Rusija vis aktyviau rengia savo bepiločių pajėgų pajėgumus galimam plataus masto konfliktui su Vakarais. Į tai dėmesį atkreipė Rusijos bepiločių sistemų ekspertas ir analitinių centrų CNA bei CNAS patarėjas Samuelis Bendettas, komentuodamas kasmetinio Rusijos forumo „Dronnica“ programą, rašo „Forbes“.
Penktasis bepiločių sistemų festivalis, kuris vyks šių metų rugpjūtį, bus surengtas su šūkiu apie pasirengimą „didžiajam karui su NATO“.
Renginys tradiciškai suburia dronų operatorius, kariškius ir gamintojus, kurie pristato naujas technologijas bei aptaria šiuolaikinę bepiločių sistemų naudojimo taktiką.
„Dronnica“ leidžia suprasti, kad renginio metu bus aptariamas pasirengimas tokiam galimam konfliktui, kviečiant dalyvius savo idėjomis, mintimis ir technologijomis prisidėti prie šio tikslo“, – teigė S. Bendettas.
Pasak eksperto, kalbama ne apie politinius pareiškimus ar propagandinius grasinimus, o apie techninį forumą, kuriame analizuojama karo patirtis, ieškoma naujų sprendimų ir nagrinėjama priešininko taktika.
Straipsnio autoriaus nuomone, Maskvos siekius lemia tai, kad karas prieš Ukrainą neatnešė Kremliui greitos pergalės, o Rusijos vadovui Vladimirui Putinui reikalinga karinė sėkmė siekiant sustiprinti savo pozicijas šalies viduje.
Straipsnyje taip pat primenama Sovietų Sąjungos patirtis po karo Afganistane, kai grįžę veteranai tapo vienu iš visuomenės pokyčių veiksnių.
Autorius daro prielaidą, kad Kremlius siekia išvengti panašaus scenarijaus pasibaigus dabartiniam karui.
Dėmesys krypsta į Baltijos šalis
Ypatingas dėmesys skiriamas Baltijos šalims. Pasak S. Bendteto, pastaraisiais mėnesiais Rusija netoli šio regiono stato naujas dideles karines bazes, kuriose teoriškai būtų galima dislokuoti daugiau kaip 100 tūkst. karių.
Tuo pačiu ekspertas netvirtina, kad puolimas yra neišvengiamas, tačiau mano, jog pasirengimo tokiam scenarijui nereikėtų ignoruoti.
Irano pavyzdys
Dar vienu veiksniu, į kurį, Rusijos karinių analitikų nuomone, verta atkreipti dėmesį, tapo JAV ir Irano konfliktas.
Straipsnio autorius pažymi, kad masinis bepiločių naudojimas parodė galimybę smogti net gerai apsaugotiems kariniams objektams ir padaryti priešininkui didelę žalą.
Straipsnyje pabrėžiama, kad Rusija jau turi dideles smogiamųjų „Shahed“ dronų atsargas ir gausų FPV bepiločių arsenalą, kuris ateityje gali atlikti svarbų vaidmenį karinėse operacijose.
Vis dėlto S. Bendettas pateikia ir kitą galimą šių metų „Dronnicos“ temos paaiškinimą. Pasak jo, renginio organizatoriai gali remtis Rusijos vadovybės pareiškimais, esą NATO rengiasi karui su Rusija, todėl mano, kad būtina ruoštis tokiam scenarijui.
„Organizatoriai gali kartoti V. Putino ir Rusijos vyriausybės kaltinimus, kad NATO rengiasi karui, todėl Rusija turi būti pasirengusi tokiai konfrontacijai“, – aiškino ekspertas.
Tikimasi, kad forumo metu bus aptariami nauji kovos su Vakarų šarvuotąja technika, oro gynybos sistemomis ir aviacijos bazėmis būdai, taip pat pristatyti nauji Rusijos gynybos pramonės projektai.
Straipsnio pabaigoje pabrėžiama, kad NATO šalys turėtų atidžiai stebėti Rusijos bepiločių technologijų plėtrą, stiprinti savo pajėgumus dronų srityje ir išlaikyti aiškią poziciją dėl kolektyvinės Aljanso gynybos.
Anksčiau buvęs Čekijos vyriausybės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Tomašas Pojaras pareiškė, kad Rusija gali surengti konvencinį smūgį vienai iš Baltijos ar Skandinavijos valstybių, tačiau klausimas yra, ar ji iš tikrųjų ryšis tai padaryti.
Tuo metu Vokietijos ginkluotųjų pajėgų generalinis inspektorius Karstenas Brojeris prognozavo, kada Rusija galėtų pulti NATO. Jo teigimu, Rusija gali užpulti Aljansą 2029 metais arba net anksčiau.
„Įvairūs rodikliai – ginklavimosi tempai, karių skaičiaus didinimas, ekonominiai ir politiniai procesai – susikerta viename taške: 2029 metais. Ar tai gali įvykti anksčiau? Taip. Todėl mums, pirma, reikia kovinės parengties jau šiandien, antra, išplėstų pajėgumų iki 2029 metų ir, trečia, technologinio pranašumo iki 2035 metų“, – sakė K. Brojeris.
Šaltinis: TV3.LT
