Prancūzija oficialiai pradeda masinį ginklavimosi etapą. Remiantis naujuoju karinio planavimo įstatymo projektu, iki 2030 metų šalis savo raketų ir dronų atsargas padidins net keturis kartus, praneša „Politico“.
Kariniai konfliktai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose tapo skaudžia pamoka Europai, parodžiusia, kaip žaibiškai senka amunicijos atsargos intensyvių kovos veiksmų metu.
Paryžius dabar skiria milijardus eurų ne tik sandėlių papildymui, bet ir oro gynybos sistemų atkūrimui po to, kai prancūzų pajėgos Persijos įlankoje atrėmė masines Irano dronų atakas.
Ruošiamasi galimam susidūrimui su Rusija
„Šiuo metu didžiausias ir skubiausias poreikis yra amunicija“, – įstatymų leidėjams teigė Prancūzijos vyriausybės vadovas Sebastienas Lecornu. Tokį skubotumą diktuoja Europoje auganti baimė dėl galimo tiesioginio konflikto su Rusija dar iki šio dešimtmečio pabaigos.
Pagrindiniai skaičiai iš 64 puslapių dokumento:
- 8,5 mlrd. eurų – tiek iki 2030 m. bus skirta vien dronų ir raketų įsigijimui.
- 400 proc. – tiek planuojama padidinti turimą amunicijos kiekį.
- Tikslas – pritaikyti pramonės infrastruktūrą „karo ekonomikos“ sąlygoms.
„Trumpo faktorius“ ir NATO ateitis
Nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Europos šalys karinei pramonei ėmė leisti neregėtas sumas.
Ši tendencija dar labiau sustiprėjo po Donaldo Trumpo perrinkimo JAV prezidentu. Europoje nerimaujama, kad Vašingtonas gali pasitraukti iš NATO arba nustoti garantuoti žemyno saugumą, todėl šalys priverstos pasikliauti tik savo jėgomis.
Milžiniškos investicijos į gynybą
Prancūzijos karinio planavimo įstatymas numato nuoseklų biudžeto didinimą:
- 2027 m. – 63,3 mlrd. eurų;
- 2028 m. – 68,3 mlrd. eurų;
- 2030 m. – pasieks rekordinius 76,3 mlrd. eurų.
Nors įstatymas brėžia finansines gaires, galutines sumas kasmet turės patvirtinti parlamentas, o ambicingi tikslai turės virsti konkrečiais kontraktais su ginkluotės gamintojais.
Paryžius neslepia – tai pastangos pritaikyti valstybę ilgalaikio nesaugumo erai.
Šaltinis: 15MIN.LT
