarusijoje – visa tai yra nuostoliai, ir tuos nuostolius Baltarusija turės atlyginti.
Tai turėtų būti iš mūsų pusės labai aiškus ženklas, aiškus signalas ir parodomasis signalas. Tai čia aš tiesiog raginčiau apie tai pagalvoti Lietuvos pusę. Lygiai taip pat, mano įsitikinimu, laiškai yra gerai, parašyti komisijai yra gerai, bet gal būtų taip pat pravartu į tą patį Lietuvos pasienį atsivežti ir NATO ekspertų, ir su jais aptarti, ir tą parodyti, kad tai yra daroma.
Lygiai taip pat, nelaukiant, kol Lietuvos verslai ką nors sugalvos, būtų galima kviestis pačias žymiausias Europos kompanijas, dirbančias su dronais, su kitomis priemonėmis, su jais tartis, ką galima padaryti. Man atrodo, tokio konkretaus veikimo dar nėra pakankamai.
Iš mūsų valdžios daug pozicijų išsakoma, bet labai daug yra ir kritikos, ir premjerei daug kritikos dėl jos išsakytų žodžių. Kokie tie komentarai ir ar tikrai viskas yra padaroma iš mūsų valdžios pusės?
A. Kubilius: Tiesą sakant, aš tų komentarų čia nelabai galėčiau komentuoti, bet jeigu situacija dar nėra suvaldyta, tai reiškia, nėra viskas padaryta, ir pastangų ir aiškių veiksmų, kaip yra siekiama tą situaciją suvaldyti, man atrodo, tikrai reikia dar ieškoti.
Aš tiesiog raginčiau iš tikrųjų šiai problemai skirti ypatingą dėmesį, patį svarbiausią dėmesį tam sutelkti tariantis ir su partneriais, ir su NATO partneriais, su tarptautinėmis įmonėmis, kurios gamina dronus, ar antidronines priemones, kviestis juos, ieškoti tikrai tinkamiausių sprendimų ir tuos sprendimus daryti ir įgyvendinti.
Tai, nepaisant visų pažadų, kad tie balionai bus numušami, kol kas neteko girdėti, kad bent vienas balionas būtų pabandomas numušti. Tai vėl rodo kažkokį mūsų pusės trūkumą, aiškios koordinacijos ir aiškiai nutaikytų veiksmų.
Lietuvos valdžia sako, kad nesuvokia iš kritikų lūpų, kokioje situacijoje mes iš tiesų esame atsidūrę, kiek ji dabar pavojinga, ir kai kurie ekspertai tai pavadina jau ikikarinę krize ir kad mums reikia ryžtingiau priimti sprendimus. Ką jūs galvojate?
M. Šešelgytė: Tai be abejo, aš manau, kad yra žmonės, kurie suvokia. Klausimas, ar sprendimų priėmėjai suvokia iki galo šitą pavojaus mastą, nes tai, kad reakcijos iki dabar tokios ryžtingos nėra, tai vis dėlto man atrodo, kad mes nesuvokiame, jog yra taikos sąlygos vienas dalykas, o yra prieškario arba karo sąlygos.
Čia neseniai ir NATO lygmeniu buvo kalbama apie tai, kad hibridinės atakos gali būti atgrasomos didinant atsparumą, bet tu neužtikrinsi 100 proc., kad visos skylės pas tave būtų užkamšytos ir nei balionas neatskristų.
Kita priemonė – tai atgrasymas baudimu, ir ką čia komisaras Kubilius kalbėjo, tai yra finansiniai kaštai. Tai irgi potencialiai skausminga su mintimi į ateitį, kad reikia susimokėti. Vis tiek jau mažiau noras kiltų, bet taip pat ir kitų priemonių naudojimas – numušimas.
Galų gale, man labai kažkada yra įstrigę Estijos kariuomenės vado pasakyti žodžiai, kad su hibridinėmis atakomis galima kovoti ne Estijos, o Rusijos teritorijoje. Tai man atrodo, čia irgi yra taip pavojinga, rizikinga.
Čia su partneriais reikia derinti tokius dalykus, bet visos priemonės kare, jos turi būti apsvarstomos. Grįžtant prie dar kitų priemonių, kurios nebuvo įvardintos, tai kuomet mus buvo ištikusi migracijos krizė, tai buvo pasitelkta „Frontex“ misija, Europos Sąjungos išorinių sienų apsaugos misija, kuri suteikė Lietuvai ir tam tikrą techniką, kurios neturėjome, ir žmones, ekspertus, kurie dirba būtent su tais klausimais.
Tai vėlgi aš nemanau, kad Europos Sąjunga turi kažkokį dronų kovos su balionais padalinį, bet galbūt žiūrint labai kūrybingai galima tikrai paprašyti tokios pobūdžio paramos, kad mums padėtų ir šią problemą išspręsti, dabar tie balionai tai nėra kažkas visiškai naujo, balionai yra naudojami Izraelyje ir Izraelis turi priemonių su jais kovoti. Aišku, jie ten žemiau skrenda, jų užduotis padeginėti miestelius, bet yra tam tikros priemonės.
Prancūzai turi kovos su balionais erelių komandą, kuri yra paleidžiama, kai jie atskrenda iš Viduržemio jūros irgi su tam tikra kontrabanda, ir tiesiog nagais įsikabina ir tuos balionus numuša žemyn.
Tai čia aišku nesiūlau galbūt Lietuvoje užveisti erelių, bet tik noriu pasakyti, kad tų priemonių yra įvairiausių, ir čia reikėtų ko gero irgi bandyti kalbėti su partneriais, su šalimis, kurios išgyvena panašias situacijas, kad turėtumėme kažkokį tai sąrašą galimų priemonių ir tada jau rinktis ką naudoti, nes tikrai situacija yra per daug ilgai užsitęsusi. Kuo ilgiau mes sėdime toje situacijoje, tuo ji darosi pavojingesnė.
Šaltinis: tv3.lt
