Tapęs prezidentu R. Paksas ėmėsi darbų, o tai patiko ne visiems
Praėjo jau 20 metų nuo valstybinio perversmo arba dienos, kai suorganizuotos apkaltos būdu, prezidentas Rolandas Paksas buvo pašalintas iš pareigų.
2004 m. įvykius kiekvienas juos menantis pilietis net ir šiandien vertina skirtingai, bet daugelis vieningai sutinkta, kad R. Pakso apkalta turi nepataisomų pasekmių.
Tačiau iki šiol neaišku ir tai, kas iš tiesų slypėjo už to meto įvykių. Juk R. Pakso kritiškas požiūris į valdininkus, kova su korupcija ir kita nelegalia veika subūrė pakankamą jo priešų būrį.
Kritiškas dalies Lietuvos įtakingųjų požiūris į R. Paksą buvo nepaneigiamas jau 2002 m. prezidento rinkiminės kampanijos metu, kai jo pergalei kelią užkirsti buvo bandoma visomis įmanomomis sisteminėmis priemonėmis.
Šis planas neišdegė: R. Paksas užtikrintai laimėjo prezidento rinkimus, o vos davęs prezidentinę priesaiką, kibo į darbus: toliau tęsė kovą su korupcija ir valdininkais, planavo permainas teisėsaugos ir verslo srityse, domėjosi opiausiomis piliečių problemomis ir bėdomis.
Aktyvus prezidentas buvo pastebimas visur, viešai reikšdavo kritiką valdininkams bei pareigūnams, reikalavo jų atsakomybės, ardė neteisėtos veiklos schemas ir taip toliau plėtė savo priešų gretas.
77.lt tesia straipsnių ciklą apie 2004-aisiais vykdytą valstybės perversmą ir prezidento R. Pakso istoriją. Pirmajame ciklo straipsnyje analizavome R. Pakso apkaltos aplinkybes, eigą bei tai, kaip jis vėl išsikovojo teisę dalyvauti šalies politiniame gyvenime.
Antrajame ciklo straipsnyje susipažinome su R. Pakso vaikystės ir jaunystės dienomis, jo keliu nuo piloto, iki verslininko bei politiko, R. Pakso indėlį į vykusius pokyčius bei tai, kam tai galėjo nepatikti.
Trečiojoje straipsnių serijos dalyje aptarėme 2002-2003 m. prezidento rinkimus, visas sistemines priemones ir kandidatų susivienijimą prieš R. Paksą.
Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius prezidento R. Pakso inicijuotus darbus ir pokyčius, kurie galiausiai nulėmė milžinišką sistemos suirutę ir valstybinį perversmą, aptarinėjamą iki šiol.
R. Paksas pirmųjų darbų ėmėsi sveikatos apsaugos srityje
R. Paksas darbo ėmėsi vos tapęs prezidentu. Vasario pabaigoje davęs prezidento priesaiką, kovo mėnesį jis jau kvietėsi seimo pirmininką, neseniai konkurentu prezidento rinkimuose buvusį Artūrą Paulauską ant kilimėlio. Susitikimo tikslas – aptarti situaciją šalies sveikatos apsaugos srityje.
Naujojo šalies vadovo netenkino sveikatos apsaugos ministro Romualdo Konstantino Dobrovolskio veikla. Prezidentas atvirai pareiškė, kad R. K. Dobrovolskis neturėtų toliau eiti savo pareigų[1].
Vėlesniais prezidentavimo mėnesiais R. Paksas sveikatos apsaugos sritimi rūpinosi ir toliau. Jis pastebėjo, jog sveikatos sistemoje mažėja dėmesys pacientui, o ministerija nėra pajėgi nustatyti nacionalinės sveikatos priežiūros kokybės politikos.
Be to, prezidentas kritikavo besiformuojančią situaciją, kai kvotų sistema ligoninėse ir poliklinikose skatina ne gydyti pacientus, bet taupyti lėšas jų sąskaita[2].
