Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tiria galimai nelegalią prekyba maisto produktais socialiniuose tinkluose. Apie tai pranešę asmenys įtaria, jog būtent šaudykla mėsa prekiauja neturėdama leidimo. Tačiau skundžiamos įmonės vadovas kaltinimus neigia.
Į „Delfi“ kreipėsi anonimais norėję išlikti gyventojai, kurie informavo, jog, socialiniuose tinkluose pastebėję galimai nelegalią prekybą mėsos produktais, kreipėsi į tarnybas.
Jie vėliau su redakcija pasidalino ir pačiais pranešimais, kuriuos pateikė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) bei Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
Juose skundžiama Kaišiadorių rajono šaudykla „Trackon“ bei jos vadovas Virmantas Užpalis. Jis su pranešėjų kaltinimais nesutinka.
Tarnyba ėmėsi tyrimo
Redakcijai parašę asmenys teigė surinkę informaciją apie galimai nelegalią ar netinkamą įmonės ir jos savininko viešai socialiniuose tinkluose reklamuojamą danielienos ir kitų mėsos produktų prekybą.
Mėsa, asociatyvi nuotrauka
FOTO: Jonas Balčiūnas | Delfi
„Produkcija reklamuojama per „Facebook“ ir „Instagram“, užsakymai organizuojami per „Messenger“, komunikacijoje aptariamos kainos, produktai ir atsiėmimo vietos, atlikto kontrolinio pirkimo metu produkcija pirkta grynaisiais, be čekio ar sąskaitos, produkcija buvo neženklinta, be atsekamumo informacijos“, – laiške „Delfi“ nurodė pranešėjai.
Pasak jų, yra pagrindo manyti, kad tokio pobūdžio veikla gali būti vykdoma sistemiškai ir ilgą laiką – galimai ne trumpiau kaip nuo 2021 m.
Susisiekus su V. Užpaliu, jis su kaltinimais galimai nelegalia prekyba mėsos produktais nesutiko, o reklamą įmonės socialinių tinklų paskyroje aiškino kaip rinkos analizę.
„Skelbimas (įmonės „Facebook“ paskyroje – „Delfi“) buvo įdėtas dėl rinkos analizės – ar būtų poreikis. Pardavimai nevyksta, analizė tokia, kad niekas neperka“, – „Delfi“ pateiktame komentare teigė V. Užpalis.
Vis dėlto VMVT patvirtino atliekanti su minėtu skundu susijusį tyrimą.
Informuojame, kad dėl jūsų minimo atvejo šiuo metu vis dar vykdomas tyrimas, todėl detalesnę informaciją galėsime pateikti jam pasibaigus.
VMVT
Nepaisant to, institucija tiriamų subjektų įvardinti nesutiko, tačiau pridūrė, kad tyrimas yra didesnės apimties.
„Šiuo metu atliekamas didesnės apimties tyrimas, kuris tikėtina užtruks iki liepos pabaigos. Dėl tyrimo objektyvumo dar nenorėtume detalizuoti konkrečių įmonių ar tikrinamų subjektų“, – paaiškino tarnyba.
Savo ruožtu VMI negalėjo nei patvirtinti nei paneigti, ar konkretų skundą gavo ir ar dėl to imtasi kokių nors veiksmų. Inspekcija komentare teigė nuolat atliekanti mokesčių mokėtojų rizikingumo vertinimą.
VMI
FOTO: Žygimantas Gedvila | Elta
„Analizuoja ne tik savo turimą informaciją ar gautus duomenis iš trečiųjų šaltinių, bet ir viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, taip pat ir gyventojų pasitikėjimo telefonu ar anketomis VMI svetainėje teikiamą informaciją apie galimus mokesčių vengimo, pajamų slėpimo atvejus ar kitus nusižengimus.
Identifikavus galimas mokestines rizikas (neregistruota veikla, nenurodyti alternatyvūs pajamų šaltiniai ir pan.), gali būti imtasi tolimesnių priežiūros veiksmų“, – komentare „Delfi“ rašė institucija.
VMVT: pažeidėjus socialiniuose tinkluose nustatyti sunkiau
Maisto ir veterinarijos tarnyba teigė per šiuos metus jau gavusi 84 vartotojų pranešimus dėl pažeidimų socialiniuose tinkluose – tiek „Facebook“, tiek „Instagram“. Tiesa, tik 26 proc. jų pasitvirtino.
