Pensijos senjorų netenkina, tačiau ateityje bus tik blogiau
Mažos pensijos – įsisenėjusi Lietuvos piktžaizdė. Senyvo amžiaus sulaukę lietuviai skundžiasi, kad gaunamų pinigų neretai nepakanka net bazinių žmogaus poreikių patenkinimui, ką jau kalbėti apie orų senjoro gyvenimą.
Valdžia kartoja, kad šią problemą sprendžia. Net ir šį lapkritį Seimui pritarus Valstybės socialinių fondų („Sodros“) biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui, buvo išdidžiai skelbiama, kad kitais metais pensijos didės greičiau.
Senatvės pensininkų 2024 m. turėtų būti 619,5 tūkst. Buvo skelbta, kad jiems pensijos didės keturis kartus sparčiau nei kainos: vidutinė senatvės pensija didės maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 70 eurų ir sieks 644 eurus. Tai reiškia, kad kitais metais vidutinė pensija sieks 48,8 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.
Dažnas pensininkas džiaugiasi augančia pensija, tačiau pažymi, kad pinigų vis tiek pristinga. Tačiau ateityje situacija gali tapti dar blogesne.
Jei niekas nepasikeis, 2000 m. gimęs, 2022 m. dirbti pradėjęs ir per karjerą vidutiniškai uždirbęs lietuvis gaus pensiją, kuri nesieks 29 proc. buvusios algos.
Kalbant apie pensijas – Lietuva ES antirekordininkė
2024 m. vidutinė pensija sieks 48,8 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. Kaip yra skelbusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 m. pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė yra teigusi, kad šį tikslą galimai pavyks pasiekti ir anksčiau.
Tačiau Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliktas tyrimas rodo visai ką kitą ir siunčia pavojaus signalus dabartiniams jaunuoliams, neseniai tik įsiliejusiems į darbo rinką
Kaip rodo EBPO tyrimas, kuris lygina pensijų sistemas, jų dydį, santykį su darbo užmokesčiu, pensinį amžių, papildomą pensijų kaupimą ir kitus rodiklius, Lietuvos pensijų sistema yra viena iš blogiausių, o pensininkų ateitis – viena prasčiausių.
Tyrime vertinta, kokia bus 2000 m. gimusių ir 2022 m. dirbti pradėjusių gyventojų pensija, jeigu tuomet galios dabartiniai teisės aktai. Tokie EBPO skaičiavimai parodė, kad, jeigu niekas nepasikeis, vidutinį atlyginimą uždirbančio žmogaus pensijos pakeitimo norma Lietuvoje bus vos 28,9 proc.
O jeigu žmogus uždirbs 2 vidutines algas ir mokės atitinkamai didesnes „Sodros“ įmokas, tai jo pensija sudarys vos 21 proc. buvusio atlyginimo. Jeigu uždirbs pusę vidutinės algos, jo pensija sudarys 40 proc. atlyginimo.
Kaip pastebi verslo naujienų redaktorius Martynas Žilionis, tai yra pats prasčiausias rodiklis tarp 45 lygintų šalių, o Lietuva aplenks tik Pietų Afrikos Respubliką. Iš tiesų, visose EBPO šalyse numatoma vidutinė pensijos pakeitimo norma bus 61,4 proc. Taigi, Lietuvoje pensijos bus dukart mažesnės.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad dėl tokių ateities prognozių kalta Lietuvos demografinė padėtis: visuomenė sparčiai sensta, augantį senjorų skaičių tenka išlaikyti vis mažesniam skaičiui dirbančiųjų šalies piliečių.
Prognozuojama, kad 2070 m. Lietuvoje gyvens 2 mln. gyventojų, o iš jų apie 716 tūkst. bus vyresni negu 65 metų amžiaus. Tuo pat metu, šalyje gyvens apie 756 tūkst. dirbančiųjų. Tai reiškia, kad vienam dirbančiajam teks 1,06 pensininko, o tokia situacija iš tiesų kelia tam tikras įtampas.
Kita vertus, dėl problemų galima kaltinti Lietuvos pensijų sistemą, nes daugelis Vakarų pasaulio šalių jau ne vieną dešimtmetį susiduria su mažėjančiu gimstamumu bei senstančia visuomene, tačiau anaiptol ne visi senjorai susiduria su tokiu dideliu skurdu kaip Lietuvoje.
Senjorai Lietuvoje sudaro penktadalį visuomenės, bet piliečiai apie pensijas žino mažai
Lietuva yra sena visuomenė. 2022 m. Valstybės duomenų agentūros duomenys parodė, kad Lietuvoje gyvena 2,86 mln. žmonių, iš kurių senatvės pensininkai sudaro apie 21 proc. visų valstybės gyventojų. Tai penktadalis visų šalies piliečių.
Vis dėlto, žmonės apie pačią pensiją, kas ją sudaro ir kas už šias išmokas yra atsakingi žino stebėtinai mažai. Pavasarį rengta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad net 29 proc. žemiausio išsilavinimo respondentų nežinojo, kas sudaro Lietuvos pensijų sistemą.
Dešimtadalis apklausos dalyvių Lietuvos pensijų sistema pavadino tik II ir III pakopos pensijų fondus, o beveik 5 proc. mano, kad pensijos yra valstybės biudžetas, Europos Sąjungos (ES) fondai.
Ypač informacijos pensijų tema stokoja moksleiviai ir studentai. Net 42 proc. dalis nežino, iš ko susideda Lietuvos pensijų sistema, taip pat didžiausia 15 proc. dalis mano, kad tai tik II ir III pakopos pensijų fondai.
Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių bei pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad bendrai, apklausos rezultatai ir lietuvių žinios jį nustebino: žmonės žino per mažai.
Lietuvos pensijų sistema nėra labai komplikuota ar tokia sudėtinga, kad nebūtų įmanoma jos suprasti. Tai, kad kas antras visuomenės narys ją interpretuoja savotiškai rodo, kad jos nesuvokia kaip visumos ir, tikėtina, todėl neišnaudoja visų jos teikiamų galimybių“, – teigia jis.
Šaltinis: 77.lt
