NSGK: toks siūlymas gali sukelti rimtų pasekmių valstybei
Ar Lietuva po daugiau nei trijų nepriklausomybės dešimtmečių pagaliau atvers vieną jautriausių savo istorijos puslapių? Būtent toks klausimas vėl įsižiebė Seime, kai „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pasiūlė nuo 2028 metų paviešinti prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių duomenis. Tačiau šiai idėjai kelią pastojo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, nusprendęs, kad toks žingsnis gali sukelti rimtų pasekmių valstybei.
Trečiadienį posėdžiavęs komitetas nepritarė siūlymui panaikinti dar 1999 metais priimtą įstatymą, kuris iki šiol saugo informaciją apie asmenis, savanoriškai prisipažinusius dėl bendradarbiavimo su sovietų specialiosiomis tarnybomis. Nors projektas komitete buvo atmestas, paskutinį žodį dar turės tarti visas Seimas[1].
R. Žemaitaitis siūlo, kad nuo 2028 metų ši informacija nebeturėtų valstybės paslapties statuso ir galėtų būti viešinama įstatymų nustatyta tvarka. Politiko teigimu, Lietuva per ilgai vengė atvirumo šia tema, o visuomenė turi teisę žinoti, kas buvo susijęs su KGB struktūromis.
Jo manymu, po daugiau nei trijų dešimtmečių nepriklausomybės baimė viešinti tokius duomenis atrodo nebepateisinama.
Kol kas pats R. Žemaitaitis šios situacijos nepakomentavo.
Kasčiūnas: kyla rizika dėl jautrios informacijos
Vis dėlto konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigė, kad kartu galėtų būti atverta jautri informacija apie KGB veikimo metodus Lietuvoje bei valstybės institucijoms pateikti parodymai. Anot jo, taip pat atsirastų rizika, kad buvę KGB bendradarbiai galėtų lengviau pretenduoti į aukštus valstybės postus.
Panašios pozicijos laikėsi ir Ingrida Šimonytė, pabrėžusi valstybės atsakomybę laikytis anksčiau duotų garantijų. Politikės teigimu, žmonėms buvo pažadėta apsauga mainais į prisipažinimą, todėl tokio susitarimo keitimas po daugelio metų silpnintų pasitikėjimą valstybe ir jos teisine sistema.
Diskusijos dėl KGB bendradarbių paviešinimo Lietuvoje kyla jau ne pirmą kartą. Praėjusiais metais panašias iniciatyvas skeptiškai įvertino ir Vyriausybė, argumentuodama, kad jos gali prieštarauti teisėtų lūkesčių bei teisinio stabilumo principams.
Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad prisipažinusių asmenų pateikta informacija yra įslaptinta 75 metus, išskyrus atvejus, kai toks asmuo kandidatuoja arba eina aukštas valstybės pareigas.
L. Kasčiūnas įžvelgia rizikas išviešinant KGB bendradarbių sąrašus. Viktoriia Chorna / Seimo kanceliarijos nuotrauka
Gyventojai pritartų išviešinimui?
Tuo tarpu, patys gyventojai, panašu, labiau palaikytų sprendimą išviešinti KGB bendradarbių pavardes. Anot jų, šie duomenis yra vieši ir juos reikia viešinti. Visgi, vienas internautas teigė, kad ir dabar galioja tam tikros taisyklės darbinantis į valstybines institucijas – mat čia reikia pranešti, jei buvo dirbama KGB, kitu atveju žmogus nebus priimtas dirbti, nes informacija yra tikrinama.
„Tik viešinti, tauta turi žinoti.“ – pridūrė kita gyventoja.
„Ką čia viešinsi, deja, realiai matom, kad vyksta blogi dalykai valstybėje…“ – pridūrė internautė.
Vis dėlto, atsirado ir tokių, kurie teigė, kad Seimo NSGK esą tokio sprendimo ėmėsi, mat „yra, ką slėpti“, kitu atveju esą neturėtų būti kliūčių paviešinti šiuos duomenis.
Seime – siūlymai griežtinti reikalavimus NSGK nariams
Kovo pradžioje Seime buvo registruotos pataisos, kuriomis siūloma sugriežtinti reikalavimus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams. Pagal siūlomą tvarką, šiame komitete negalėtų dirbti parlamentarai, kurių artimieji buvo susiję su buvusio SSRS saugumo struktūromis – dirbo KGB ar priklausė KGB rezervui.
Pataisų autoriai teigia, kad taip būtų mažinama galima užsienio įtaka ir stiprinamas nacionalinis saugumas. Iniciatyvą pateikė „valstiečių“ atstovas Rimas Jonas Jankūnas kartu su „Nemuno aušros“ politikais, tarp jų – Remigijumi Žemaitaičiu.
Tuo metu Seime jau anksčiau kilo diskusijos ir dėl buvusių KGB bendradarbių duomenų viešinimo. Parlamentarai buvo pritarę siūlymui nuo 2028 metų išslaptinti tokią informaciją, tačiau Vyriausybė į šias iniciatyvas žiūri atsargiai. Jos vertinimu, pernelyg skubus duomenų paviešinimas gali kelti tiek teisinių, tiek nacionalinio saugumo rizikų.
Šaltinis: 77.lt