R. Paksas, susitikimų su ministerija, Ligonių kasos, Sveikatos reikalų komiteto, gydymo įstaigų vadovais ir atstovais metu, išsiaiškino, jog esama sveikatos apsaugos sistema negarantuoja Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių.
Prezidentas inicijavo teises aktus, kurie nustatytų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimus bei realaus sveikatos draudimo principus.
R. Paksas reikalavo grąžinti piliečiams žemę, drąsiai kovodamas su valdininkų gobšumu
Vos pradėjęs eiti prezidento pareigas R. Paksas surengė susitikimą su tuomečiu žemės ūkio ministru Jeronimu Kraujeliu bei aptarė žemės nuosavybės atkūrimo proceso eigą[3].
R. Paksas tuomet pastebėjo, kad 11 metų Lietuvoje vykstanti žemės reforma pernelyg užsitęsė, o daugelis šalies piliečių susiduria su problemomis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Kaip pavyzdį šalies vadovas pateikė Vilniaus apskritį, kur nuosavybės teisės atkurtos tik 67,17 proc. gyventojų. Prezidentas pastebėjo pažeidimus ir piktnaudžiavimus projektuojant žemės sklypus šalia Vilniaus.
Netrukus prezidentas asmeniškai sureagavo ir į to meto aktualijas. Perskaitęs publikaciją apie tai, kad neatgaunanti žemės rietaviškė ketina badauti, jis susidomėjo žemės ilgą laiką neatgaunančios moters istorija, pavedė atsakingus pareigūnus nedelsiant išsiaiškinti, ar nebuvo pažeistos jos teisės[4].
Dėl ilgai trunkančios žemės reformos prezidentas ne kartą kalbėjosi ir su tuomečiu premjeru Algirdu Brazausku. R. Paksas atkreipdavo dėmesį į neskaidrius kai kurių pareigūnų veiksmus, skirstant žemės sklypus, ragino A. Brazauską išsiaiškinti, ar aukšti pareigūnai apsirūpindami sklypais naudojasi savo tarnybine padėtimi, reikalavo, kad susikompromitavę pareigūnai būtų atleisti iš pareigų ir patraukti atsakomybėn[5].
Savo prezidentavimo metu ne kartą akcentuodamas valstybės tarnautojų asmeninę atsakomybę, prezidentas R. Paksas laikėsi nuomonės, kad žemės reformos klausimu aktyviau galėtų veikti Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Generalinė prokuratūra, o visuomenei turi būti žinomos valstybės pareigūnų, pažeidusių tarnybinės etikos normas, pavardės[6].
Kiek vėliau prezidentas R. Paksas pasirašė Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą. Pataisose buvo numatyta, jog viešuosius bei privačiuosius interesus pažeidę valdininkai galėtų būti atleisti iš užimamų pareigų valstybės tarnyboje. R. Paksas taip pat siūlė uždrausti priimti į valstybės tarnybą asmenis, atleistus iš pareigų dėl piktnaudžiavimo tarnyba[7].
Šalies vadovas ragino paspartinti neteisėtų žemės sklypų dalybų tyrimą, klausė atsakingų pareigūnų, kodėl įsigaliojus jo inicijuotiems pokyčiams, kurie leidžia atleisti iš pareigų valdininkus, kurie piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, šis pokytis nėra vykdomas, vis pabrėždavo, kad nenuleis rankų ir pats asmeniškai stebės tyrimo eigą bei rezultatus.
Prezidentas Rolandas Paksas ant kilimėlio pasikvietė ministrę D. Grybauskaitę: pareikalavo rublinių indėlių grąžinimo žmonėms grafiko
R. Paksas savo prezidentavimo metu sėkmingai derino aktyvią kovą su biurokratizmu, korupcija bei dėmesiu eilinių piliečių problemoms. Pastebima, kad šalies vadovui rūpėjo piliečių finansinė gerovė, jų turto apsauga.
