Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 150 tūkst. žmonių, kurie išgirdo vėžio diagnozę. Toks didelis skaičius atspindi pagerėjusias gydymo galimybes, įsitikinęs Nacionalinio vėžio centro (NVC) gydytojas onkologas Marius Kinčius.
Tačiau dalies pacientų išgydyti nepavyksta. „Dažniausiai taip nutinka, nes liga buvo nustatyta vėlyvoje stadijoje“, – sako M. Kinčius.
Nuo 2006 m. vykdoma prostatos vėžio patikros programa yra išskirtinė. Lietuva – vienintelė Europos Sąjungos (ES) valstybė, kurios vyrai gali nemokamai pasitikrinti dėl šios ligos.
„Skamba juokingai, bet prostatos vėžio programa atsirado, kad būtų vienodos vyrų ir moterų teisės. Jau turėjome krūties vėžio ir gimdos kaklelio vėžio patikros programas, todėl politikai norėjo lygybės“, – Seime surengtos konferencijos kalbėjo M. Kinčius.
Pasak jo, dabar visos ES valstybės turi rekomendaciją, kad prostatos vėžio patikros programa būtų įtraukta į sveikatos politikos gaires.
Pasitikrinti dėl prostatos vėžio Lietuvoje kviečiami 50–70 metų amžiaus vyrai. Taigi, potencialus dalyvių skaičius – 376 tūkstančiai. M. Kinčių džiugina, kad kasmet pasitikrinti ateina apie 100 tūkst. vyrų.
„Dėl to Lietuvoje sergamumas prostatos vėžiu yra vienas didžiausių“, – pastebi onkologas. Laimei, didelė dalis atvejų yra ankstyvos stadijos. Todėl gydytojai padarė išvadą, kad patikros programa veikia.
Patikra pigi, o pavėluotas gydymas – brangus
Kai onkologinė liga nustatoma anksti, gydymo rezultatai daug geresni. Pavyzdžiui, Lietuvoje pirmos stadijos krūties vėžio 5-erių metų išgyvenamumas siekia 98 proc. O kai krūties vėžys diagnozuojamas ketvirtoje stadijoje, 5-erių metų išgyvenamumas siekia tik 25 proc.
Tai nėra tiesiog statistika. Įprastai 5 metus po onkologinės ligos diagnozės išgyvenęs žmogus yra išsigydęs vėžį.
Gydytojas aiškino, kad beveik analogiška tendencija galioja ir prostatos vėžiui. Pirmos stadijos penkerių metų išgyvenamumas siekia net 99 proc., o ketvirtos stadijos – 30 proc.
M. Kinčius dėstė, kad ankstyvoji vėžio patikra valstybei atsiperka su kaupu. Prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas kainuoja tik 10–30 eurų.
„Jei mes nustatėme pirmos stadijos ligą, gydymas per dvejus metus valstybei dažniausiai kainuoja 15–30 tūkst. eurų. O jei diagnozuojama ketvirtos stadijos liga, 2 metų gydymas kainuoja arti 200 tūkst. eurų ir neretai jis turi būti tęsiamas iki gyvenimo pabaigos.
Patys inovatyviausi vaistai kainuoja 5–15 tūkst. eurų per mėnesį. Matome, kokia svarbi yra ankstyva vėžio diagnostika“, – sakė M. Kinčius.
Jis pasiūlė dar platesnį žvilgsnį. Ketvirtos stadijos vėžio pacientas vidutiniškai netenka 17 kokybiško gyvenimo metų. O tai sukelia 1,3 mln. eurų nuostolį valstybei.
Didelis mirštamumas nuo plaučių vėžio
Europoje šiuo metu kalbama apie naujas – plaučių vėžio ir skrandžio vėžio – patikros programas.
„Lietuvoje kasmet nustatoma arti 2 tūkst. naujų plaučių vėžio atvejų. Jie dažniausiai būna vėlyvos stadijos. Ir per 5 metus nuo plaučių vėžio miršta 80 proc. pacientų. Taigi, susirgus plaučių vėžiu yra didelė tikimybė, kad ligos nepavyks išgydyti ir jūs mirsite, net jei tai yra pirma arba antra stadija“, – žodžių į vatą nevyniojo onkologas.
Todėl siūlomas sprendimas: mažų dozių kompiuterinės tomografijos tyrimas žmonėms, kurie susiduria su didele rizika susirgti plaučių vėžiu. Tai būtų vyrai ir moterys, kurie turi 20 metų rūkymo stažą ir kasdien surūko cigarečių pakelį.
M. Kinčius tęsė, kad apie patikros programas Lietuvos gyventojai žino nepakankamai. Kita bėda – stručio sindromas. Taip gydytojas įvardija žmonių baimę sužinoti, kad jie serga onkologine liga.
„Dar viena problema – logistiniai sunkumai. Nepaisant to, kad Lietuva yra maža, matome didžiules disproporcijas tarp rajonų, kur mažiau gydytojų, ir didmiesčių. Išankstinės registracijos ir mobilios komandos galėtų spręsti šį klausimą“, – teigė M. Kinčius.
Pasak gydytojo, šiuo metu realistiškas tikslas būtų, kad jau veikiančiose ankstyvosios patikros programose sudalyvautų bent 70 proc. žmonių, kuriems tokia galimybė priklauso pagal amžių.
Šaltinis: LRYTAS.LT
