Cholesterolio lygis dažnai atrodo kaip problema, susijusi tik su mityba, tačiau realybė kur kas sudėtingesnė. Net ir žmonės, kurie stengiasi maitintis sveikai, gali turėti padidėjusį cholesterolį dėl kitų, mažiau akivaizdžių priežasčių. Kardiologai pabrėžia, kad širdies sveikatą veikia ne tik tai, ką valgome, bet ir genetika, miego kokybė bei uždegiminiai procesai organizme.
Šie veiksniai dažnai veikia tyliai, be aiškių simptomų, todėl problemos gali išryškėti tik vėlyvoje stadijoje. Būtent todėl svarbu suprasti, kas iš tiesų daro įtaką cholesterolio balansui, rašoma eatingwell.com.
Genetika – veiksnys, kurio negalime ignoruoti
Gydytojai pabrėžia, kad genetika dažnai nustato bazinį cholesterolio lygį dar prieš gyvenimo būdo įpročius. Kai kuriems žmonėms paveldimi specifiniai lipidų pokyčiai, tokie kaip padidėjęs lipoproteino (a) kiekis, kuris nėra įtraukiamas į įprastus cholesterolio tyrimus.
Ši būklė gali padidinti širdies ligų riziką net tada, kai bendras cholesterolio lygis atrodo normalus.
Svarbu tai, kad tokio tipo genetinis veiksnys dažnai nereaguoja į dietą ar sportą, todėl vienintelis būdas jį nustatyti – tikslingi medicininiai tyrimai.
Prastas miegas ir hormonų disbalansas
Kardiologai taip pat išskiria miego kokybę kaip svarbų, bet dažnai nuvertinamą veiksnį. Nepakankamas arba prastos kokybės miegas gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą, kuri reguliuoja medžiagų apykaitą.
Dėl to gali padidėti streso hormono kortizolio lygis, o tai savo ruožtu gali lemti blogesnį cholesterolio pasiskirstymą kraujyje.
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie miega mažiau nei rekomenduojama, dažniau turi padidėjusį „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekį ir mažesnį „gerojo“ cholesterolio (DTL) lygį.
Lėtinis uždegimas – tylus kraujagyslių priešas
Lėtinis uždegimas organizme gali ilgą laiką likti nepastebėtas, tačiau jis tiesiogiai veikia kraujagyslių būklę. Tokios būklės kaip dantenų ligos, autoimuniniai sutrikimai ar ilgalaikės infekcijos gali skatinti uždegiminius procesus.
Tai keičia organizmo gebėjimą apdoroti riebalus ir gali paskatinti MTL cholesterolio oksidaciją.
Oksiduotas cholesterolis lengviau kaupiasi arterijose ir prisideda prie apnašų formavimosi, didindamas širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Kaip palaikyti sveikesnį cholesterolio lygį?
Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia – ne vienas sprendimas, o bendras gyvenimo būdas. Reguliarūs lipidų tyrimai padeda anksti pastebėti riziką, ypač jei šeimoje yra buvę širdies ligų atvejų.
Taip pat rekomenduojama:
- vartoti daugiau skaidulų turinčių produktų (avižos, ankštiniai, grūdai);
- palaikyti reguliarų fizinį aktyvumą;
- siekti kokybiško miego;
- mažinti stresą kasdienėmis praktikomis.
Cholesterolio kontrolė nėra vien tik mitybos klausimas – tai viso organizmo balansas. Genetika, miego įpročiai ir uždegiminiai procesai gali tyliai veikti ilgus metus, kol problema tampa rimta.
Suvokus šiuos veiksnius ir juos valdant, galima reikšmingai sumažinti širdies ligų riziką ir pagerinti bendrą sveikatą.
Šaltinis: TV3.LT