R. Paksas su tuometine finansų ministre Dalia Grybauskaite bei socialinės apsaugos ir darbo ministre Vilija Blinkevičiūte aptarė rublinių indėlių grąžinimo eigą ir reikalavo, kad šalies piliečiams greičiau būtų grąžinti jų pinigai, D. Grybauskaitę įpareigojo sudaryti konkretų pinigų žmonėms grąžinimo grafiką[8].
Prezidentas domėjosi ir Lietuvos žemės ūkiu, su Ūkininkų sąjunga, Žemės ūkio bendrovių asociacija ir Pieno gamintojų asociacija ne kartą aptarė padėtį žemės ūkio sektoriuje. R. Paksas pabrėžė, jog būtina užtikrinti žemės ūkio produktų vidaus rinkos apsaugą, nustatyti tikslias grūdų supirkimo sąlygas bei tvarką[9].
O susipažinęs su Žemės ūkio ministerijos tyrimo išvadomis dėl Nacionalinės mokėjimų agentūros direktoriaus Evaldo Čijausko tarnybinio nusižengimo, prezidentas iš karto paragino žemės ūkio atleisti iš pareigų Nacionalinės mokėjimų agentūros vadovą[10].
R. Paksas domėjosi ir neteisėto miškų kirtimo, cheminių medžiagų laikymo bei apsaugos Lietuvos teritorijoje problemas. Jis teigė, kad miškų kirtimas ir organizuotų nusikalstamų grupuočių dalyvavimas šioje veikloje, šalies teisėsaugos institucijų nesugebėjimas nustatyti kaltininkus liudija, jog institucijos ir miškų urėdijų darbuotojai nerodo pakankamo dėmesio nusikaltimų prevencijai bei atskleidimui.
Laikai kada pareigūnų korupcijai prasidėjo liūdni laikai: R. Paksas užsimojo panaikinti senatį
Netrukus po tapimo šalies vadovu, R. Paksas su Aukščiausiojo Teismo pirmininku ir generalinio prokuratūra aptarė baudžiamosios atsakomybės senaties ekonominiams ir finansiniams nusikaltimams klausimus. Naujasis valstybės vadovas laikėsi nuomonės, kad vykdant nusikaltimų kontrolę ir prevenciją, svarbiausia pasiekti, jog kiekvienas kaltas asmuo būtų patrauktas atsakomybėn, sulauktų atitinkamos bausmės[11].
Susitikdamas su Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovu Valentinu Junoku, prezidentas šiam priminė, jog vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos (ES) pageidavimų Lietuvai, yra šalies demonstruojama rimta kova su korupcija. Valstybės vadovas taip pat paprašė STT vadovą kaip įmanoma greičiau pateikti pagrindinių skubių kovos prieš korupciją veiksmų planą, buvo reikalauta atkreipti ypatingą dėmesį į pelningų įmonių privatizavimo proceso skaidrumą bei galimą įvairių lygių pareigūnų dalyvavimą kontrabandininkų veikloje[12].
Iškilus į viešumą skandalui, jog Vadovybės apsaugos departamente vyksta narkotinių medžiagų platinimas, R. Paksas pasmerkė tokią veiklą, pareiškė, kad šis įvykis yra ryški dėmė ne tik Vadovybės apsaugos departamentui, bet ir visai vidaus reikalų sistemai, kvietė Vadovybės apsaugos departamento vadovą išsiaiškinti, kokių priemonių imtasi, kad ateityje įvykis nesikartotų[13].
Be kita ko, prezidentas rūpinosi, kad būtų atliekamas tarnybinis patikrinimas pačiame departamente, teigė, kad būtina kuo skubiau išsiaiškinti, ar į įtariamą narkotikų platinimo skandalą neįsivėlė ir daugiau Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų.
Prezidentas reikalavo Valstybės tarnybos įstatymo pataisų, o parlamente joms pritarus, džiaugėsi padarytais darbais[14]. Pagal šias pataisas, valstybės tarnautojai, pažeidę privačius ir viešus interesus, pasinaudoję tarnybine padėtimi siekiant sau naudos, turi būti atleidžiami iš valstybės tarnybos be teisės užimti šias pareigas 3 metus nuo atleidimo iš pareigų dienos.
