Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkui Sauliui Skverneliui sustabdžius narystę partijoje ir pasitraukus iš vadovo posto, partijos valdyba išrinko laikiną partijos lyderį – Virginijų Sinkevičių.
S. Skvernelis atsitraukė nuo partijos paaiškėjus, kad generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipsis į Seimą dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo. Jam siekiama pareikšti įtarimus dėl kyšininkavimo.
„Šioje situacijoje esminis klausimas – pinigų davimo faktas: ar turime duomenų, kad asmuo priėmė kyšį“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ situaciją komentavo advokatas Gintautas Bartkus.
O kitas laidos pašnekovas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Virgis Valentinavičius vertino, kad „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis turėtų ploti katučių, mat kairėje politinio spektro pusėje tarp pagrindinių partijų formuojasi juodoji skylė.
S. Malinauskas aiškiai mato, koks buvo S. Skvernelio vaidmuo: atkreipė dėmesį į svarbias detales
– „Kaip vertinate S. Skverneliui ketinamus pareikšti įtarimus? Kiek jie rimti, ką rodo paviešinti duomenys?“, – laidoje paklausta advokato.
G. Bartkus: Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju, skirtingai nuo anksčiau nuskambėjusių situacijų, turime aiškų prokurorės kreipimąsi. Ji mini kyšininkavimą – Baudžiamojo kodekso 225 straipsnį.
Kyšininkavimas yra kur kas akivaizdesnis nei prekybos poveikiu veiksmas: asmuo gauna pinigus už tai, kad jis priimtų tam tikrą sprendimą.
Šioje situacijoje esminis klausimas – pinigų davimo faktas: ar turime duomenų, kad asmuo priėmė kyšį.
Prekybos poveikiu sudėtis kitokia: paprastai sakant, ji skirta sumokėti pinigus kažkam, kad jis padarytų įtaką. Tai – platesnis galimų veiksmų ratas.
Bet galima kelti klausimą, kodėl Generalinė prokuratūra ruošiasi reikšti įtarimą tik pagal 225 straipsnį ir nekalba apie 226 straipsnį – prekybą poveikiu? Kiek suprantu iš bylos medžiagos, tuo metu, kai, įtariama, buvo atlikti šie veiksmai, S. Skvernelis buvo Seimo pirmininkas – ne jis skyrė institucijos vadovą.
G. Bartkus.
V.Ščiavinsko nuotr.
– Kai buvo atliktos kratos, prokuroras kalbėjo apie politinį palankumą. Ar dabartinė prokuratūros medžiaga, kuri bus pristatyta Seimui, išsklaido tas abejones, kurios kilo po pirminės informacijos?
G. Bartkus: Reikia turėti omenyje vieną dalyką: S. Skvernelio atžvilgiu dinamika neigiama – judama nuo specialiojo liudytojo statuso link įtariamojo. Tačiau apie kaltinamojo statusą dar nekalbama.
Tai jokiu būdu nereiškia, kad bus pareikšti kaltinimai. Tai tik proceso pradžia.
– Pone Valentinavičiau, ar S. Skvernelio laukia Eligijaus Masiulio likimas?
V. Valentinavičius: Paralelė brėžiasi: jei kaltė bus įrodyta, S. Skvernelis pasieks antrą geriausią rezultatą po E. Masiulio – tai beveik pusė sumos, kurią paėmė E. Masiulis.
Tačiau iki galutinio kaltės įrodymo – dar didelis kelias. Dabar jau matome ryškėjančias pagrindines gynybos linijas: iš prokurorės kreipimosi galima suprasti, jog nėra tiesioginių įrodymų, kad S. Skvernelis ėmė pinigus, bet yra liudytojų parodymai.
Be to, nėra prekybos poveikiu. Juridine prasme čia dar visa ko gali būti. Tačiau politine prasme egzistuoja ne nekaltumo, o kaltumo prezumpcija. S. Skvernelio rūpestis – įrodyti, kad jis ne kaltas ne tik teisme, bet ir politiškai savo rinkėjams.
