Socialdemokratų pažiūros: nuomonės kinta su kiekvienu balsavimu
Šiuo metu Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) yra populiariausia šalyje. Šios politinės jėgos lyderė, Europos Parlamento (EP) narė Vilija Blinkevičiūtė džiaugiasi dėl naujai atrastos draugystės su prezidentu Gitanu Nausėda ir dar nesulaukus rudenį vykti turinčių seimo rinkimų rezultatų, kalba apie premjero bei kitus aukštus valdžios postus.
Tačiau atrodo, kad vietoje skuboto postų dalijimosi, partijos nariai daugiau laiko skirti turėtų savo politinių pažiūrų išgryninimui. Juk pastaruoju metu nesudėtinga pastebėti, kad socialdemokratai savo pažiūras pritaiko prie viešojoje erdvėje ir parlamente vyraujančių diskusijų bei jų populiarumo.
Pavyzdžiui, ilgus metus neigiamai kalbėję apie privalomą karinę tarnybą ir net kritikavę šauktinių grąžinimą, dabar socialdemokratai balsuoja „už“ šaukimo reformą. Šie opoziciniai balsai, kai šalies parlamentas yra toks susiskaldęs ir poliarizuotas, yra ypatingai svarbūs ir galbūt net lemiami.
Nors galima teigti, kad socialdemokratų nuomonės pasikeitimą dėl šauktinių paskatino dabartinė geopolitinė situacija pasaulyje, galima prisiminti ir kitus atvejus, kai „socdemai“ balsuodami parlamente išreikšdavo nebūdingas sau pozicijas ir taip paremdavo valdančiuosius.
Šauktinių reformai seimas buvo linkęs pritarti būtent LSDP balsų dėka
Seimas po svarstymo vakar pritarė šaukimo reformai. Joje numatyta, kad jaunuoliai karinei prievolei būtų šaukiami iš karto po mokyklos.
„Už“ tokį pasiūlymą balsavo 81, „prieš“ – 2, susilaikė 27 parlamentarai.
Praėjusiais metais Krašto apsaugos ministerijai (KAM) parengus siūlymą, numatantį alternatyvius tarnybos būdus aukštosiose mokyklose besimokantiems studentams, šiai idėjai itin prieštaravo švietimo bendruomenė ir kai kurių jaunimo organizacijų atstovai.
Dėl šios priežasties koreguotame įstatymo projekte atsisakyta idėjos įtraukti dabar besimokančius studentus ir nuspręsta šaukti jaunuolius iš karto pabaigus mokyklą. Apie šaukimą jie sužinotų dar būdami 17 metų, kai jiems būtų atlikta sveikatos patikra.
Gavę šaukimą jaunuoliai į aukštąsias mokyklas negalėtų stoti tol, kol neatliktų karinės tarnybos. Tarnybai būtų šaukiami 18–22 metų jaunuoliai.
Dar viena naujovė yra tarnybos laiko diferencijavimas – į privalomąją pradinę karo tarnybą prievolininkai būtų kviečiami 9 mėnesių periodui, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės poreikius, tarnybos laikotarpis galėtų būti sutrumpinamas iki 6 mėnesių.
Tie jaunuoliai, kurie yra pabaigę aukštąsias mokyklas ir įgiję specialybes, kurių kariuomenėje trūksta ar kurių kariuomenė nerengia, pvz. aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai bus kviečiami į tarnybą 3 mėnesiams, per kuriuos įgis reikiamą bazinį karinį parengimą.
Taip siekiama, į kariuomenę pritraukti daugiau specialistų, kurie po tarnybos būtų aktyviojo rezervo dalimi tam, kad ištikus krizei, specialių žinių turintys kariai galėtų efektyviai prisidėti prie užduočių vykdymo.