R. Paksas su Muitinės departamento vadovu Rimučiu Klevečka, Valstybės sienų apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotoju Zenonu Žymančiu, Valstybės saugumo departamento vadovu Mečiu Laurinkumi ir generalinio prokuroro pavaduotoju Vytautu Barkausku aptarinėjo kovos prieš korupciją ir kontrabandą klausimus[15].
Prezidentas R. Paksas griežtai sureagavo į teisėjų piktnaudžiavimą padėtimi: lauk išmesti įtakingi teismų vadai
Prezidentas daug dėmesio skyrė ir teismų sistemai. Pasirodžius informacijai apie galimą neteisėtą teisėjų veiką, šalies vadovas susitiko su Aukščiausiojo Teismo pirmininku ir Generalinės prokuratūros vadovais, domėjosi pradėto ikiteisminio tyrimo eiga ir situacija dėl trijų teisėjų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bei trukdymo teismų, prokurorų darbui[16].
Po minimo susitikimo, valstybės vadovas davė sutikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn Biržų rajono apylinkės teismo teisėją Palmirą Linkevičienę, Lazdijų apylinkės teismo vadovą Arvydą Gudą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininką Darių Japertą ir pasirašė dekretą dėl šių teisėjų įgaliojimų sustabdymo iki įsigalios teismo sprendimai jų atžvilgiu[17]. Prezidentas R. Paksas pats paprašė Generalinės prokuratūros kuo greičiau ir operatyviau atlikti ikiteisminį tyrimą.
Tačiau tuo viskas nesibaigė. Prezidentas R. Paksas teigė, kad trijų teisėjų, įtariamų kontrabandinėje veikloje, byloje negalima dėti taško, kalbėjo, jog kontrabandos mastai šalyje ne mažėja, o tai rodo, jog valstybės pareigūnai talkina arba prisideda prie kontrabandinės veiklos organizavimo. Atkreipęs dėmesį, kad kovoje prieš kontrabandą ir korupciją stokojama tarpžinybinio veiksmų koordinavimo, R. Paksas paragino teisėsaugos, teisėtvarkos bei kitas institucijas bendrai derinti ir koordinuoti savo veiksmus[18].
Prezidentas taip pat susitiko ir su Vyriausiojo administracinio teismo pirmininku Virgilijumi Valančiumi[19]. Susitikimo metu kalbėta apie tarnybinę etiką pažeidusius ir atleistus iš pareigų teisėjus, o prezidentas toliau prašė pasitelkti visą vidinės patikros sistemą, numatytą Teismų įstatyme ir priimti atitinkamus sprendimus siekiant pašalinti tarnybinę etiką pažeidusius ir sukompromitavusius teismų sistemą bei pačią valstybę teisėjus iš teismų sistemos.
Prezidentas toliau reikalavo detalios informacijos apie kontrabandinę veiklą šalyje bei su šia veikla susijusius valstybės pareigūnus.
„Įstatymai ir teismų sistema turi tarnauti žmogui ir ginti šalies piliečių interesus”, – sakė Prezidentas[20].
Seimas prakaituoja: prezidentas R. Paksas vetuoja korupcinius labdaros, naftos, VRK ir kitus įstatymus
R. Paksas aktyviai domėjosi šalies seimo, įstatymų leidėjų darbu, kritikavo ir rėmė skirtingus įstatymus bei jų projektus. Pavyzdžiui, vetavo priimtą Labdaros ir paramos įstatymo, penkto straipsnio pakeitimo įstatymą, pareikšdamas, kad šis įstatymas neskaidrus, nes sudaro prielaidas korupcijai ir piktnaudžiavimui. Vadovaujantis šiuo įstatymu buvo neužkirstas kelias atskiriems asmenims pasinaudoti galimybe valstybės pajamas naudoti ne valstybės ar jos piliečių reikmėms[21].
