Pakeltos pensijos negavęs senjoras: čia mus mulkina ar tiesiog vagia?

Naujienos

„Sodra” moka padidintas senatvės pensijas. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė metų pabaigoje kartojo, kad jos, turint būtinąjį darbo stažą, didės 70 eurų, tačiau ne visi pensininkai sulaukia žadėto didėjimo. Senjorai nesupranta, ar valdžia juos mulkina, ar apvaginėja.

Į „Vakaro žinių” redakciją prieš kelias dienas kreipėsi senjoras Pranas iš Vilkaviškio rajono. Aštuoniasdešimtmetis neslepia, kad gauna ne itin didelę pensiją, todėl Naujųjų metų laukė, nes buvo žadėta pensijas padidinti. „Ministrė sakė, kad pensijos kils 70 eurų. Bet kai sužinojau, kokia pensija man sumokėta, supratau, kad tai buvo netiesa. Kažkodėl mano pensija kilo mažiau. Nesuprantu, kodėl taip yra? Ar valdžia mus mulkina, ar apvaginėja?” – stebisi senjoras.

Piktinasi valdžia

Pranas pasakoja, kad suėjus pensiniam amžiui buvo sukaupęs būtinąjį 30 metų stažą, o vėliau dirbo dar dešimt metų. „Taigi iš viso turiu keturiasdešimties metų stažą, o pensijos gaunu labai mažai”, – sako senjoras. Pernai jo pensija siekė 535 eurus. „Jeigu pensijas pakėlė taip, kaip žadėjo, turėčiau gauti 605 eurus, o gavau tik 590,44. Nesuprantu, kodėl taip yra? Gal ne mane vieną taip apgaudinėja? Aš turėjau daugiau gauti. Kur tie eurai mano dingo?” – klausia vyras.

Metų pradžioje „Sodra” skelbė, kad jau pradėjo mokėti padidintas pensijas. Pranešime nurodyta, kad didėjimas visgi nėra 70 eurų. „Nuo 2023 metų vidutinis vidutinės pensijos augimas siekia 60 eurų. Tai reiškia, kad žmogus, kuris 2022 metais gavo vidutinę pensiją – 482 eurus, nuo naujųjų metų gaus 542 eurų dydžio pensiją.

Žmonių, turinčių būtinąjį stažą, vidutinė pensija augo 65 eurais – tiems, kurių pensija praėjusiais metais siekė apie 510 eurų, ji padidėjo iki 575 eurų. Jei žmogaus pensija 2022 metais buvo didesnė ar mažesnė už nurodytus pavyzdžius, augimas gali skirtis”, – skelbė „Sodra”.

Mažiau gaunantiems, mažiau ir kilo

Atrodo, kad Prano pensija turėjo kilti 65 eurais, bet pakilo tik 55 eurais.

„Vakaro žinios” kreipėsi į „Sodrą” ir paprašė patikslinti, kodėl galėjo susiklostyti tokia situacija, o gal tai tik skaičiavimo klaida. Paaiškėjo, jog didesnis pensijų augimas palietė tuos, kurie ir taip pensijos gaudavo daugiau.

„Kiekvieno gavėjo pensija skaičiuojama individualiai ir padidėjimas taip pat yra individualus. Du žmonės, gaunantys tokio pat dydžio pensiją ir sukaupę tiek pat metų stažo, gali sulaukti skirtingo pensijų padidėjimo dėl to, kad turi sukaupę skirtingą skaičių apskaitos vienetų (taškų) – tai yra, jų darbo užmokestis buvo skirtingas ir jie mokėjo skirtingo dydžio pensijų socialinio draudimo įmokas. Todėl dažniausiai nurodomas vidutinis pensijos padidėjimas, tačiau visuomet pabrėžiame, kad kiekvienam gavėjui pensija padidėja skirtingai.

Vidutiniškai 70 eurų didėjo pensijos tiems gavėjams, kurių vidutinė pensija su būtinuoju stažu buvo apie 575 eurai. Jūsų skaitytojo pensija buvo mažesnė nei vidutinė pensija su būtinuoju stažu, tad ir padidėjimas gali būti mažesnis nei 70 eurų, – nurodė „Sodros” atstovė ir pridūrė, kad kiekvienas gali kreiptis į „Sodrą”, kad gautų informaciją dėl konkrečiai jam mokamos pensijos apskaičiavimo. – Kiekviena pensija susideda iš bendrosios dalies ir individualios dalies. Bendrosios dalies dydis priklauso nuo to, kiek metų žmogus dirbo, o individualios dalies dydis nuo to, kokio dydžio buvo jo atlyginimas ir mokėtos įmokos. Kiekvieno žmogaus pensija apskaičiuojama konkrečiai pagal jo stažą ir jo įgytus pensijos apskaitos vienetus.

Šiais metais bendroji pensijos dalis didėjo 9,57 proc., individualioji pensijos dalis didėjo 11,76 proc. Tačiau kiekvieno pensijos gavėjo tiek bendra, tiek individuali pensijos dalis gali skirtis. Informaciją apie savo pensiją geriausia pasitikrinti asmeninėje paskyroje arba paskambinti į „Sodrą”.

Piktinasi sistema

Tokia tvarka pensininkams atrodo neteisinga. Į „Vakaro žinias” kreipėsi ir skaitytojas Jonas, kuris sako, kad dabartinė pensijų sistema naudinga tiems, kurie kadaise buvo „prie valdžios.”

„Anksčiau buvo kitaip, bet įsikišo „visų gerbiamas” Landsbergis ir buvo nuspręsta, kad kurie uždirba daug, tie ir pensijas turi gauti didesnes. Nes jie mokėjo didelius mokesčius. Taip buvo sukurta atskirtis.

Aš dirbau pramonėje, grįžęs iš armijos neradau darbo mieste. Išėjau į kolūkį, kur daugiau mokėjo. Ten pamačiau, kad kolūkyje didelius atlyginimus gaudavo tik valdininkai. Viename kolūkyje jų buvo apie 25. Kolūkis pasiekdavo pelną, kurį jie pasidalindavo tarpusavyje. Nė vienas kolūkietis nieko negavo. Kai atėjo laikas pensijas mokėti, valstybės akyse jų pajamos labai didžiulės. Jie gauna didžiules pensijas. Jeigu kolūkiečiai gaudavo varganus atlyginimus, iš kur jie gaus geras pensijas? Kaip jie dirbo? Iki kraujo… O gaudavo tik 60 rublių atlyginimo. Tada vargo ir dabar vargsta. Dabar ir vėl daugiau pakėlė tiems, kurie daugiau gauna. Taip ta atskirtis ir išlieka”, – stebisi Jonas.

Vyras sako, kad dabartiniai pensininkai labai skursta: „Nenoriu nieko sakyti, bet anksčiau bent pinigų turėjau: namą pastačiau, vaikus užauginau. Prie dabartinės valdžios… Net „šikinyko” nepastatyčiau. Bet ko norėti, kai savivaldą jau siūlo rinkti net nepilnamečiams. Juk valdžioje turi būti padorus, kompetentingas ir bent kiek išminties turintis žmogus. O kad išminties turėtum rinkti ir būti išrinktam, reikia gyvenimo pamatyti. Sakyčiau, kad į Seimą reikėtų rinkti nuo 50-ies, kai žmogus jau proto ir išminties turi, tada mažiau kvailų sprendimų priimtų.”

Šaltinis: respublika.lt

Patiko? Pasidalinkit! Ačiū. 🙏
Laisvadienis.lt
error: Alert: Content is protected !!