Seimas nepritarė Švietimo ir mokslo komiteto siūlymui, kad išimtis atidėti tarnybą galėtų būti taikoma ir muzikantams bei šokėjams, patenkantiems į scenos meno pripažintas institucijas, bei sportininkams, priklausantiems valstybinėms sporto federacijoms ar esantiems nacionalinių rinktinių nariais.
Parlamentarai nepalaikė ir Žmogaus teisių komiteto siūlymo, jog į Komisijos sudėtį nuolatiniu statusu nebūtų įtraukiami nei tradicinių, nei netradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų atstovai.
Nors vakar parlamentas balsavo tik dėl pataisos svarstymo, pastebėta, kad reikšmingiausi tapo būtent LSDP frakcijos narių balsai.
Balsavimas pagal seimo frakcijas pasiskirstė taip:
- Darbo partija: „už“ – 1, „prieš“ – 0, susilaikė – 3;
- Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“: „už“ – 8, „prieš“ – 0, susilaikė – 4;
- Laisvės partija: „už“ –7, „prieš“ – 0, susilaikė – 0;
- Liberalų sąjūdžio frakcija: „už“ – 10, „prieš“ – 0, susilaikė – 0;
- Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija: „už“ – 7, „prieš“ – 1, susilaikė – 3;
- Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija: „už“ – 2, „prieš“ – 1, susilaikė – 11;
- Mišri Seimo narių grupė: „už“ – 2, „prieš“ – 0, susilaikė – 6;
- Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija: „už“ – 43, „prieš“ – 0, susilaikė – 0;
- Seimo Pirmininkas: „už“ – 1[1].
Netolimoje praeityje socialdemokratai privalomą šaukimą kritikavo
Tačiau pažvelgus į netokią ir tolimą praeitį galime pastebėti, kad LSDP nariai ne kartą viešai piktinosi privalomu jaunuolių šaukimu į kariuomenę, net norėjo šią praktiką panaikinti. O jau dabar, kai balsavimas parlamente buvo itin reikšmingas ir valdantiesiems reikėjo net opozicinių balsų, idėją netikėtai ėmė ir parėmė.
Juk dar 2015 m. tuometinis socialdemokratų krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sakė, kad privaloma karo tarnyba – nereikalinga ir teigė, kad nori platesnės diskusijos dėl kariuomenės ateities. Jis net teigė, kad negalima vienareikšmiškai sakyti, kad šauktinių kariuomenė kainuoja pigiau nei profesionalų.
„Turėtume giliau įvertinti, nes kai kurie dalykai yra pigesni. Kai yra šauktinių kariuomenė, pavyzdžiui, jų atlyginimai yra mažesni, bet sąnaudos dėl jų gyvenimo, dėl aprangos yra didesnės būtent šauktinių“, – sakė J. Olekas.
J. Oleko duomenimis, 3 tūkst. šauktinių priimti buvo išleista apie 30 mln. eurų, o tai faktiškai apie 10 tūkst. eurų vienam šauktiniui[2].
2018 m., tuometinis LSDP pirmininkas Gintaras Paluckas sakė, kad socialdemokratai gerbia įsipareigojimus NATO ir siūlo pasiektą finansavimo lygį išlaikyti, kartu partija esą palaiko savanoriškos Šaulių sąjungos plėtrą, pilietiškumo ugdymą bei šaulių integravimą į šalies karinių pajėgų struktūras, tačiau atsargiai žiūri į privalomą šaukimą[3].
G. Paluckas teigė, kad lieka neatsakytas klausimas dėl visuotinės privalomosios karinės tarnybos, kuri nėra nei visuotinė, nei privaloma. Pasak jo, absoliučią daugumą šauktinių sąrašo vietų užpildo savanoriai, o nemaža dalis pakviestųjų dėl įvairių, įstatyme numatytų išlygų, išvengia tarnybos.
Be to, politikas pabrėžė, kad šiuolaikiniame kare priešas pirmiau atakuoja ne teritoriją, tačiau šalies piliečių įsitikinimus ir nuomonę, tad daugiau dėmesio reikėtų skirti vidinių šalies problemų sprendimui.
