XX a. pradžioje JAV ne tik padėjo pamatus Sovietų Sąjungos pramonei, bet ir gelbėjo jos gyventojus nuo bado. Nors vėliau sovietų propaganda šiuos faktus bandė ištrinti iš istorijos, archyviniai duomenys rodo masinę amerikiečių pagalbą „klasiniams priešams“.
Dėl nesėkmingos bolševikų politikos ir teroro 1920-ųjų pradžioje Rusiją ištiko masinis badas. Į pagalbą atskubėjo „Amerikos pagalbos administracija“ (ARA). Iki 1922 m. pavasario ARA maitino daugiau nei 6 mln. žmonių, o vasarą badaujančiose gubernijose veikė apie 20 tūkst. valgyklų.
Iš viso 1921–1923 m. laikotarpiu amerikiečių misija nemokamai piko metu maitino 11 mln. žmonių – dešimtadalį šalies gyventojų. Pagalba pasiekė 28 tūkst. miestų ir kaimų, buvo išdalyta daugiau nei 1,25 mln. maisto siuntų.
Be maisto tiekimo, ARA dar remontavo ligonines ir skiepijo milijonus žmonių nuo įvairių epidemijų. Taip pat buvo dalijama JAV kariuomenės nepanaudota avalynė ir drabužiai. JAV Kongresas badui malšinti skyrė 59 mln. dolerių (apie 1 mlrd. dolerių šiandienine jų verte), o Rockefellerio fondas mokytojams remti skyrė dar 1 mln. dolerių (apie 20 mln. dolerių šiandienine verte. Viso ARA (tiek valstybės skirtomis lėšomis, tiek privačių fondų surinktomis) Rusijai suteikė pagalbos už 78 mln. tuometinių dolerių (dabartiniais pinigais – apie 1,5 mlrd. dolerių).
1922 m. rašytojas Maksimas Gorkis apie šią paramą rašė: „Amerikos tautos dosnumas prikelia svajonę apie žmonių broliją… Jūsų pagalba bus įrašyta į istoriją kaip unikalus, milžiniškas pasiekimas, vertas didžiausios šlovės, ir ilgam išliks milijonų Rusijos vaikų, kuriuos išgelbėjote nuo mirties, atmintyje.“
Albertas Kahnas – tikrasis sovietų industrijos tėvas
Trečiojo dešimtmečio pabaigoje Sovietų Sąjungos mašinų pramonė buvo pradinėje stadijoje, o specialistų industrializacijai trūko. 1928 m. į šalį buvo pakviestas JAV architektas Albertas Kahnas, vadintas „Detroito kūrėju“, projektavęs gamyklas „Ford“, „General Motors“ ir „Chrysler“ korporacijoms.
1929–1932 m. vadovaujant A. Kahno firmai buvo suprojektuota ir įrengta daugiau nei 500 įvairios paskirties objektų: nuo tekstilės fabrikų iki traktorių ir automobilių gamyklų. Amerikietis pritaikė metodą, leidžiantį gamyklas pastatyti per 6 mėnesius: dažnai joms reikalinga įranga, projektai buvo „surenkami“, tuomet išardoma, pervežama ir vėl surenkama Sovietų Sąjungoje.
A. Kahno biuras taip pat paruošė 4 tūkst. vietos architektų ir inžinerijos specialistų. Tačiau pasibaigus darbams, architekto pavardė Sovietų Sąjungoje tapo draudžiama.
Žurnalas „Architektura SSSR“ 1938 m. ciniškai teigė, kad jokio Kahno biuro Maskvoje nebuvo, o industrializacija – tai sovietų architektų, įkvėptų „didžiųjų socializmo idėjų“, vaisius. Patys architektai ir inžinieriai, kuriuos apmokė A. Kahnas, ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje tapo represijų aukomis.
Šaltinis: TV3.LT
