Seime naujas užmojis – uždrausti šunis laikyti pririštus grandine. Keletas konservatorių ir liberalų siūlo leisti keturkojus rišti prie būdos ne ilgiau kaip dviem valandoms, kitu atveju tai būtų laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnu ir užtrauktų šimtines baudas.
Dalis žmonių tokią idėją palaiko, tačiau kiti tikina neturintys pinigų augintiniams įrengti voljerus. Kai kurie seimūnai mano, kad baudų išsigandę žmonės šunų tiesiog atsikratys.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Buktos kaime, Marijampolės apskrityje, amsintys Dikis ir Tinas, nors ir senjorai, savo gyvenime nematė labai daug. Visą savo amželį, daugiau nei 10 metų, sargauja pririšti grandine.
Jų šeimininkė, pensininkė Vida, nustemba sužinojusi, kad šunų rišimas grandine yra žiaurus elgesys su gyvūnu.
Būtent žiauriu elgesiu su gyvūnu rišimą grandine prie būdos siekia įtvirtinti keletas konservatorių ir laisviečių.
„Jau dabar dauguma žmonių žino, kad gyvūnas gali normaliai gyventi voljere, aptvare, bet jisai tikrai negali visą dieną, visą gyvenimą leisti „ant lenciūgo“, – sako konservatorė Aistė Gedvilienė.
Svarsto leisti pririšus laiktyti 2 val.
Seimo nariai siūlo leisti šunį prie būdos rišti ne ilgiau kaip dviem valandoms.
„Mes žiūrėjom, kitose valstybėse dvi valandos irgi yra įvardytos. Kita vertus, dvi valandos dar nėra tas laikas, kai šuneliui pasidaro nemalonu gyventi visą gyvenimą pririštam“, – teigia A. Gedvilienė.
Pensininkė Vida įsitikinusi, kad šuneliais rūpinasi tinkamai.
„Aš grandines keičiu, apykaklę“, – pasakoja dviejų šunų šeimininkė.
Nei aptvarui, nei voljerui, kuriame namų sargai galėtų lakstyti nevaržomi Vida pinigų neturi. Ką jau kalbėti, jei tektų mokėti baudą už žiaurų elgesį su gyvūnu, kuri siekia nuo pusantro šimto iki 2000 eurų.
„Nepadarysiu tokio dalyko. Pensija 400“, – sako Vida.
„Tikslai yra geri, tačiau pats įstatymo projektas teikiamas, mano galva, visiškai neapgalvotai ir jis gali turėti labai žiaurių pasekmių. Žiaurios pasekmės gali būti, kad žmonės, kurie neturi daug pinigų, yra nepasiturintys, senjorai, kaimo gyventojai dabar laikomus augintinius tiesiog išmes į gatvę, į pamiškes“, – komentuoja socialdemokratas Linas Jonauskas.
Įstatymas liktų „popierinis“
Seimo nario Jonausko neįtikina ir nuostata apie dvi valandas. Kyla klausimas, kodėl dvi valandos su grandine gerai, o dvi su puse – gyvūno kankinimas?
„Tos dvi valandos yra absoliučiai nesąmonė. Jeigu pastatysim dar po pareigūną prie kiekvieno atvejo, kai yra pririštas, matuoti laiką, kiek tas šuo pririštas prie grandinės, man atrodo, tiesiog neįmanoma to padaryti. Jeigu neįmanoma, tai kam toks įstatymas, kurio negalima įgyvendinti ir kontroliuoti“, – teigia L. Jonauskas.
Maisto ir veterinarijos tarnyba pripažįsta – prie kiekvieno amsiaus inspektoriaus su laikmačiu nepastatys ir visų pažeidėjų nesukontroliuos, taigi įstatymas ir liktų „popierinis“. Tačiau šią idėją tarnyba tikina pati ir paskatinusi – ragina provincijos gyventojus keisti požiūrį ir grandinės, kaip nuolatinio šuns pančio, atsisakyti.
„Pririšti šunį nėra kažkokia tragedija, bet mes jį pririšam tik tam tikrais atvejais – procedūrai atlikti, atvykus svečiams“, – sako maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Gintarė Mockevičienė.
Žmonės pasibaisėję
Žmonės pritaria, kad gyvūno pririšimas prie grandinės – žiaurus elgesys:
„Uždraust, uždraust. Aš vienkiemy gyvenu, jis laksto. Vanagas atskrenda – nuveja.“
„Nėr baisiau. Mano namuose sėdi ir jokių grandinių, net darže į sodą nusivežus, ir tai negaliu pririšt, nėra sąžinės išvis, nežinau.“
„Mano palaidas garde. Man visai nieko. Gal ir nelabai gerai pririšti.“
Pasak tarnybos, šuniui tinka bet koks voljeras, kuriame gyvūnas turi užtektinai vietos judėti, gali pasislėpti nuo lietaus ir nešlapti balose. Pernai tarnyba gavo tūkstantį skundų dėl netinkamo elgesio su gyvūnais, pasitvirtino ketvirtadalis.
„Buvo grandinė vietoj pavadėlio aplink kaklą apdėta, buvo trumpesnė nei vieno metro grandinė. Grandinė pakankamai ilga, bet užstrigus, užsikabinus už vinies“, – pasakoja maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė.
Tendencijos esą rodo, kad žmonės pamažu tampa sąmoningesni. Grandinių ir būdų neregėjusiems miestiečių šunims pokyčiais nekvepia – pavadėlis vaikštant būtinas ir dėl jų pačių, ir dėl aplinkinių saugumo.
Jei Seimas pritartų draudimui rišti šunis grandine, įstatymas įsigaliotų 2027 m.
Daugiau sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
Šaltinis: tv3.lt