„Reikia investuoti ne į ginkluotę ar kviesti kuo daugiau šauktinių, bet stiprinti valstybės socialinės apsaugos ir švietimo sistemas, didinti gyventojų pasitikėjimą valstybės institucijomis, parodyti, kad Lietuva rūpinasi savo piliečiais – nuo vaiko iki dirbančio žmogaus ar senelio“, – sakė jis.
G. Paluckas taip atvirai pripažino, kad yra prieš privalomąją karinę tarnybą.
„Esu linkęs patikėti krašto gynybą profesionaliai, gerai aprūpintai Lietuvos kariuomenei, motyvuotiems savanoriškai karinę tarnybą atliekantiems vyrams ir moterims bei mūsų NATO partneriams. Visuomenę regiu tvirtos valios, pasitikinčią savo valstybe, okupanto invazijos atveju pasiruošusią pilietiniam pasipriešinimui bei nekoloboravimui“, – teigė LSDP narys.
O jau gerokai vėliau, 2022 m. pradžioje, likus maždaug mėnesiui iki plataus masto Rusijos invazijos Ukrainoje, socialdemokratai sakė, jog šauktinius panaikintų.
„Apskritai atsisakyčiau šauktinių tvarkos, nes, kaip ir minėjau, tai yra kuriamas galbūt ir platesnis rezervas, bet pirminis tikslas yra mūsų kariuomenės profesionalumas, užpildyti batalionai. Tai yra profesionalioji karo tarnyba. Čia yra pagrindinis siekis“, – sakė G. Paluckas[4].
Primename, kad dar 2008-aisiais, šauktiniai Lietuvoje panaikinti būtent tada, kai valdžioje buvo socialdemokratai, ministro J. Oleko įsakymu.
Seimo socialdemokratai neretai remia valdančiuosius ir jų projektus
Nors pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodo ne vienas aštresnis LSDP lyderės V. Blinkevičiūtės kirtis valdantiesiems, iš tiesų „socdemai“ yra viena iš tų opozicinių partijų, kurios seime gana dažnai netikėtai ima ir paremia valdančiųjų idėjas.
Pavyzdžiui, tiek prieš keletą metų, tiek ir gana neseniai, Lietuvos socialdemokratų partija ragino kuo greičiau ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją, nors dalis visuomenės šį dokumentą sieja su genderizmo įprasminimu šalyje.
Be to, LSDP eidama į rinkimus pažadėjo įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Juk dar pernai vasarą kalbėta, kad į seimą sugrįžus Partnerystės įstatymo svarstymui, balsavimui susiklostyti valdantiesiems norima linkme padės ne kas kitas, o „socdemai“.
„Frakcijoje yra įvairių nuomonių, bet pusė frakcijos arba didesnė jos dalis palaikytų ir tokį išplautą projektą tam, kad nebebūtų dviprasmybių arba asmenų grupių, kurios yra socialiniame užribyje ir negali niekaip savo santykių formalizuoti teisine prasme“, – tada sakė Lietuvos socialdemokratų frakcijos seniūnas G. Paluckas.
Vėliau, kai projektas galiausiai paskutinę akimirką buvo įtrauktas į seimo darbotvarkę ir įvyko balsavimas, „už“ Civilinės sąjungos įteisinimą pasisakė 60 Seimo narių, „prieš“ buvo 52, 3 balsuodami susilaikė.
Vieningai „prieš“ balsavo tik opozicinės darbiečių ir valstiečių frakcijos, taip pat – Mišri Seimo narių grupė, o valdantieji konservatoriai, liberalai, socialdemokratai ir demokratų frakcija balsuodami parodė skirtingas vertybes, vos trimis opozicijos balsais įstatymas ir buvo priimtas.
Šaltinis: 77.lt
