Ko laukti toliau ir ar tikrai klimatas šyla, pasakojo Vilniaus universiteto profesorius, klimatologas Arūnas Bukantis.
– Kaip jūs pats jaučiatės prie tokios temperatūros? Ar ji jums siurprizas, ar kelia džiaugsmą, gal net nostalgiją?
– Siurprizas tikrai, kadangi jau keturiolika metų nebuvo tokios temperatūros. Nesinori eiti į lauką, bet gerai, kad šiemet tie šalčiai yra be vėjo. Juntamoji temperatūra, aišku, dar žemesnė, bet vis tiek ne taip baisiai, kaip būtų esant, tarkime, 7 ar 8 metrams per sekundę vėjo – tada tikrai pajustume labai ekstremalią situaciją.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kalbant apie dienos temperatūros rekordą, būtent vasario 2-osios, tokią temperatūrą turėjome prieš 30 metų – 1996 metais. Kontrastai nemaži, nes žiema tikrai šalta, o gruodį atrodė, kad tos žiemos gal išvis nebus ir sniego nebus. Ar tai irgi klimato kaitos atspindys? Nes kiti sako: „Tai kur čia ta kaita, tas atšilimas, jeigu šitaip šalta?“
– Nereikia spręsti pagal kelių dienų temperatūrą apie klimato atšilimą ar atšalimą. Reikia žiūrėti, kokia yra tokių šalčių – žemiau 30 laipsnių – tikimybė ir pasikartojimas. Jeigu sakome, kad keturiolika metų nebuvo, o prieš tai – tik 1987 metais. Tai reiškia, kad vos porą kartų per 30 metų. Tai labai retas atvejis. Pavyzdžiui, XX amžiuje tokių atvejų buvo žymiai daugiau – net po penkis ar šešis kartus per 30 metų. Tokie procesai, aišku, susiję su atmosferos cirkuliacija, kurią išbalansuoja būtent klimato kaita. Taigi viską galima sieti, tik nebūtinai turi būti tiesioginis ryšys, kad jeigu klimatas šyla, tai visą laiką bus šilta.
– O gamtai tokia temperatūra, kai naktį iš sekmadienio į pirmadienį buvo 34, 30 ar 20 laipsnių šalčio – ar tai gerai? Ar tai tokia temperatūra, prie kurios gamta buvo pratusi anksčiau?
– Žiūrint, kuriai gamtos sferai. Jeigu augalijai – labai neigiamo poveikio nebus, nes yra stora sniego danga. Paukščiai, ko gero, nukentės labiausiai, nes jiems sudėtinga susirasti maisto ir atnaujinti energijos atsargas. Dalis jų gali ir neperžiemoti, jeigu laiku nepasitraukia į pietus. O žinduoliai kol kas maisto susiranda – badas jiems šiais metais dar negresia.
E. Ovčarenko / BNS nuotr.
– Ar tokia temperatūra, jeigu ji dar kiek ilgiau užsilaikytų, galėtų sumažinti ligų ir kenkėjų skaičių aplink mus?
– Žemės ūkio turite omeny?
– Taip.
– Ne, šie šalčiai nieko nepadarys, nes po sniego danga puikiausiai žiemoja visi – vabalai, kenkėjai, ligos, erkės ir uodų lervos. Čia neturėtume nei tikslo, nei vilties, kad jų sumažės. Net ir tokie kenkėjai kaip žievėgraužiai, kurie graužia medžius, puikiai pasislepia – jie visada ruošiasi žiemos sezonui. Esminio poveikio paprastai nebūna, nebent pavasarį jie šiek tiek vėliau pradės auginti savo populiaciją.
– Ko laukti toliau vasarį? Dar šalčių rekordų ar visgi švelnesnio mėnesio, nes vasaris vadinamas pūgų ir speigų mėnesiu?
– Vasaris yra ypatingas mėnuo. Turėjome ir 42 laipsnius šalčio, ir dar daugiau. Turėję esame ir 16 laipsnių šilumos. Tokių svyravimų galima tikėtis beveik kasmet. Šiemet prognozuojama, kad pirmoji vasario pusė bus dar šalta – naktimis sulauksime ir 15, ir 20 laipsnių šalčio. Dienomis bus kiek šilčiau. Antroji vasario pusė, ypač trečiasis dešimtadienis, turėtų būti šiltesnė, o mėnesio pabaigoje galimas ir atlydis, pagal dabartines prognozes. Bet dar reikia palaukti – viskas gali keistis. O pūgos bei lijundros – šio mėnesio „puošmena“.
Pūgos bei lijundros – šio mėnesio „puošmena“.
– Jeigu šiemet turime tokią šaltą žiemą po labai šiltos praėjusios – ar tai rodo kažkokią tendenciją? Ar galima nuspėti, kad rekordai bus pasiekti ir kitą žiemą ar dar kitą? Ar apskritai, keičiantis klimatui, tampa vis sunkiau prognozuoti orus ir matyti dėsningumus?
– Peržiūrėjus visus klimatinius archyvus, po šaltos žiemos yra vienoda tikimybė ir šiltai, ir vėsiai, ir vidutinei vasarai. Jokios taisyklės nėra. Orų prognozavimas visada buvo sudėtingas uždavinys, o dabartiniai klimato kaitos procesai jį dar labiau komplikuoja. Ypač sparčiai tirpstant Arkties ledynams, keičiasi atmosferos cirkuliacija, formuojasi stiprios temperatūros anomalijos Šiaurės Atlante, kas mums labai aktualu. Visa tai išbalansuoja cirkuliaciją, todėl prognozavimo uždaviniai tampa vis sudėtingesni.