„Socialiniai tinklai veikia kaip itin patogi, greita, anonimiškumą garantuojanti platforma. Sukurti paskyrą ar uždarą grupę užtrunka vos kelias minutes, o pasiekti vartotojus galima nemokamai. Dėl šių priežasčių nustatyti pažeidėjus tampa sunkiau nei tradicinėje fizinėje vietoje vykdomoje prekyboje“, – komentavo tarnyba.
Anot jos, nelegalūs pardavėjai dažnai naudojasi netikrais vardais (profiliais ar paskyromis), nenurodo savo faktinės veiklos ar gamybos vykdymo vietos adreso, prekybą dažnai vykdo uždarose grupėse, užfiksavus pažeidimus, puslapis ar profilis arba paskyra gali būti akimirksniu ištrinti ir kitą dieną sukurti nauju pavadinimu.
Todėl tokio pobūdžio skundų tyrimai užtrunka ir ne visada gali būti sėkmingi.
VMVT
Tarnyba teigė kasmet vykdanti nuotolinės prekybos stebėseną, ji taip pat reaguoja ir į vartotojų gaunamus pranešimus.
Socialiniai tinklai
FOTO: Žygimantas Gedvila | Delfi
Skaičiuojama, kad 2025 m. taip buvo atrinkta 530 skelbimų, iš kurių apygardų priežiūros skyriai atliko 432 tyrimus ir užfiksavo 74 proc. subjektų, vykdžiusių maisto tvarkymo veiklą, neturint VMVT išduoto leidimo.
„Tokie subjektai konsultuojami, suteikiama informacija apie privalomą veiklos registraciją ir perspėjimą apie galimas sankcijas už nelegaliai vykdomą veiklą. Jeigu į pastabas nereaguojama, nelegali veikla nenutraukiama, tuomet VMVT kreipiasi į skelbimų portalo administratorių ir skelbimai užblokuojami“, – nurodė institucija.
Taip pat VMVT turi galimybę atlikti slaptus kontrolinius pirkimus, kad nustatytų tikruosius anoniminių paskyrų asmenis.
Ką svarbu žinoti vartotojams?
Visgi, anot VMVT, ir patys vartotojai turi būti budrūs bei kritiškai vertinti interneto erdvėje pateikiamą informaciją, suprasti, kad pirkdami maistą iš nelegalaus pardavėjo, rizikuoja nusipirkti nekokybiškų ir nesaugių maisto produktų, kurių, tikėtina, nebegalės grąžinti pardavėjui ir atgauti sumokėtų pinigų.
Tarnyba pažymi, jog įsigyjant maisto produktus iš teisėtai savo veiklą vykdančio pardavėjo, gaunami produktų įsigijimą patvirtinančius dokumentai. Tai padaryti pardavėją įpareigoja Civilinis kodeksas.
„Tokiu būdu, įsigijus nekokybiškus maisto produktus, įgyjama teisė kreiptis į pardavėją dėl jų gražinimo, o ginčo atveju (pardavėjas atsisako grąžinti pinigus ar pakeisti gaminį), turi teisę dėl maisto produktų kokybės ar saugos kreiptis į VMVT“, – rašė ji.
VMVT teigimu, yra keli svarbiausi aspektai, padėsiantys vartotojui prieš įsigyjant maisto produktų įvertinti, ar pardavėjas, vykdantis prekybą nuotoliniu būdu, yra patikimas ir veikia legaliai.
Kas rodo, jog prekyba internete legali?
VMVT
- pardavėjas aiškiai nurodo savo pavadinimą ir adresą bei kitus kontaktus (ne tik el. pašto adresą ar telefoną, bet taip pat įmonės pavadinimą ir adresą);
- nurodomas registruoto ir (ar) patvirtinto maisto tvarkymo subjekto, numeris (atpažinimo numeris)
- pardavėjas pateikia išsamią (privalomą) informaciją apie nuotoliniu būdu parduodamus maisto produktus;
- pardavėjas nurodo prekių įsigijimo ir grąžinimo taisykles ir kt.
Šaltinis: DELFI.LT