R. Paksas grąžino seimui pakartotinai svarstyti Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymą teigdamas, kad įstatymas neužtikrina naftos ir dujų išteklių mokesčių administravimo skaidrumo procedūrų, jame pernelyg didelis vaidmuo yra suteikiamas taikant mokesčių lengvatas Geologinei tarnybai, veikiančiai prie Aplinkos ministerijos[22].
Prezidentas vetavo Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3-iojo straipsnio pakeitimo įstatymą, taip pat grąžino seimui pakartotinai svarstyti Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo pakeitimo įstatymą, kuris neatitinka Lietuvos Konstitucijos. R. Paksas grąžino seimui pakartotinai svarstyti Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą[23].
R. Paksas atmetė Seimo priimtą įstatymą dėl išvykusiųjų į užsienį išbraukimo iš rinkėjų sąrašų, pareikšdamas, kad įstatymas pažeidžia Lietuvos Konstituciją ir žmogaus teises[24]. Valstybės vadovo nuomone, abejotinas įstatymas taip pat prieštarauja kitiems teisės aktams ir gali būti apskųstas teismams.
R. Paksas pats, be parlamento narių pagalbos, rodė iniciatyvą dėl Lietuvos ateities, jos gerovės ir klestėjimo, asmeniškai kreipėsi į Prancūzijos prezidentą Žaką Širaką prašydamas paramos infrastruktūriniams projektams įgyvendinti[25]. Pažymėjęs, kad Lietuva rimtai svarsto energetikos ateitį, Prezidentas R. Paksas išreiškė įsitikinimą, kad branduolinę energetiką plėtojanti Prancūzija galėtų pasidalinti patirtimi su mūsų šalimi šioje srityje, pasiūlė įkurti dvišalę komisiją, kuri toliau nagrinėtų naujojo branduolinio reaktoriaus statybos projekto įgyvendinimą. Prancūzijos prezidentas atsakė R. Paksui, išreikšdamas susidomėjimą jo idėjomis.
„Nėra mažų nusikaltimų, todėl kiekvienas nusikaltimas turi būti išaiškintas“,- Prezidentas Rolandas Paksas
Prezidentas R. Paksas su Vidaus reikalų ministerijos padalinių vadovais rengė Vidaus tarnybos statuto projektą, policijos ir tardymo departamento reformą, aparinėjo policijos darbo apmokėjimo problemas bei pasirengimą įgyvendinti atnaujintus Baudžiamąjį kodeksą ir Baudžiamojo proceso kodeksą.
Prezidentas ne kartą akcentavo, jog atskleidžiant ir tiriant finansinius, ekonominius nusikaltimus, kontrabandą, nusikaltimus, susietus su narkotinėmis medžiagomis, prekyba žmonėmis bei nusikaltimus, darančius didelę žalą šalies piliečiams susiduriama su nepatenkinama atitinkamų vidaus reikalų sistemos struktūrų veikla. R. Paksas pabrėžė, jog būtina imtis neatidėliotinų veiksmų finansinių ir ekonominių nusikaltimų atskleidimui, tyrimui bei užkardymui, padarytos žalos valstybės biudžetui ir šalies gyventojams atlyginti[26].
R. Paksas teigė ketinąs nuolatos rengti susitikimus su vidaus reikalų sistemos padalinių vadovais.
Prezidentas reagavo ir į kriminogeninę situaciją šalyje, skirtingose jos vietose. Pavyzdžiui, Raseinių mieste išaugus nusikaltimų skaičiui, R. Paksas domėjosi, ką daro pareigūnai, siekiant situaciją pataisyti[27].
Prezidentas pažymėjo, kad svarbu atkreipti Vyriausybės bei kitų teisėsaugos institucijų dėmesį į efektyvesnį piliečių saugumo bei viešos tvarkos užtikrinimą, domėjosi, kokių veiksmų imamasi siekiant užkirsti kelią naujiems kriminalinės įtampos židiniams Lietuvoje atsirasti.