Šitoje situacijoje išvažiuoti į Lenkiją ir kelioms dienoms atidėti komentarus neatrodo labai gerai (penktadienį, balandžio 10 d., S. Skvernelis išvyko suplanuotos kelionės į Lenkiją, savo poziciją dėl susiklosčiusios situacijos pažadėjęs išsakyti kitą savaitę – red. past.).
Palyginkite su Kaziu Starkevičiumi – jis be didelių kalbų pasitraukė ir padėjo partijai sumažinti žalą iki minimumo. Partija turėjo galimybę visiškai nuo jo atsiriboti.
– Pone G. Bartkau, kaip prognozuojate, kiek laiko truks byla ir ar galima grįžti prie paralelių su „MG Baltic“ byla?
G. Bartkus: Noriu atkreipti dėmesį: mandato atsisakymas – tam tikra prasme neliečiamybės atsisakymas. Pats neliečiamybės institutas skirtas apsaugoti demokratiją nuo piktnaudžiavimo valdžia.
Man labiau paralelė brėžiasi su „Rubicon“ byla, kadangi įtarimas, kurį žadama pareikšti – kyšininkavimas. Be to, toje byloje vieni politikai padėjo mandatą, kiti – gynėsi toliau.
„MG Baltic“ bylos esmė – prekyba poveikiu.
Kadangi S. Skvernelio atveju kalbama apie kyšininkavimą, kurį daug paprasčiau įrodyti, byla teisme turėtų atsidurti kur kas greičiau, nei „MG Baltic“ atveju.
– Pone Valentinavičiau, kitą savaitę socialdemokratai taryboje galvos, ką daryti dėl „Nemuno aušros“, o kaip manote, ar gadina reikalus S. Skvernelio istorija?
V. Valentinavičius.
D. Labučio/ELTA nuotr.
V. Valentinavičius: Man atrodo, kuo daugiau problemų su teisėsauga turi vienas ar kitas kandidatas į koaliciją, tuo socialdemokratams geriau. Kuo labiau sumaitoti demokratai – tuo tinkamesni partneriai. Tačiau ne viskas taip paprasta – jie vis tiek kels sąlygą atsisakyti R. Žemaitaičio, nes eiti į koaliciją tiek apie jį prikalbėjus – politinė savižudybė.
Vienu metu atrodė, kad S. Skvernelis kairėje pusėje bus kylanti žvaigždė: kuo labiau leisis „socdemai“, tuo labiau jis kils. Taip buvo iki pirmųjų kratų. Dabar kairėje spektro pusėje tarp pagrindinių partijų formuojasi juodoji skylė. Kas ją užims, padorios alternatyvos nematyti. Įsivaizduoju, kad pagrindinis žmogus, kuris ploja katučių, yra R. Žemaitaitis.
Priminsime, kad skelbiama, jog S. Skvernelis per kelis kartus priėmė ne mažiau kaip 51 tūkst. eurų kyšių grynaisiais pinigais už politinį palankumą, vykdant įgaliojimus, susijusius su Valstybinės augalininkystės tarnybos veikla.
Prokurorės rašte parlamentui nurodoma, kad nuo praėjusių metų birželio buvęs tarnybos vadovas Jurijus Kornijenko, jo patarėjas Aurelijus Šapranauskas ir kiti asmenys kas mėnesį gaunamus kyšius skirstė nusikalstamos grupuotės nariams ir kitiems asmenims, tarp jų – ir S. Skverneliui.
Teigiama, kad pinigai jį pasiekdavo per buvusią patarėją Agnę Silickienę, kuriai byloje jau pareikšti įtarimai. Šios aplinkybės fiksuotos vedamoje apskaitoje, kurioje S. Skverneliui priskirtas slapyvardis „Krabas“.
S. Skvernelis sako esąs nustebęs, kad bus prašoma panaikinti jo teisinę neliečiamybę. Jis nėra apsisprendęs, ar jos atsisakyti supaprastinta tvarka. Politikas iš Seimo trauktis neketina, kaip tai padarė toje pačioje Augalininkystės tarnybos byloje figūruojantis konservatorių frakcijos narys Kazys Starkevičius.
Abiejų jų namuose ir kabinetuose vasario pradžioje buvo atliktos kratos.
Šaltinis: LRYTAS.LT