Prezidentas pažymėjo, kad dėl augančio nusikalstamumo žmonės nesijaučia saugūs ypatingai kaimo vietovėse. Šalies vadovo nuomone, efektyviausias kovos prieš nusikalstamumą būdas – yra nebaudžiamumo panaikinimas.
„Nėra mažų nusikaltimų, todėl kiekvienas nusikaltimas turi būti išaiškintas“, – sakė jis[28].
Būdamas prezidentu R. Paksas nuolat reikalavo atsakomybės dėl „Mažeikių naftos“ privatizavimo, domėjosi „Alitos“ ateitimi
R. Paksas aktyviai skatino verslą Lietuvoje, susitikdavo su verslo pasaulio atstovai, rodė norą telkti šalyje užsienio investicijas, reiškė siekį, jog šalyje būtų įteisinta verslui palankesnė mokesčių sistema. Prezidentas taip pat akcentavo, jog būtina aktyvinti Lietuvos verslininkų ir valdžios institucijų dialogą[29].
Tačiau tuo metu netrūko klaustukų, daug klausimų liko taip ir neatsakyta po „Mažeikių naftos“ privatizavimo. R. Paksas šios istorijos taip pat nepamiršo, domėjosi bylų, susijusių su „Mažeikių naftos“ turto grobstymu tyrimo eiga, pažymėjo, kad visi kaltais pripažinti asmenys turi atsakyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus[30].
Prezidento dėmesį netrukus patraukė ir „Alita“ privatizavimas. R. Paksas išreiškė nerimą, jog aikinai einantis VSD generalinio direktoriaus pareigas Arvydas Pocius ignoruoja prezidento prašymą pateikti visą su „Alitos“ privatizavimu susijusią informaciją, nors Konstitucija ir jo duota priesaika ne tik suteikia teisę, bet ir įpareigoja neatidėliotinai imtis veiksmų, kurie užkirstų kelią veiklai, galinčiai pažeisti šalies ir jos piliečių interesus[31].
R. Paksas net išsiuntė laišką Valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui Mečiui Laurinkui.Laiške jis pažymėjo, jog jau du kartus kreipėsi į VSD generalinio direktoriaus pavaduotoją prašydamas pateikti telefoninių pokalbių, susijusių su įmonės privatizavimu, išklotines. Ši situacija R. Paksą privertė pasidomėti ir „Ledo rūmų“ privatizavimu.
O pagaliau gavęs informaciją apie „Alitos“ privatizavimą, R. Paksas ją perdavė Generalinei prokuratūrai. Išvadose buvo informacijos apie tai, kad aukšti valstybės pareigūnais darė įtaką AB „Alita“ privatizavimui. Prezidentas padarė prielaidą, kad VSD atsakingi pareigūnai tyčia klastojo ir nuo kitų teisėsaugos institucijų slėpė operatyvinio tyrimo duomenis. Visa tai sukėlė didelį skandalą, imta abejoti aukščiausių pareigūnų veiksmais ir jų skaidrumu[32].
Netrukus prezidentas R. Paksas pasirašė dekretą dėl teikimo seimui atleisti Mečį Laurinkų iš Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pareigų. Kitų dekretu Respublikos Prezidentas R. Paksas pateikė Seimui pritarti Gintaro Bagdono skyrimui į Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pareigas.
Taip buvo padėti pamatai link prezidento R. Pakso apkaltos. Nuoširdus rūpestis žmonėmis, dėmesys visiems valstybės sektoriams, nuo ekonomikos, iki žemės ūkio, išjudinti biurokratai, kova su aukščiausiuose valdžios sluoksniuose suvešėjusia korupcija ir nusikalstamumu, pasipriešinimas įsisenėjusioms įtakoms ir autoritetams. Visa tai lėmė didelį R. Pakso populiarumą visuomenėje ir sparčiai augantį priešų būrį bei galiausiai – tikra valstybės dėme tapusią apkaltą.
